16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris išvakarėse bei šios tarptautinės kampanijos metu Moterų informacijos centras organizavo susitikimus/diskusijas su institucijomis teikiančiomis pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
Susitikimai buvo organizuoti Vilniaus apskrityje (Vilniaus mieste ir rajone, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų bei Širvintų rajonuose). Susitikimuose dalyvavo ne tik policijos, prokuratūros atstovai, savivaldybėse veikiančių socialinės paramos centrų, vaiko teisių apsaugos skyrių atstovai, seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai, bet ir visuomeninių bei bendruomeninių organizacijų atstovai. Susitikimų metu aptarta egzistuojanti situacija kiekviename rajone bei galimi tolimesni glaudesnio bendradarbiavimo būdai siekiant kokybiškų bei optimalių paslaugų teikimo ir prevencijos priemonių įgyvendinimo.
Diskusijų metu buvo nagrinėjamos patyčių ir smurto problemos su kuriomis susiduria jaunimas socialiniuose tinkluose. Susitikimų metu buvo išsakytos pastabos egzistuojančiai sistemai bei pasiūlymai jos tobulinimui.
- Pabrėžta informacijos sklaidos svarba, būtina vientisa valstybės remiama ir palaikoma informacinė kampanija apie smurto artimoje aplinkoje subjektams teikiamas paslaugas. Visų pirma, trūksta nuoseklios ir aiškios informacijos apie Valstybės remiamas veiklas šioje srityje, kaip pvz. Specializuoti pagalbos centrai, Pagalbos moterims linija ir kt. nacionalinės iniciatyvos ir veiklos. Informacijos trūkumas neleidžia specialistams savalaikiai atlikti savo funkcijų, nukentėjusiuosius atgraso nuo siekio gauti pagalbą bei daro neigiamą įtaką prevencijai.
- Pabrėžta kompleksinio požiūrio ir darbo su smurto artimoje aplinkoje subjektais svarba. Institucijoms, organizacijoms, būtina betarpiškai dirbti kartu, aktyviai dalintis informacija, koordinuoti veiksmus, kad priimami sprendimai ir priemonės būtų efektyvios, nesidubliuotų. Taip pat, poreikis dirbti ne atskirai tik su asmeniu, bet ir su šeima, kaip keleto asmenų socialiniu vienetu, kurti ir aktyviai taikyti palaikomąsias paslaugas šeimai, t.y. moteriai, vyrui bei vaikui/ams.
- Pabrėžta darbo su smurtautojais svarba ir esamų veiklų šioje srityje nepakankamus, neoptimiškumas ir nepasiekiamumas. Egzistuoja ryškus poreikis taikyti smurtinio elgesio keitimo programas lanksčiai, praplėsti taikomų veiklų pobūdį bei apimtis ir pasiekiamumą. Keisti teisinę bazę nustatant konkrečią alternatyvių bausmių bei aktyvaus dalyvavimo programose sąsają bei šviesti visuomenę bei specialistus šiuo klausimu.
- Išsakytas teisinės bazės tobulinimo poreikis, ne tik numatant privalomas gydymosi nuo priklausomybių programas, bet ir derinant teisės aktuose (įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) numatytas priemones.
- Vis dar egzistuoja įvairūs stereotipai, kurie tiesiogiai įtakoja specialistų darbą smurto artimoje aplinkoje srityje. Čia pasigendama vieningos valstybės pozicijos šiuo klausimu bei aktyvių veiksmų skatinat netoleranciją smurtui. Švietimo ir mokymų šioje srityje trūksta ne tik visuomenei. Bet ir specialistams, ypač teisėsaugos ir teisėtvarkos (Prokuratūra, Teismai) ir be abejo švietimo bei medicinos specialistams, kurie yra visiškai atsiriboję nuo šios problemos.
- Išsakytas susirūpinimas dėl Specializuotų pagalbos centrų veiklos tęstinumo, susidariusi situacija, kai Specializuotos pagalbos centrai privalo gruodžio 31 dieną nutraukti darbą ir jį atnaujinti tik sausio pabaigoje ar vasario viduryje, neatitinka pačios veiklos pobūdžio yra visiškai netinkama. Tai ne tik, trauko pasitikėjimo ryšį tarp nukentėjusiųjų ir paslaugos gavėjų, įveda chaosą į paslaugų teikimą, bet ir trukdo palaikyti efektyvus ir tvarus bendradarbiavimo ryšius su Policijos komisariatais. Taip pat tai trukdo ir Policijos komisariatams vykdyti LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą bei kitus teisės aktus.
- Aptartas poreikis kalbėti su jaunimu apie smurtą apskritai, kaip prevenciją. Ir ypač apie smurtą socialiniuose tinkluose bei kaip saugiai bendrauti juose. Išsakytas susirūpinimas, kad bent minimaliai apie saugumą naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis yra kalbama su vyresnio ir pagyvenusio amžiaus asmenimis, bet visiškai nekalbama su jaunimu, kuris ypač aktyviai naudojasi naujosiomis technologijomis.
Parengė
Dovilė Masalskienė, projektų vadovė