Šiandien, kai žinome, kad kas 10 minučių policija gauna pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, pabandykime pažiūrėti, kaip ši situacija atsiskleidžia interneto naujienų portaluose.
Informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje labai nedaug
Įsijunkime delfi.lt kriminalų rubriką. Nustebsite, bet teks pereiti per kelis puslapius, kad pamatytume nors vieną pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Ir tai, dažniausiai iš antraštės net sunku nuspėti, kad tai informacija, kurios ieškome:
Kruvini konfliktai Vilniuje ir Trakų rajone: peiliais sužaloti du žmonės – DELFI. Pirmasis atvejis, kaip matome nesusijęs su artima aplinka, o štai antrasis – jau aiškus SAA (tai pasako nurodytas BK straipsnis), tačiau tekste yra dar kelios blogybės, dažnai pasitaikančios pranešimuose apie SAA.
Tą pačią dieną, apie 17 val. 30 min., Trakų r., Totoriškių k., konflikto metu, vyras (gim. 1955 m.) peiliu sužalojo neblaivią (3,36 prom.) moterį (gim. 1991 m.), kuri, suteikus med. pagalbą, gydoma ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui).
Visų pirma niekaip neįvardyta, kokie ryšiai sieja nukentėjusią moterį su smurtautoju, o antra – nurodomas moters girtumas. Deja, girtumas labai dažnai yra kaip kaltinamoji aplinkybė aukai ir kaip teisinančioji – smurtautojui. O tai, deja, iškreipia realų smurto artimoje aplinkoje vaizdą ir nurašo jo priežastis alkoholio vartojimui. Akivaizdžiai tai matyti ir dar vienoje siaubingoje istorijoje.
Istorija, kurioje smurto auka tapo nusikaltėle
Nuolat smurtą kentėjusi moteris griebėsi peilio, o po nužudymo tris paras gyveno prie lavono – DELFI
Tai yra mėnesio senumo įvykiai. Sunku patikėti, kad tokie dalykai mūsų šalyje galimi. Daugybė metų kentėto smurto, daugybė jo liudininkų ir, nutikus tragiškai atomazgai, moteris siunčiama kalėti. Kodėl mes, moterys, moterų nevyriausybinės organizacijos nestovėjome prie teismo rūmų, kuriuose vyko šis labai bendrą situaciją iliustruojantis ir labai bauginantis procesas? Visiškai sutinku su kaltinamosios advokatu Karoliu Barysu, kuris prašė teismo „ne tik nuteistajai sušvelninti skirtą bausmę, bet ir jos veiksmus perkvalifikuoti į gerokai švelnesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį ir teisti dėl nužudymo labai susijaudinus – esą ji nuolat kentė sugyventinio Dmitrijaus B. smurtą, dėl to daugybę kartų kvietė policijos pareigūnus, jos buvęs gyvenimo draugas dėl to net buvo nuteistas. Advokatas mano, kad valstybei neužtikrinus įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų vykdymo, valstybės institucijoms neatlikus joms pagal įstatymus tenkančios pareigos, negalima bausti sunkioje padėtyje buvusios, nors ir labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios griežta laisvės atėmimo bausme, kuria tebūtų pasiektas tik vienas – nubaudimo, tikslas.
Valstybės institucijos žinojo apie problemą ir nieko nepadarė, kad smurtautojas būtų sustabdytas. Pranešime jis net neįvardijamas pavarde, o girtumą teismas laiko teisinančia aplinkybe:
„Baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad įvykio metu Dmitrijus B. buvo stipriai apsvaigęs – jo lavono kraujyje rasta 3,30 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, – nurodė teisėjo Albino Bielskio pirmininkaujama kolegija. – Nors bylos duomenys patvirtina, kad būdamas neblaivus Dmitrijus B. tapdavo agresyvus, naudodavo smurtą prieš L. Mežuk, tačiau vertinant konkrečią situaciją, t. y. tai, kad Dmitrijus B. buvo stipriai apsvaigęs, sėdėjo prie stalo ir toliau vartojo alkoholį, jo elgesys toliau provokuojant L. Mežuk, suduodant jai vieną smūgį delnu į veidą, nebuvo tiek pavojingas, kad L. Mežuk kaip atsaką turėtų pagrindą panaudoti peilį. Taigi, realus pavojus L. Mežuk gyvybei tuo metu nekilo.“
Žinutė, kurią gavo perskaičiusi tekstą visuomenė – smurtautojo suvaldyti neįmanoma, o auka paliekama likimo valiai. Ne tik institucijų, moterų teisių, smurto aukų gynėjų taip pat. Bet šiuo atveju pats tekstas portale niekuo dėtas ir yra beveik be priekaištų. Beveik, nes čia buvo puiki proga pakalbinti tuos, kurie turėtų rūpintis SAA aukomis ir ginti jų teises.
