Nuolat dejuojame dėl menkų pensijų, nesaugios ir neorios senatvės, tačiau retai kuris pagalvojame, kad viena iš priežasčių – moterų ir vyrų darbo užmokesčio nelygybė. Žinome, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau, dažnai lieka vienišos ir turi tenkintis menka pensija, kurią tokią sukaupė todėl, kad aukojo karjeros galimybes šeimai, dirbo trumpiau, gavo menkesnį uždarbį.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sako, kad turėtume žvelgti dar plačiau: paskutiniais Pasaulio banko paskaičiavimais, kasmet dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio visi prarandame 160 trilijonų JAV dolerių, taigi panaikinus šį atotrūkį pasaulio šalių bendrasis vidaus produktas išaugtų dvigubai.
Nepaisant įspūdingų skaičių, kas kartą prabilus apie moterų ir vyrų pajamų nelygybę kyla neigimo ir pasipriešinimo banga, kurią sukuria stereotipai ir neišmanymas. Yra nustatyta, kad apie 40 procentų pajamų nelygybės priežasčių sudaro pamatuojami veiksmai, likusioji dalis – diskriminacija lyties atžvilgiu.
Mykolo Riomerio universiteto specialistės – Prof. dr. habil. Ona Gražina Rakauskienė, Dr. Vaida Servetkienė, Dr. Eglė Krinickienė – atliko darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizę. Šis darbas taps atspirties pagrindu planuojant tolesnius veiksmų planus kovojant su šiuo reiškiniu. Dr. Eglė Krinickienė sako, kad „nors lyčių lygybė viešai deklaruojama ES vertybė, stebina lėti jos įgyvendinimo tempai ir pasyvi politinė valia. Stereotipai vis dar gyvybingi. Lietuvos atveju Vilniuje stebiu palankias tendencijas jaunimo tarpe, kuomet poroje gyvenantys jauni žmonės lygiaverčiai dalinasi vaikų priežiūros ir namų ruošos darbus, kad abu galėtų vienodai darbuotis ir kilti karjeros laiptais. Bet Vilnius – dar ne visa Lietuva. Turime provincijos miestelius, žmonės yra skirtingo išsilavinimo lygio, taip pat didėjant amžiui, mažėja sąmoningumo moterų ir vyrų lygių galimybių atžvilgiu. O juk lygios galimybės darbo rinkoje – tai kelias į mažesnį pajamų atotrūkį tarp lyčių, o ateityje – ir į vienodą, be atotrūkio, senatvės pensiją.“
Kad politinės valios ir veiksmų neužtenka kovojant su darbo užmokesčio nelygybe sutinka ir Socialinės ir darbo apsaugos viceministras Eitvydas Bingelis: „akivaizdu, kad vien tik įstatyminis reguliavimas nėra ir nebus veiksmingas, jeigu visuomenėje nebus supratimo, kokia svarbi kiekvienam iš > mūsų yra darbo užmokesčio atotrūkio tema. Todėl visuomenės švietimas, darbuotojų ir darbdavių įsitraukimas kuriant priemones ir jas įgyvendinat yra ypač reikšmingi. Segregacijai darbo rinkoje daug įtakos turi ir susiformavę stereotipai apie moterų ir vyrų vaidmenis tiek profesiniame gyvenime, tiek šeimoje, todėl svarbu imtis priemonių ir aktyviai dirbti siekiant mažinti šiuos stereotipus. Galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus reikšmingai prisideda siekiant moterų ir vyrų lygybės darbo rinkoje. Ypač svarbu skatinti vyrus dažniau prisiimti šeiminius įsipareigojimus, tokius kaip vaikų, artimųjų priežiūra ir kt.”
Puiku, kai iniciatyvos šalinti nelygybę imasi darbo vietas kuriantieji. Nenuostabu, kad geriausius rezultatus demonstruoja modernios, tarptautinės įmonės. „Swedbank“ – viena tokių, dar 2015 metais pasitvirtinusių lyčių lygybės ir įvairovės politiką ir užsibrėžusių tikslą panaikinti nepagrįstą darbo užmokesčio skirtumą tarp vyrų ir moterų, užimančių tas pačias pareigas. Banko valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė sako kad „per kelis metus aktyvaus darbo sumažinome šį skirtumą iki 1 % bei pasiekėme, kad vyrų ir moterų santykis tarp visų lygų vadovų būtų apie 50/50. Taip pat džiaugiamės tuo, kad nuosekliai edukuodami darbuotojus jau išugdėme atitinkamą organizacinę kultūrą ir sąmoningumo lygį. Lyčių lygybė tapo mums vertybe, kuria remiamės kasdien. Pavyzdžiui, mums jau yra visiškai įprasta kelti klausimą, kodėl konkrečioje diskusijų panelėje arba renginio programoje pranešėjai yra vien tik vyrai arba vien moterys.“
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos jau kelis dešimtmečius kovoja su visomis nelygybės apraiškomis. Ir tai, kad šiandien vis garsiau apie tai kalbame ir jaučiame poslinkius į gerąją pusę – didelis jų nuopelnas. Moterų informacijos centras – viena tokių. Šiuo metu kartu su partneriais įgyvendinamu projektu siekiama išsiaiškinti pajamų atotrūkio priežastis, šviesti visuomenę ir siekti, kad nelygybė būtų panaikinta. Balandžio 18 dieną Moterų informacijos centras į verslo pusryčius pakvietė verslo, politikos ir visuomeninių organizacijų atstovus, o taip pat ekspertus iš Skandinavijos šalių, kad dalijantis patirtimi būtų ieškoma geriausių kelių nelygybei panaikinti.
Straipsnį parengė žurnalistė Ugnė Siparienė
Projekto partneriai
- Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Mykolo Romerio universitetas
- Asociacija Moterų informacijos centras
Domiesi projektu ir nori bendradarbiauti? Susisiekime:
Moterų informacijos centras
Programų vadovė
Rugilė Butkevičiūtė
El. paštas: rugile@lygus.lt
Tel: +37052629003
Projektą „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017) iš dalies remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (2014 – 2020)
Dalintis
