V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.

Jau dabar aišku, kad reikalavimas dėl „amžinojo“ nepanaudotų embrionų šaldymo, kurį pora privalo padengti iš savo lėšų, atgraso dalį žmonių nuo pačios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Perteklinių ir poroms nereikalingų embrionų sunaikinti negalima, o poroms jų atsisakius išlieka vienintelis pasirinkimas – juos donuoti kitoms poroms. Žmonėms turėtų būti pasiūlytos alternatyvos, kaip jie galėtų pasielgti su nepanaudotais embrionais. Remiantis užsienio šalių patirtimi, embrionai gali būti donuojami kitoms poroms, atiduodami moksliniams tyrimams arba priimamas sprendimas nutraukti jų saugojimą. Tačiau donorystė negali būti prievartinė, būtina gauti ir poros sutikimą, kad jie laisva valia donuoja savo embrionus kitoms poroms. Kita vertus, embrionų gyvavimo laikas nėra amžinas, nes užšaldytos embriono ląstelės po tam tikro periodo tampa negyvybingomis. Skaitykite daugiau: ČIA

Informaciją parengė: delfi.lt

Nuotrauka: delfi.lt Karolina Pansevič

Parašykite komentarą