Smurtas artimoje aplinkoje – tik politikų ir NVO reikalas
Bet grįžkime prie žiniasklaidos pranešimų tyrimo ir susiaurinkime paiešką į langelį įrašydami smurtas artimoje aplinkoje. Rezultatuose – daugiausiai politikų pasisakymai, bet ne pranešimai apie konkrečius atvejus. Sutikime, kad tai neskatina visuomenės informuotumo apie problemos mastą ir netgi atvirkščiai – kuria nuomonę, kad smurtas artimoje aplinkoje – politikų ir visuomenininkų pučiamas burbulas, o kaip to pasekmė – negatyvi nuomonė apie bet kokias smurto suvaldymo priemones, jau nekalbant apie Stambulo konvencijos priėmimą.
Publikacijos apie smurtaujančias moteris
Tikriausiai todėl nestebina, kai toliau naršant po portaluose publikuojamus tekstus susidaro visai atvirkščias realios situacijos vaizdas. Puikiai žinome kad daugiau nei 80 procentų smurto artimoje aplinkoje aukų – moterys, tačiau, paskaičius pranešimus, atrodo kitaip – moterys smurtauja, o žiniasklaida su pasimėgavimu rašo:
Klaipėdoje girta moteris peiliu sužalojo dar girtesnį vyrą (lrytas.lt)
Dėl smurto prieš sugyventinius Šiaulių areštinėje nakvojo dvi girtos moterys (lrytas.lt)
https://www.delfi.lt/news/daily/crime/varenos-rajone-moteris-peiliu-suzalojo-vyra.d?id=90175639
https://www.delfi.lt/news/daily/crime/girta-moteris-vilniaus-rajone-peiliu-subade-vyra.d?id=89745115
Kokios istorijos slypi po šiais sausais pranešimais su skambiomis antraštėmis galime tik spėlioti, kaip ir tai, kiek jos panašios į anksčiau mūsų aptartą tragišką Liudmilos Mežuk istoriją. Tačiau žinutę, kurie tokie tekstai siunčia visuomenei galime aiškiai įvardyti – moterys smurtauja, smurtauja žiauriai, smurtauja girtos.
Institucijų bejėgiškumas
Dar viena neišgyvendinamai populiari tendencija kai rašoma apie smurto artimoje aplinkoje atvejus – atvejo pateikimas kaip konkrečios šeimos santykių dramos, šitaip sukuriant iliuziją, kad smurtas vyksta kažkur, bet ne mano aplinkoje. O taip pat dažnai konstatuojamas pagalbą turinčių suteikti institucijų bejėgiškumas arba neveiklumas.
Pragaru draugės gyvenimą pavertęs jos kankintojas teisme prapliupo: „Už ką tiek daug?“ (lrytas.lt)
Ir nors pastarosios istorijos baigėsi smurtautojų teismais ir realiomis bausmėmis – ilgalaikis smurtas, daugybė policijos vizitų, smurtautojų veiksmai stengiantis išsisukti nuo bausmės ar nevykdomi įpareigojimai nesiartinti – niekaip neskatina smurtą patiriančių moterų kreiptis pagalbos.
Aukos kaltinimas, kurio vis dar yra daug
Štai dar vienas labai iliustratyvus tekstas:
Liepos 7 dienos įvykis. Sausas policijos pranešimas ir redakcijos atliktas „tyrimas“, po kurio publikuojamame tekste apie seksualinį smurtą pranešusi auka kaltinama melu ir pinigų reikalavimu. Redakcijos surastas liudininkas vyras komentuoja:
Ta mergina buvo prilipusi prie vyruko ir jie nuėjo į antrą sodybos aukštą pabūti dviese. Buvo užlipę žmonės kartą ar du, matė, kad jie ten meiliai glaustosi. Norėdami daugiau privatumo jie nuėjo į trečią aukštą.
Žinutė, kurią siunčia toks pranešimas yra daugiau nei aiški – mergina melagingai kaltina vyrą išprievartavimu ir reikalauja pinigų. Situacijos negelbsti ir policijos toliau vykdomas tyrimas, o tai, kad pažymima, jog tai jau antra išžaginimo byla rajone – dar ir ta kita byla verčia abejoti.
