Artėjant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisų priėmimo svarstymams LR Seime, Moterų nevyriausybinės organizacijos sulaukia klausimų apie pataisose vartojamas sąvokas ir nuostatas.
Žinoma, pats kreipimosi faktas džiugina, nes šis įstatymas – jo dešimtmetį šiais metais švenčiame – yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis buvo priimtas labai svarbus visuomenei teisinis įrankis. Tačiau perskaičius pateiktus patikslinimui dažniausiai Seimo narių diskusijose užduodamus klausimus apima neviltis, nes atrodo, kad net šiandien dar reikia aiškintis ir tikslinti dalykus, kurie turėtų būtų suvokiami net „dešimties metų berniukui“.
Vienas tokių – nestereotipiniai moters ir vyro elgesio modeliai. Šios sąvokos paaiškinimo prašo gerbiami Seimo nariai. Net Vikipedija gana tiksliai įvardija, kas yra stereotipai, ko tikrai užtenka suprasti, kad tai yra išankstinė nuomonė apie kurios nors grupės asmenų asmenines savybes, nevertinant individualumo. Todėl nėra teisingų stereotipų, kaip nėra dviejų vienodų žmonių ar jų tarpusavio santykių modelio. Tačiau daug kam stereotipai yra lengviausias būdas pažinti kitus ir net save – stereotipinių lyčių santykių sąvokos nesupranta net moterys Seimo narės.
Todėl nenuostabu, kad klausimas „kaip išvengti piktnaudžiavimo apsaugos orderiu , pavyzdžiui, nedarnioje šeimoje, kur moteris nori per skyrybas gauti palankesnį teismo sprendimą ir užsitikrinti norimą vaiko gyvenamą vietą?“ jau pats yra gilinantis stereotipą, kad skyrybų procesą išgyvenanti moteris elgsis nesąžiningai. Kokiame pasaulyje klausiantieji gyvena? Kiek tokių moterų žino? Kitų šalių patirtis, kur tokia apsauga smurto aukoms veikia, rodo visai priešingą vaizdą.
Tokių pačių stereotipų padiktuotas ir kausimas apie poreikį padidinti baudą už bandymą sąmoningai manipuliuoti apsaugos orderiu. Dėl tokių išankstinių nuostatų ir turime situaciją, kai apie smurtą artimoje aplinkoje praneša labai mažas procentas nukentėjusių asmenų. Vien suvokimas, kokius kryžiaus kelius teks nueiti įrodant smurtą ir kokios visuomenės reakcijos bus sulaukta, susitaikymą su žiauria padėtimi paverčia geresne išeitimi.
Ir tai beveik viskas, ką prašo paaiškinti, argumentuoti, patikslinti Seimo nariai. Gaila, kad deklaruojamas siekis „tobulinti įstatymą“ pavirsta į įsišaknijusių nuostatų išviešinimą. O gal ir gerai, nes dabar aišku, kad kovai su stereotipais lyčių santykiuose turėsime skirti dar daugiau dėmesio.
Pagalba patyrusiems smurtą:
Telefonu 8 700 55516
I; II; III; IV nuo 09:00 iki 17:00
Tiesioginio internetinio pokalbio (LiveChat) metu
II; III; IV nuo 09:00 iki 17:00
V nuo 09:00 iki 16:00
[su_button url=”https://www.specializuotospagalboscentras.lt/” target=”blank” style=”flat” background=”#88b2a9″ size=”6″]SPC kontaktai Lietuvoje[/su_button]
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.