Seksualinis smurtas: ekspertė pataria, kaip galėtume jį sustabdyti

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Seksualinis smurtas – tai žmogaus teisių pažeidimas į saugų ir užtikrintą gyvenimą. Jis paveikia moteris, vyrus bei vaikus. Kaip teigia „Ribologija“ bendraįkūrėja bei asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė, daugiau nei 50% seksualinį smurtą patyrusių asmenų, jį patiria artimoje aplinkoje, o Lietuvoje ši smurto rūšis skendi smurto šešėlyje.

Ne tik skaitykite, bet ir klausykitės!

Dažniausiai patiriamas artimoje aplinkoje

Pasak „Ribologija“ bendraįkūrėjos bei asociacijos „Lygiai“ vadovės Redos Jureliavičiūtės, seksualinio smurto sąvoka yra pati plačiausia. „Seksualinis smurtas – tai įvairūs seksualinio pobūdžio elgesys, kuris nėra pageidaujamas. Jis gali pasireikšti labai įvairiai, nuo konkretesnės smurto rūšies. Seksualinio smurto formų taip pat yra labai įvairių: nuo prisilietimų ar žodinio smurto iki persikėlimo į elektroninę erdvę.“

Pasak pašnekovės, Lietuvoje seksualinio smurto statistikos nėra, nes šia tema daroma labai mažai tyrimų: „Lietuvoje seksualinis smurtas skendi smurto šešėlyje, tačiau Europos Sąjungoje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 50% seksualinį smurtą patyrusių asmenų, jį patiria artimoje aplinkoje. Seksualiai smurtauti gali būti draugai, kaimynai, gerai pažįstami žmonės, partneris ar šeimos nariai“, – sako asociacijos „Lygiai“ vadovė.

Seksas nėra žmonos arba vyro pareiga

„Iš juokelių, šiuo metu vyraujančių internetinėje erdvėje galima susidaryti nuomonę, jog tai, kad seksas nėra partnerio ar sutuoktinio pareiga, dar nėra toks suprantamas dalykas. Mylėtis su neturėtų būti niekieno pareiga. Seksas neturėtų būti nei teisė, nei pareiga“, – akcentuoja R. Jureliavičiūtė.

Pasak jos, patyrus seksualinį smurtą svarbu suvokti, jog tai nėra aukos kaltė, visais atvejais tai yra nusikaltimą vykdžiusio kaltė, todėl jokiais būdais negalima kaltinti nukentėjusio asmens. „Tyrimai rodo, jog seksualinio smurto auka, kuri yra pavartojusi alkoholio ar kažkaip kitaip apsvaigusi, kaltinimas yra stipresnis. Tačiau toje pačioje situacijoje, smurtautojas patiria daugiau pateisinimo, jei jis yra išgėręs, tad šioje situacijoje vis dar taikomi dvigubi standartai, kurie yra labai gajūs. Galiausiai viskas yra susiję su stereotipais, kuriuos mes turime, to, ko mes tikimės iš moterų ir ko tikimės iš vyrų. Visa tai, kas susiję su seksualumu, dar yra labai nežinomas laukas, apipintas įvairiais mitais. Tačiau seksualinis smurtas daugiau susijęs su galios pozicija nei su sijono ilgiu.“

Kaip teigia R. Jureliavičiūtė, kur kreiptis patyrus seksualinį smurtą, priklauso nuo aplinkybių, pavyzdžiui, ar smurtas patirtas artimoje ar ne artimoje aplinkoje. „Svarbu įsivertinti, ar reikia medicininės pagalbos, tokiu atveju reikėtų kreiptis į medikus, ar reikia skubios psichologinės, o galbūt teisinės pagalbos“, – sako ekspertė.

Sutikimo įstatymas

Nors, pasak ekspertės, sutikimo tema dabar internetinėje erdvėje galima rasti daug dezinformacijos, iš tikrųjų sutikimas yra leidimas, sutarimas drauge abiejų arba visų dalyvaujančių asmenų kažkokiems konkretiems veiksmams, kurių jie imsis. „Nereikėtų įsivaizduoti, jog reikės pasirašyti kažkokį dokumentą. Kalbame daugiau apie tai, kad tu esi tikras arba tikra, kad tavo partneris ar partnerė nori to paties. Įsitikinti nėra taip sudėtinga, užtenka tiesiog paklausti – ar tai tau patinka?“, – pažymi asociacijos „Lygiai“ vadovė.

Pasak R. Jureliavičiūtės, dėl partnerio sutikimo galima paklausti ir seksualesniu būdu, tai priklauso nuo išradingumo bei partnerių santykių intymumo. „Savo partnerio tikrai neturėtų būti problema paklausti, ar tu nori to paties kaip aš. Apie kokius santykius tuomet mes kalbame, jeigu žmonės bijo vienas kito paklausti? Abiems pusėms yra naudinga įsitikinti, jog abiems yra gera ir smagu, nes toks ir turėtų būti lytinių santykių tikslas. Sutikimas yra skirtas tik konkrečiam veiksmui, bet jis yra atšaukiamas. Aš bet kuriuo metu turiu teisę jį atšaukti. Jei tą dariau vakar, nereiškia, jog to paties norėsiu rytoj.“

Seksualinio smurto situacija Ispanijoje

Kaip teigia jau kurį laiką Ispanijos sostinėje gyvenanti „Ribologija“ bendraįkūrėja, Ispanija į žmogaus teisių sritį investuoja ganėtinai daug: „Ispanijoje valstybė skiria nemažai lėšų tyrimams, po kurių vykdomos socialinės kampanijos, miestuose kabinami plakatai. Savivaldybė skiria lėšų prevencijai, kuri vykdoma ganėtinai stipriau nei Lietuvoje, kai šiuo metu dar net neturime jokių tyrimų, o dažnai trūksta net adekvačios pagalbos.“

Pasak pašnekovės, Ispanijos baruose galima užsisakyti kodinį gėrimą, kurio pavadinimo dėka barmenas supranta, jog prireikė pagalbos ar jaučiama grėsmė. „Tačiau vienas iš svarbesnių akcentų yra lytiškumo ugdymas. Ispanijoje vaikams pakankamai anksti kalbama lytiškumo temomis. Labai svarbu atviriau kalbėti ir apie seksualumą, nes kuo mažiau žinome, tuo didesnė terpė atsiveria dezinformacijai bei baimei.“

Iliustracija: news.un.org

Straipsnis paruoštas remiant

Parašykite komentarą