Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių formų. Kai kurie smurtautojai nuolat diktuoja savo partnerio pasirinkimus bei kontroliuoja kasdienius veiksmus. Tokio pobūdžio prievarta gali sukelti ekonominį nestabilumą ir padaryti vieną partnerį priklausomą nuo kito. Kartu su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektore, antstole Brigita Palavinskiene kalbamės apie vis dar retai atpažįstamą smurto rūšį – ekonominį smurtą. Pokalbio metu aiškinamės, kaip galime atpažinti ir apsisaugoti nuo šios smurto rūšies.
Daugiausiai pasireiškia moterų atžvilgiu
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektorė, antstolė Brigita Palavinskienė pastebi, jog ekonominis smurtas vis dar yra sunkiai atpažįstama smurto rūšis, apie kurią reikėtų kalbėti kiekvieną dieną. „Mūsų visuomenėje dažnai akcentuojamos pagrindinės smurto formos: fizinis, seksualinis bei psichologinis smurtas, o ekonominis smurtas ir nepriežiūra, deja, dažnai patenka į užribį.“
Pasak specialistės, turbūt paprasčiausia forma, kuria galėtume apibūdinti ekonominį smurtą yra vieno partnerio kontrolė kito atžvilgiu. „Šiuo atveju nereikia kalbėti, jog tai yra būtent lyties pagrindu pasireiškianti smurto forma, tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, ekonominis smurtas vis dėlto pasireiškia daugiau moterų atžvilgiu. Tad galėtume daryti išvadą, jog ekonominis smurtas dažnai yra neatsiejamas nuo psichologinio smurto.“
Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos
„Apie ekonominį smurtą ir kitas smurto rūšis Lietuvoje pradėjome kalbėti maždaug prieš 30 metų. Visuomenė iš pradžių labai keistai reagavo, kai užsiminėme, jog yra ekonominio smurto forma, kuri kitose valstybėse yra jau seniai pažinta ir ištyrinėta. Ypač tada, kai mes vieną iš ekonominio smurto apraiškų įvardinome, jog moteris yra ekonomiškai priklausoma nuo savo partnerio ar vyro“, – sako ekspertė.
B. Palavinskienė akcentuoja, jog ekonominis smurtas gali pasireikšti ir per dideliu partnerio rūpinimusi. Tas rūpestis gali būti per visišką finansinę kontrolę, kai tik vyras sprendžia visus šeimos finansinius klausimus: ką pirkti, kur keliauti, kokiu automobiliu važinėti, kokie baldai namuose stovės ir pan.
„Esant ekonominiam smurtui išryškėja didelė partnerio kontrolė, nuolatiniai klausimai, ką pirkai, kur išleidai pinigus, kodėl pirkai būtent šiuos maisto produktus. Ši kontrolė ypatingai išryškėja per asmeninius moters poreikius. Nors dauguma vyrų nori turėti susitvarkiusias partneres, tačiau dažnai nustemba sužinoję, kiek pinigų reikia kirpyklai, manikiūrui ir visiems kitiems reikalams. Ekonominio smurto tikslas pažeminti savo auką, padaryti ją priklausomą nuo savęs, tad yra tekę girdėti atvejų, kad vyrai prašo savo žmonos net parodyti suplyšusias pėdkelnes ir tada sprendžia, ar reikia pirkti naujas“, – pažymi specialistė.
Požiūris susiformuoja dar vaikystėje
Pasak ekspertės, nereikėtų pamiršti, jog smurtas ateina iš mūsų pačių šeimų. „Mes visi užaugome su skirtingomis tradicijomis ir tai nereiškia, kad vienos yra geresnės, o kitos – blogesnės. Turime pripažinti, jog mūsų visuomenė tobulėja ir tai, ką mes dabar vadiname ekonominiu smurtu, mūsų tėvai ir seneliai tokios sąvokos nežinojo.“
B. Palavinskienė sako, jog labai dažnai aukos net nesuvokia, kad tai, ką patiria yra ekonominis smurtas. Jų akimis žiūrint, tai yra įprastas šeimos gyvenimo modelis, tam tikros nusistovėjusios bendravimo formos, kurios jiems yra įprastos. „Konsultacijos metu moteris dažnai nustemba, kai jai pasakai, kad toks partnerio elgesys yra jos teisių suvaržymas ar smurto forma ir taip neturėtų pasireikšti pagarbūs partnerystės santykiai. Tada moteris pateikia argumentą, jog jos mama taip gyveno, jos vyro šeimoje egzistavo būtent toks santykių modelis, kai už visus šeimos finansus buvo atsakingas tik vyras“, – pasakoja specialistė.
Būtina ieškoti pagalbos
„Smurtas nesirenka nei pagal lytį, nei pagal materialinę, nei pagal socialinę, nei pagal rasę, nei pagal amžių. Visose šeimose gali egzistuoti smurto formos“, – pažymi B. Palavinskienė ir priduria, jog susidūrus su ekonominiu smurtu, būtina ieškoti pagalbos. „Ją gali suteikti Moterų informacijos centras, kuris kompleksiškai apdoroja visą informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje. Krizių centrai taip pat teikia teisines bei psichologines pagalbos formas bei laikiną nakvynę, o pagalbos linijos suteikia reikiamą konsultaciją ir padeda nuspręsti, ką daryti toliau.“
Specialistė pataria iš pradžių rinktis nemokamas pagalbos formas, nes ekonominio smurto auka gali neturėti lėšų. „Tik ieškodama informacijos internete, moteris turėtų būti atsargi, nes ir šie jos veiksmai gali būti kontroliuojami. Smurtautojas gali domėtis, kokios informacijos ieškoma. Nors pradžioje smurtautojas kontroliuoja tik finansus, vėliau ekonominis smurtas persipina su psichologiniu smurtu, tad visada yra rizika, jog kitas žingsnis gali būti fizinis smurtas“, – įspėja B. Palavinskienė.
Viso pokalbio su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektore Brigita Palavinskienė galite pasiklausyti Moterų informacijos centro „Daugiau Tavęs – Mažiau stereotipų“ tinklalaidėje.
Iliustaracija: tbsnews.net