Melagingi pranešimai
Tai taip pat aukos kaltinimas. Melagingų pranešimų apie smurtą tema ypač atsiskleidžia komentaruose, kur anonimai reiškia savo nuomonę nevaržomi. Bet ne tik. Šiai temai yra ir atskirų straipsnių:
„Pastaruoju metu vis pasitaiko melagingų pranešimų apie smurtą prieš moteris. Moterys, naudodamosi smurto artimoje aplinkoje įstatymu, dažnai nutaria savo sutuoktinius pamokyti, paauklėti, melagingai pranešdamos apie tai, kad prieš jas buvo naudotas smurtas. Kartais net kaltina sutuoktinius išžaginimu. Kadangi kaltinimai rimti, pradedamas ikiteisminis tyrimas, vyras atsiranda areštinėje, jam pareiškiami įtarimai. Na, o po keleto dienų moteris ateina ir pradeda dievagotis, kad ji apšmeižė, kad prieš ją nebuvo naudota smurto, bet ji susipyko su sutuoktiniu, o kadangi kitaip nugalėti negalėjo, tai nutarė pasinaudoti policija, pranešti, kad prieš ją buvo naudotas smurtas. O dabar, kadangi vyras areštinėje, kadangi vyrui yra uždrausta artintis prie jos, pasiilgo vyro ir prisipažįsta, kad melagingai apkaltino savo sutuoktinį ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą“, – šnekėjo G. Smagriūnienė.“
Smurtu sutuoktinį melagingai apkaltinusiai raseiniškei pačiai teks stoti prieš teismą (lrytas.lt)
Visa tai, kartu su menkinančiais straipsniuose naudojamais žodžiais, o taip pat įvairiais „galimai“, „tariamai“, „neva“ ir panašiais – taip pat kuria nutolusį nuo realybės SAA vaizdą ir niekaip neskatina jo mažėjimo, atvirkščiai, gilina stereotipus. Dar viena tendencija – apie smurto artimoje aplinkoje atvejus rašyti pašaipiai, naudojant palyginimus, nusikaltimą menkinančius žodžius.
Išgėręs vilnietis savo 92 metų motiną namuose subaladojo kaip kriaušę | 15min.lt
Lazdijuose vyras pavertė žmoną bokso kriauše – moteris sulaukė 20 smūgių (lrytas.lt)
Rokiskiosirena.lt – Kaip kriaušė sudaužyta moteris atsisakė rašyti pareiškimą prieš sugyventinį
Žiniasklaida yra visuomenės atspindys todėl vargu ar realu norėti, kad stereotipais apaugusi smurto artimoje aplinkoje tema būtų atskleidžiama kažkaip kitaip nei visuomenė nori ją matyti. Tačiau tai nereiškia, jog turime nuleisti rankas.
Todėl Moterų informacijos centras parengė rekomendacijas žiniasklaidai:
- Kelti SAA problemos ir masto žinomumą skelbiant informaciją apie SAA
atvejus.
- Įvardinti SAA pavojų keliančio asmens ir SAA patyrusio asmens ryšį.
- Publikuojant straipsnius klausti žmogaus teisių gynėjų, pagalbą SAA
patyrusiems asmenims teikiančių specialistų ekspertinės nuomonės.
- Publikuojant informaciją apie SAA atvejus griežtai laikytis SAA patyrusio
asmens nekaltinimo principo.
- Po kiekviena SAA atvejo publikacija, skelbti SKPC kontaktus nuolat
atnaujinant kontaktinę informaciją.
- Domėtis specializuotą kompleksinę pagalbą SAA patyrusiems asmenims
teikiančių centrų veikla ir jų patirtimi, publikuoti atliekamų tyrimų, apklausų
duomenis – taip didinat visuomenės žinomumą ne tik apie SAA problemą, bet ir apie
pagalbos SAA patyrusiems asmenims galimybes.
- Nuolat organizuoti mokymus, seminarus ir diskusijas dirbantiems žurnalistams
apie SAA problemą, jos viešinimą.
- Moterų ir vyrų lygių galimybių, SAA, smurto lyties pagrindu temas įtraukti į
žurnalistikos studijų programas, išplečiant su komunikacijos etika susijusius
kursus.
Pagalba patyrusiems smurtą:
telefonu 8 700 55516 I – V nuo 08:00 iki 20:00
tiesioginio internetinio pokalbio (LiveChat) metu I – V nuo 08:00 iki 20:00
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
Dalintis
