Smurtas prieš moteris, žmogaus teisių ir lyčių lygybės pažeidimai, deja, vis dar dažnai nesulaukia deramo komercinės žiniasklaidos dėmesio visame pasaulyje. Tokią išvadą padarė feministinis leidinys Ms (msmagazine.com), remdamasis „Project Censored“ kompanijos kasmet atliekamais tyrimais apie mažiausiai viešumo sulaukusias problemas.
Kita išvada – moterys ir jų keliamos problemos tampa pirmo puslapio žiniomis tada, kai jos atkreipia dėmesį savo apranga. Galima prisiminti kelis pavyzdžius:
– 2017 m. po Donaldo Trumpo inauguracijos laikraštyje „New York Times“ išspausdintose nuotraukose buvo užfiksuotos moterys su rožinėmis kepuraitėmis moterų eitynėse.
– 2018 m. „ABC News“ straipsnyje buvo publikuotas distopinis kadras, kuriame 15 moterų, apsirengusių „Tarnaitės istorijos“ drabužiais, protestuodamos stovėjo Senato balkone per Aukščiausiojo Teismo teisėjo Bretto Kavanaugh patvirtinimo klausymus.
– 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse Vokietijos moterų gimnastikos rinktinė pateko į antraštes, nes, protestuodama prieš sportininkių seksualizavimą savo sporto šakoje, apsivilko visą kūną dengiančius trikotažinius drabužius.
Šie vaizdai yra sensacingi ir įspūdingi, tačiau jie tik įrodo, kad žinomiausių šalies naujienų agentūrų pranešimai apie moteris nuolat yra paviršutiniški ir trumpalaikiai.
Viena iš labiausiai šokiruojančių istorijų 2020 -2021 metais ir labiausiai nutylėta svarbiausios pasaulio žiniasklaidos – femicido augimas visame pasaulyje ir tai, kad moterys dažniausiai žūsta nuo sutuoktinio ar intymaus partnerio rankos. Tokį tyrimą padarė JK nevyriausybinė organizacija „Femicide Census“ ir JAV organizacija „Woman Count“. 2020 metų lapkritį straipsnis apie tai, kad JK kas tris dienas vyras nužudo moterį pasirodė „The Guardian“, bet nesulaukė nei platesnio viešinimo, nei valdžios institucijų dėmesio.
Dėl tokios situacijos ir žiniasklaidos pozicijos labiausiai kalta lyčių nelygybė egzistuojanti medijų valdyme. Nepaisant tam tikro progreso, daugeliu atveju moterų yra labai mažai tarp žiniasklaidos priemonių savininkų ir visų lygių vadovų.
Naujienų vadovų asociacijos duomenimis, moterys užima tik 41 proc. visų naujienų skyrių vadovų pareigybių (aukštesniojo lygio redaktorių pareigybės laikraščiuose arba panašios vadovaujančios pareigybės transliuojamose ir skaitmeninėse naujienų operacijose).
– 2020 m. tik 19 proc. televizijos stočių generalinių direktorių buvo moterys ir tik 36 proc. vietinių televizijos stočių naujienų direktorių buvo moterys.
– Moterys sudarė tik 23,6 proc. radijo stočių generalinių direktorių ir užėmė tik 28,8 proc. radijo naujienų direktorių pareigybių.
Moterų galios ir įtakos trūkumas tiek didelėse, tiek mažose žiniasklaidos priemonėse yra tik dalis paaiškinimo, kodėl žiniasklaida nesidomi istorijomis apie smurtą prieš moteris. Be abejo, tam įtakos turėjo ir paplitusi seksistinė ideologija, pagal kurią moterų gyvenimas laikomas mažiau vertingu nei vyrų.
Pagalba patyrusiems smurtą:
telefonu 8 700 55516 I – V nuo 08:00 iki 20:00
tiesioginio internetinio pokalbio (LiveChat) metu I – V nuo 08:00 iki 20:00
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
Dalintis
