Smurtas šeimoje

Fizinis smurtas – tai visuomenei pavojingas poveikis kito žmogaus organizmui prieš jo valią. Fizinio smurto veiksmų pobūdis gali būti įvairus: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis žmogaus kūno išoriniam paviršiui ir jo vidaus organams, panaudojant fizinę jėgą, šaunamąjį ar nešaunamąjį ginklą arba kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir t.t. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos žalos dydžiu.

Pasak C.Sutton, fizinis smurtas – tai tikras ar tikėtinas fizinis sužalojimas arba nesugebėjimas užkirsti kelią fiziniam sužalojimui (ar kančiai), įskaitant tyčinį nuodijimą, uždusinimą ir Munchauseno sindromą, pasitelkus patikėtinį.

Fizinis smurtas, pasak psichologo G.Valicko, – tai asmens mušimas naudojant įvairias priemones, spardymas, neatsitiktinis asmens žalojimas ir pan.

Teisiškai fizinis smurtas – tai smurtautojo veiksmai, dėl kurių sutrikdoma asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jo kūnas, pažeidžiamas audinių (organų) vientisumas arba sutrikdomos jų funkcijos.

Fizinį smurtą vertinant praktiškai skiriamos tokios jo apraiškų formos, kurios realiame gyvenime pasitaiko dažniausiai:

• smūgiai, įžnybimai, spyriai, kirčiai, daiktų svaidymas, daužymas į sieną,
• fiziškas trukdymas išeiti iš namų,
• uždarymas patalpoje,
• atsisakymas padėti ligotam, susižeidusiam arba bejėgiam,
• trukdymas kreiptis medicinos pagalbotrukdymas miegoti,
• asmens turto gadinimas.

Pažymėtina, kad fizinis smurtas dažnai yra susijęs su psichologiniu, emociniu smurtu. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Grasinimai kaip psichologinis smurtas naudojami siekiant nuslopinti galimą aukos pasipriešinimą.

Psichinis (emocinis) smurtas – tai žmogaus niekinimas, keiksnojimas necenzūriniais žodžiais, žodinė agresija, baimės jausmo sukėlimas, grasinimai sužaloti auką arba jos artimuosius, nuolatinės įtampos, stresų sukėlimas, vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus pagrindo. Psichinis smurtas yra labai „patraukli“ ir veiksminga priemonė smurtautojui paveikti auką bei gauti norimą rezultatą.

Psichologinis smurtas įstatyme apibrėžtas teiginiu “grasinimas panaudoti smurtą”. Grasinimas panaudoti smurtą – tai bauginimas, gąsdinimas panaudoti smurtą. Tai poveikio priemonė psichikai, siekiant priversti auką paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Reikia pastebėti, kad psichinis Praktiškai psichologinis smurtas prieš moteris gali pasireikšti kaip:

• pastovi kritika, šauksmai arba skriaudimas;
• jausmų ignoravimas;
• įsitikinimų išjuokimas;
• baudimas nekreipiant dėmesio į  švelnius jausmus;
• manipuliavimas asmeniu, melavimas;
• asmens giminaičių ir draugų skriaudimas aukos akivaizdoje;
• trukdymas asmeniui palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais;
• draudimas naudotis telefonu;
• viešas asmens žeminimas;
• persekiojimas;
• palikimas pavojingose vietose.

smurtas dažnai seka kartu su kitomis smurto rūšimis. Psichinis smurtas yra efektyvi poveikio aukai priemonė.

Seksualinį smurtą galima apibrėžti, kaip asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo, garbės ir orumo pažeidimą, pasireiškiantį išžaginimu, seksualiniu prievartavimu, privertimu lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimu, seksualiniu priekabiavimu ar asmens tvirkinimu.

Pažymėtina, kad seksualinis smurtas yra viena iš sunkiausių smurto rūšių. Reikia pastebėti, kad šio smurto apraiškų pasireiškia žymiai mažiau, lyginant su fiziniu ar psichologiniu smurtu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai seksualinis smurtas tampa kitas smurto prieš moteris rūšis papildančia forma. Seksualinis smurtas prieš moteris tai  – prievartos rūšis, kai moteris verčiama tenkinti kito asmens seksualinę aistrą bei kitus poreikius. Seksualinė prievarta gali pasireikšti ir vaginaliniais, analiniais, oraliniais lytiniais santykiais bei lytinių organų glostymu, lietimu, smurtautojo lytinių organų demonstravimu aukai, siekiant seksualinių tikslų, vertimu glostyti ir kitokio panašaus pobūdžio veiksmais.

Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas yra latentinis (užslėptas) reiškinys. Moterys, tapusios seksualinės prievartos aukomis, labai sunkiai išgyvena seksualinio smurto įvykius, o smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo jos yra linkusios nuslėpti seksualinio smurto atvejus, nuo kurių jos nukentėjo šeimoje. Dėl šių priežasčių seksualinis smurtas yra sunkiai tiriamas.

Seksualinį smurtą moterys patiria tiek iš šeimos narių, artimųjų giminaičių tiek ir iš visiškai nepažįstamų smurtautojų. Tačiau dėl anksčiau minėtų priežasčių, seksualinių smurtautojų prieš moteris atžvilgiu išaiškinamumas yra labai menkas. Tik vienetiniai atvejai yra keliami į viešumą bei žianiasklaidos pagalba pateikiami plačiai auditorijai.

Fizinė, ekonominė prievarta neatsiejama nuo psichinės ir emocinės prievartos. Prievartos formų atskyrimas nėra savitikslis dalykas, siekiama, kad aukos geriau suvoktų kilusius padarinius ir jų teisinį įvertinimą. Bet koks smurtas turi būti teisiškai įvertintas – kvalifikuotas.

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie tokią smurto rūšį, kaip ekonominis smurtas. Ši smurto rūšis prieš moteris nors ir nėra plačiai nagrinėta, praktinėje gyvenimo sferoje yra dažnai pasitaikanti. Ekonominis smurtas – kai vienas suaugęs šeimos narys iš kito atima galimybę tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir teisių jas tvarkyti savo nuožiūra, ekonominis spaudimas ir t.t.

Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

• draudimas asmeniui dirbti;
• atimami iš asmens pinigai verčiant prašyti lėšų individualioms reikmėms;
• kai neduoda pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai);
• kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai.

Situacija yra itin problemiška, kai moteris neturi savo gyvenamojo ploto, nuolatinių pajamų, aukoja savo interesus ir taip paklūsta smurtautojui. Lietuvoje labai trūksta valstybės remiamų socialinių programų, kurios padėtų išnaudojamoms moterims tapti ekonomiškai nepriklausomomis, turėti pajamų, suteikiančių galimybę išspręsti prieglobsčio ir kitas problemas.

Anglų kalba Violating children’s rights:Harmful practices based on tradition, culture, religion or superstition

Moterų genetalijų žalojimas

Manoma kad moterų lytinių organų žalojimas (MLOŽ) atsirado Egipte prieš 1400 metų, o kai kurie šaltiniai nurodo net 2000 metų prieš istoriją. Pabrėžiama  jog tai ne religinė praktika, o tik kultūrinė tradicija tačiau dažnai cituojamos prieštaringos Sunos dalys (arab. سنّة sunna- paprotys, tradicija) – senovės arabų bendruomenės elgesio taisyklių ir papročių rinkinys; vėliau – musulmonų (sunitų) šventosios knygos, kuriose yra pasakojimai apie Mahometą (chadisai). Šis paprotys paplitęs nuo Raudonosios jūros iki Atlanto okeano krantų. Pagal apipjaustymo būdus yra išskiriami 4.  Žiauriausias ir labiausiai pavojingas, kuomet be jokių nuskausminimo ar higienos priemonių išpjaunam daugiausiai audinio paplitęs Sudane, Somalijoj, Šiaurės Kenijoje, Etijopijos dalyse, palei visą Raudonosios jūros pakrantę, vakarų Afrikos šalyse Malyje ir aplink.

Musulmonių moterų lyga – organizacija kovojanti už moterų teises ir ginanti Islamo vertybes įsikūrusi JAV teigia:

Tie kas gina MLOŽ praktiką kaip Islamišką paprotį dažnai cituoja šį chadysą (arab. الحَدِيْث ’al-ḥadīṯ – žinios, pasakojimai nutikimai. Muchamedui priskiriami pasisakymai, veiksmai ir nutikimai):

“Um Atiyyat al-Ansariyyah pasakė: moteris atliko apipjaustymą Medinoje. Pranašas tarė jai: Nepjauk perdaug stipriai nes taip geriau moteriai ir labiau  pageidautina vyrui” 1,8

Vienoje iš šio pasisakymo interpretacijų teigiama, kad moteris ruošėsi atlikti apipjaustymą tačiau Muchamedas pasakė pjauti mažiau nei ji ruošėsi.

