Pasaulyje nuolat vyksta karai ir tai jau nieko nestebina. Stebina galbūt tai, jog kalbėdami apie karą dažnai minime vyrus: kariaujančius, sužeistuosius, vadus bei derybininkus. Moterims čia vėl tenka antraeilis vaidmuo, nors karas paliečia visus, čia nelieka išrinktųjų ar neliečiamųjų.
Dalyvaudama Tarptautiniame moterų lyderystės forume kapitonė, Lietuvos kariuomenės vado atstovė spaudai Rūta Montvilė pasakojo, jog moters karės vaidmuo dažnai priklauso nuo to, kaip ją mato kiti komandos nariai. Anot jos, karas paliečia kiekvieną sritį, padaro žalos švietimui, moterims, mergaitėms, o to pasėkmės yra didelės – štai kodėl svarbu įtraukti ir moteris, integruoti jas į karo zonas ir kare vadovautis lyčių lygybe.
Moterys ir karas
Žmogaus teisių aktyvistė Paulina Drėgvaitė pripažįsta, jog ją sukrėtė Moterų informacijos centro organizuota prof. Dalios Leinartės paskaita apie karo nusikaltimus per lyčių prizmę: „ypač kalbant apie seksualinį prievartavimą kaip karo ginklą arba būtinybę užtikrinti moterų reprodukcines teises – nebuvau apie tai susimąsčiusi šiame kontekste”, – ir priduria, jog taip pat šokiravo prekybos žmonėmis statistika.
„Įstrigo prof. Leinartės pastebėjimas, kad, nors ir akivaizdžiai nevykstant karui, galima svarstyti apie pasirengimą jam per lyčių prizmę, pavyzdžiui, užtikrinant moterų reprodukcines teises. Mąstant apie dabartinį kontekstą, šiuo metu mūsų vis dar išgyvenamą COVID-19 pandemijos krizę, kuri, kaip rodo tyrimai, progresą lyčių lygybės sferoje smarkiai „pastūmė“ atgal, galima įvertinti, kas nutinka įvykus krizei, kokios rolės išryškėja“, – sako P. Drėgvaitė.
Anot jos, kalbant apie tai kariniame kontekste, svarstytina, ar visuomenėje, kurioje lyčių lygybė nelaikoma svarbia, moterys būtų įtrauktos į taikos derybų ir užtikrinimo procesus. Jeigu visuomenėje egzistuoja nelygybė, atėjusi krizė ją tik paaštrina, pagilina.
Po dalyvavimo Moterų informacijos centro mokymuose Paulina juos pravedė Pagalbos moterims linijos savanorėms nuotoliniu būdu.
„Tai buvo nemenkas iššūkis – norėjosi pasidalinti itin daug informacijos, viską kokybiškai, įdomiai pristatyti. Jautėsi aktyvus dalyvių įsitraukimas, dar kartą patvirtinęs šios temos svarbą“, – sako ji.
Paskatinta prof. Leinartės paskaitos Paulina savanorėms pasakojo apie konkrečius istorinius karinių veiksmų ir konfliktų pavyzdžius, pateiktus per lyties prizmę ir iliustruojančius smurto lyties pagrindu sąvoką. Paminėjo seksualinį smurtą genocido metu Bosnijoje, Antrojo pasaulinio karo metu Japonijos imperijos seksualinę vergiją patyrusių Pietryčių Azijos moterų patirtis.
Anot jos, šie pavyzdžiai itin surezonavo su mokymų dalyvėmis, paskatino kvestionuoti karo kaip vyrų sferos idėją.
Karas namuose
Karas vyksta ne tik tarp valstybių, tautų ar politinių grupių, bet ir namuose. Todėl, anot Kretingos Moterų informacijos ir mokymo centro direktorės Jurgitos Cinskienės, ir taikos metu turime kalbėti apie smurtą. Ne tik smurtą viešoje erdvėje, bet ir artimoje aplinkoje.
„Jei mes toleruojame smurtą dabar, ką kalbėti apie situaciją, jei šalyje būtų karinė padėtis? Turime įdėti visas pastangas, kad užskirstume kelią smurtiniam elgesiui“, – sako J. Cinskienė.
Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje labai svarbu kasdienybė. Smurtas artimoje aplinkoje – didelio masto problema. Kaip teigia Moterų informacijos ir mokymo centro direktorė, praėjusiais metais buvo sulaukta daugiau nei 58 tūkstančiai iškvietimų, 2019 metais – virš 40 tūkstančių.
„Kasmet skaičiai auga, akvaizdu, jog valstybė tikrai padaro ne viską, kad užtikrintų žmonių saugumą jų pačių namuose. Namų erdvė – ta erdvė, kurioje žmogus turėtų jaustis saugiausiai“, – pastebi J. Cinskienė, bet kartu ir pasidžiaugia, jog praėjusių metų apklausos rezultatai parodė, kad netolerancija smurtui, palyginus su praėjusių metų rezultatais, padidėjo.
Anot Kretingos Moterų informacijos ir mokymo centro direktorės, pakeisti žmonių nuomonę nėra taip paprasta, dažnas vis dar linkęs manyti, jog smurtas artimoje aplinkoje – privatus žmogaus reikalas. Jei jis nesikreipia pagalbos, neinformuoja atitinkamų institucijų, vadinasi, nėra ko kištis.
Dažnai smurtas artimoje aplinkoje yra tapatinamas ir su socialinės rizikos šeimomis. „Svarbu keisti požiūrį ir šiuo aspektu. Jei tavo šeimoje yra smurto problema, nereiškia, jog priklausai socialinės rizikos šeimai. Fasadinė pusė gali būti labai graži, darni, o viduje vykti baisūs dalykai. Tai turi būti viešinama“ – atkreipia dėmesį J. Cinskienė, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro vadovė.
Iliustracija: Hanna Barczyk/Purple Rain/The Guardian
Taip pat skaitykite šį straipsnį rusų ir anglų kalbomis:
Женщины, война и безопасность
Women, War and Safety
Projektą įgyvendina: Moterų informacijos centras
Projekto ekspertės: Fulbrigt programos alumnė prof. Dalia Leinartė (www.dalialeinarte.com) ir Community Solutions programos alumnė Rugilė Butkevičiūtė
Projektą finansuoja: JAV ambasada Lietuvoje pagal Alumni Engagement Innovation Fund 2020 programą
