2020- ieji paliks savo įrašą lyčių lygybės istorijoje dėl daugelio priežasčių. Šie metai žymi 25-ąsias vieno svarbiausių moterų teisių dokumentų – Pekino deklaracijos ir Veiksmų platformos – metines. 20 metų sukanka, kai buvo pripažintas moterų vaidmuo siekiant saugumo ir taikos pasaulyje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 (UNSC 1325). Prieš penkerius metus Jungtinėse Tautose buvo apibrėžti 17 Tvaraus Vystymosi tikslų, kurių 5 – asis yra lyčių lygybė. Prieš dešimtį metų Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja įkūrė Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo organizaciją (UN Women). Visa tai yra dideli žingsniai lyčių lygybės link. Tačiau einant šiuo keliu atsiskleidė ir reali situacija, kurią dar labiau šiais metais išryškino COVID-19 pandemija.
Įsismarkaujant antrajai pandemijos bangai ir valstybėms vienai po kitos vėl imantis griežtinti karantino sąlygas privalome imtis priemonių, kad lyčių lygybės pasiekimai nebūtų sunaikinti. Pavasarį moterų organizacijos visame pasaulyje skelbė kartais išaugusio smurto artimoje aplinkoje skaičius. Lietuva – ne išimtis. Per pavasarinio karantino mėnesius žuvo daugiau moterų nei per visus 2019 metus. Šalyje, kur tyrimai sako, kad kas trečia moteris yra patyrusi smurtą, tokie skaičiai yra pribloškiantys.
Lyčių nelygybė – esminė smurto artimoje aplinkoje priežastis. O izoliacijos ir socialinių kontaktų ribojimo sąlygos verčia niekais ir daugybę smurto prevencijos priemonių. Švietimas – viena tokių. Mūsų švietimo sistemoje ir taip nėra skiriama pakankamai dėmesio lyčių lygybei, o juo labiau – smurto lyties pagrindu prevencijai, todėl žinant, kad nuotolinis ugdymas šiais metais tampa įprasta ugdymo forma, dar labiau aišku, kad tokiems dalykams vietos visai neatsiras. Ir tai tik gilins stereotipinio mąstymo sąlygotą lyčių nelygybę, kurios pasekmes jausime dar ilgai.
Jau ir taip stebime įsišaknijusio aukos kaltinimo požiūrio poveikį, kuris smurtą prieš moteris paverčia nematomu. Gėda ir visuotinio pasmerkimo baimė neleidžia aukoms kreiptis pagalbos. Ypač kai kalbama apie seksualinį smurtą. Šimtai paviešintų istorijų #metoo skandalo metu ne tik akivaizdžiai parodė seksualinio smurto egzistavimą, bet ir visuomenės nepasirengimą jį pripažinti ir su juo kovoti. Lietuvoje vis dar nėra specializuotos pagalbos seksualinio smurto aukoms.
Turime sutelkti jėgas ir stengtis išsaugoti tuos lyčių lygybės daigus, kurie šiais metais švenčia didesnius ar mažesnius jubiliejus, kad įveikus COVID-19 netektų pradėti aiškintis, kas ta lyčių lygybė apskritai.
Patyrei smurtą? Netylėk, kreipkis nemokamos pagalbos: www.specializuotospagalboscentras.lt
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
.
Daugiau informacijos apie Moterys, taika ir saugumas darbotvarkės viešinimo veiklas rasite projekte “JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325: lyderystės stiprinimas saugumui namuose užtikrinti” . Projektą finansuoja: JAV ambasada Lietuvoje pagal Alumni Engagement Innovation Fund 2020 programą
Asociatyvus paveikslėlis: šaltinis
Dalintis