Musulmonių moterų lyga remiasi žinomu musulmonų mokslininko Sayyid Sabiq darbu, kurteigiama jog visi chadysai apie moterų lytinių organų pjaustymą nėra autentiški ir nurodo šaltinius.[1]

Musulmonai taip pat nurodo dalis Kurane, kur aiškiai prieštaraujama MLOŽ praktikai:

• Dievas matyt sukūrė klitorį tik lytiniam malonumui pajusti. Nėra jokios kitos priežasties. Nei Kurane nei kituose pranašo Mochamedo raštuose nėra jokių instrukcijų ar nuorodų jog klitoris turi būti keičiamas chirurginiu būdu. Dievas pateisina jo būvimą. Taigi jis neturi būti šalinamas ar mažinamas ar keičiamos jo funkcijos.
• Kuranas propaguoja vyro ir moters lytinius santykius, kurių metu jie vienas kitam suteikia malonumą.

Moters genitalijų pašalinimas neleidžia pajusti šio malonumo.

Kurane teigiama jog šėtonas gundys žmones keisti savo kūną, kurį sukūrė Alahas. Ši rašto dalis  nurodoma,  kaip draudžianti MLOŽ, taip pat tatuiruotes, auskarų vėrimą ir kitus kūno, kurį tobulą sukūrė Dievas keitimus.

JAV mokslininkė Claire Robertson viename iš savo straipsnių [2] apie Kenijos moteris nuosekliai aprašo šios tradicijos  kultūrinį kontekstą pabrėždama jo svarbą vietos moterims. Apipjaustymas taikomas tiek berniukam tiek mergaitėm. Prieš tai  jie negali turėti lytinių santykių ar būti susituokę. Berniukams ši procedūra atliekama sulaukus 16-18 metų, o mergaitėm kai sueina 10-15 metų – iki pirmųjų mėnesinių, pradėjus augti jų krūtinei.  Mergaitėm ir berniukam tai vienodai svarbu nes jie  tarsi priimami į suaugusiųjų pasaulį. Apeigos atliekamos atskirom grupėm, mergaičių ceremonija atliekama kasmet, berniukams šiek tiek rečiau, bet ir iškilmingiau. Apipjaustoma pavieniui arba  grupėje, taip kartais sureikšminant merginų solidarumą. Kiekviena ceremonija yra svarbi nes vyresnieji asmenys perduoda suaugusiųjų patirtį,  tradicijas, žinias, pareigas, elgsenos pavyzdžius tarp suaugusiųjų, aiškina apie lytinius santykius, patirtį auginant vaikus bei viską ko reikia norint tapti sėkmingu Kikuyu bendruomenėje.

Fiziologinės šios procedūros pasekmės gerai žinomos, tai lytinio pasitenkinimo eliminavimas, pavojingos komplikacijos – randai , infekcijos, kurios gali sukelti ir mirtą bei  sunkumus gimdymo metu. Psichologinės pasekmės dažnai priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Išskiriamos dvi procedūros formos. Viena iš jų faraoniška, labiau paplitusi šiaurės rytų Afrikoje – kuomet mergaitė užpuolama visiškai netikėtai savo artimųjų ar globėjų ir jai atlieka gan žiauri apipjaustymo procedūra po kurios  gimdant reikia vėl šalinti audinius. Po gimdymo ir vėl atkuriama nekaltybė, o tai labai vertinama. Šis praktika paskutiniu metu paplito kaip moters finansinės priklausomybės nuo vyro ir santuokos pasekmė.

Antra aplinkybė susijusi su gerontokratiškom vertybė – kuomet pabrėžiama vyresnės moters viršenybė virš jaunesnės merginos. Berniukai ir mergaitės turėdavo iškęsti skausmą tylia, nors procedūrą atliekantis turėjo  bauginančiai atrodyti. Taip jaunuoliai turi išdidžiai  pereiti į suaugusiųjų pasaulį. Merginos iškęstas skausmas tai kaip pasiruošimas gimdymui.

Alternatyvūs ritualai

MLOŽ atliekama jaunom mergaitėm tarsi inicijavimo apeiga į moteriškumą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Ganoje, Kenijoje ar Gambijoje apsieinam be kraujo  ir be žiaurių apipjaustymų – inicijavimas be apipjaustymo“. Mergaitė dalyvauja tradicinėse apeigose, netgi imituojamas apipjaustymas tačiau tai greičiau mažas įgnybimas kurioje nors  kūno vietoje ir lašelis vandens.  Taip apsieinama be žiaurios ir kenksmingos procedūros ir be kraujo.

Daugelyje Afrikos šalių šiandiena vykdomos įvairios moters sveikatingumo programos. Pavyzdžiui

vykdomi bandomieji projektai  kuomet vietos slaugėms ar pribuvėjomis mokama alga, kad jos neatlikinėtų MLOŽ, o skleistų kaimelio moterims žinias apie šios procedūros kenksmingumą. Jos skatinamos skleisti žinias apie moters sveikatą,  apie taisyklingos mitybos nėštumo metu svarbą, kaip apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių susirgimų bei ŽIV, apie seksualinę sveikatą ir apsaugos priemones.

Fatvos – musulmonų religijos žinovų aiškinimai, neįpareigojanti kvalifikuota teisinė nuomonė tam tikru klausimu  kurios laikosi musulmonų religiją išpažįstantys.

Fatvos susijusios su MLOŽ, išleistos Egipto fatvų komiteto:

Gegužės mėn. 28 d. 1949 m. – Egipto fatvų komitetas nusprendžia jog nėra nuodėmė atsakyti nuo MLOŽ procedūros.

Birželio mėn. 23 d. 1951 m. – Komitetas pareiškia , jog apipjaustymas pageidautinas tik kaip pažabojantis natūralų lytinį moterų geismą. Medicinos ir sveikatos atžvilgiu ši praktika neturi prasmės.

Sausio mėn. 29 d. 1981 m.  – Al-Azhar universiteto Šeichas pareiškia jog tėvai turi vadovautis Mochamedo  pamokymais, o ne medikų nuomone nes pastarieji dažnai ją keičia. Tėvai privalo atlikti  savo pareigą ir atlikti savo dukroms MLOŽ procedūrą.

Birželio mėn.  24 d. 2007 m. – Egipto Muftijus Ali Gum’s pareiškia jog MLOŽ praktika  uždrausta.

Pasaulio reakcija
Jungtinių Tautų Organizacija remia valstybių narių teisę suteikti pabėgėlio statusą ir moterims, kuriom gresia MLOŽ procedūrą ir dėl to jos bijo grįžti į savo kilmės šalį.

16 Afrikos šalių: Beninas, Burkina Faso, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gana, Gvinėja, Kenija, Mauritanija, Nigerija, Senegalas, Togas ir Tanzanijos Jungtinės Respublikos priėmė įstatymus dėl kovos su MLŽO. Problema lieka Somalyje, kur nėra centrinės valdžios ir Sudane – šiose šalyse MLOŽ praktika vis dar neuždrausta.

Iš Kanados Federalinio teismo teisėjas pareiškė, jog tai “žiauri ir barbariška praktika.”
1994 m. CNN parodė filmuotą medžiagą apie dešimtmetę mergaitę Egipte. Ją žiauriai apipjaustė nekvalifikuotas specialistas. Ši laida atkreipė pasaulio dėmesį, o Egiptas pateikė 500 milijonų dolerių ieškinį CNN dėl tariamai žalingos reputacijos. Ieškinys buvo atmestas.

MLOŽ procedūra yra uždrausta Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir JAV.

Problematiška yra tai, kad moterys ar merginos nesikreipia į teisėsaugą nes dažniausiai neteisėtoje procedūroje dalyvauja jų tėvai. MLOŽ procedūra dažnai atliekam slapta, pogrindyje.

Priežastys dėl kurių MLOŽ praktikai yra pritariama[3]

2005 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo kelios priežastys dėl kurių šeimos Egipte palaiko MLOŽ praktiką:

• apie 70 proc. nevedusių 15-49 metų amžiaus moterų buvo įsitikinusios , kad būsimas vyras pageidauja apipjaustytos merginos.
• apie 60 proc. moterų buvo įsitikinusios jog MLOŽ padės išlaikyti ištikimybę vyrui
• pusė – 50 proc. moterų buvo įsitikinusios jog MLOŽ saugo nekaltybę ir saugo nuo neištikimybės
• 45 proc. moterų nemanė jog MLOŽ turi neigiamų pasekmių moterų sveikatai arba kad tai gali sukelti mergaitės mirtį.

Praktikoje skiriami 4 moterų genitalijų žalojimo tipai:

Nuorodos į kitus šaltinius:

Information about female genital mutilation

150 MILLION GIRLS AND WOMEN MUTILATED IN AFRICA-MIDDLE EAST

Statement on the International Day Against Female Genital Mutilation

Female Genital Mutilation by Muslim Women’s League

KENYA: Mbeere District Schoolgirls Circumcised Secretely

Videos on Female Cutting

FGM in BBC