Autorė: Izabelė Švaraitė
„Lyčių lygybė yra pasiekta – pas mus gali dirbti visi“, – tokį problemos neigimą pastebi ne tik mokslininkai, bet ir Tarnybos atstovai, apvažiavę dešimtį Lietuvos savivaldybių. Ne retas administracijos vadovas ar skyriaus vedėjas diskusijose pabrėžė, kad nelygybė tarp lyčių yra neaktuali ar net išgalvota problema. Tiesa, tokį požiūrį jie demonstravo tol, kol išgirdo labai kasdienius ir praktinius pavyzdžius, kaip ši diskriminacija pasireiškia.
Lygybės turas per Lietuvą
Kartu su partneriais įgyvendindama projektą, skirtą lyčių lygybės skatinimui, Tarnyba surengė dešimt diskusijų, į kurias kvietė visų Lietuvos savivaldybių darbuotojus.
„Savivaldybės atlieka dvi pagrindines funkcijas – jos yra darbdaviai ir paslaugų teikėjai, tad norėjome parodyti, kokia plati yra lyčiai jautrios politikos nauda bei galimybės“, – sakė vykdomo projekto vadovė Rūta Juodelytė. Diskusijose aptarta statistikos apie personalą ar gyventojus rinkimo nauda ir Tarnybos atliktas „Lyčių lygybės liniuotės“ tyrimas, kuriame savivaldybėse dirbantys asmenys įvertino darbo sąlygas bei moterų ir vyrų padėtį.
Stiprinant strateginio planavimo įgūdžius savivaldybių darbuotojai buvo kviečiami sukurti patrauklaus ir visiems pritaikyto miesto planą. Dalyviai privalėjo atsižvelgti į infrastruktūros, ekonomikos, paslaugų teikimo ir kultūrinio gyvenimo aspektus. Pabaigus šią dalį, darbuotojai, įsijausdami į tam tikrų socialinių grupių atstovų vaidmenis, turėdavo „pasivaikščioti“ po savo miestą – įvertinti, kaip jis pritaikytas įvairaus amžiaus moterims ir vyrams, išsiaiškinti, apie ką nepagalvota.
Reakcijų į diskusijų turinį sulaukta įvairių, tačiau, pasak Tarnyboje dirbančios teisininkės Renatos Vanagėlienės, dalyviai tikrai praplėtė savo akiratį. „Praktiškai kiekvienoje savivaldybėje išgirsdavome tokį atsiliepimą: „Atėjau į seminarą pasiskaityti savo dokumentų, bet nespėjau, nes buvo taip įdomu, kad neatsiverčiau“, – pasakojo ji.
Šį rudenį projekto komanda, paruošusi specialią mokymų programą, dar kartą vyks į šalies regionus. Išvykų metu bus pristatytos rekomendacijos, kaip vietos lygmeniu integruoti lyties aspektą, ir statistinis žemėlapis, atspindintis tikrąją lyčių lygybės situaciją visose Lietuvos savivaldybėse.
Abstrakcijų nereikia
Nuostatą, kad lyčių nelygybė – ne pirmo svarbumo problema, pastebėti diskusijų vedėjams nebuvo sunku. Ne kartą kartota, kad paslaugos teikiamos visiems, tad jokios diskriminacijos nėra ir negali būti. Tačiau, kaip teigia Tarnybos patarėjas, politologas Mindaugas Kluonis, tokie tvirtinimai neigia statistinius duomenis, kartu, demonstruoja nenorą pripažinti struktūrines problemas.
„Pristatydamas „Lyčių lygybės liniuotės“ rezultatus, pastebėjau, kad vadovybė, ypač merai, neigdavo problemas, susijusias ne tik su moterų ir vyrų lygybe, tačiau, apskritai, bet kokiomis darbuotojų teisėmis. Viename rajone net buvo pasakyta, jog priimant į darbą normalu klausti apie šeiminę padėtį, su kuo kandidatas švenčia Kalėdas – neva, reikia patikrinti žmogaus vertybes. Beveik penktadalis „Lyčių lygybės liniuotės“ respondentų nurodė, kad priimant į darbą teiraujamasi apie kandidato šeimą“, – pabrėžė M. Kluonis iliustruodamas, kad teisė į privatų gyvenimą ne visada gerbiama.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Modesta Kairytė prisimena, kad diskusijų dalyviai nustebo, jog lyčių lygybė iš tiesų gali būti pritaikyta labai praktiškai. „Pradžioje buvo svarbu pakalbėti ir iš asmeninės perspektyvos: juos kaip darbuotojus, tėvus, būsimus senjorus. Pakalbėjus apie stereotipus, tuomet ir nauda, ir praktiškas lyčių lygybės įgyvendinimas priimamas jau ne taip priešiškai, susidomėjus“, – tvirtina ji. Anot LSA atstovės, palankiausiai savivaldybių darbuotojai priėmė asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo, karjeros darbovietėje temas, prasčiausiai – pokalbius apie darbų pasiskirstymą buityje, nusistovėjusias etikos normas ir konkrečiai lyčiai tenkančias pareigas.
„Išgirdę pirmus pranešimus, jie suprasdavo, apie ką kalba. Pavyzdžiui, kad planuojant šaligatvius, būtina atsižvelgti į tai, kas ir kaip jais vaikščios. Opi problema buvo ir teisė į darbo lankstumą“, – įspūdžiais dalijasi R. Vanagėlienė.
Būtina kontrolė?
Pašnekovai sutinka, kad savivaldybių nusiteikimas vykdyti lyčių lygybę skatinančią politiką labai priklauso nuo to, ar joje yra žmonių, kuriems rūpi šis klausimas bei nuo to, ar pati institucija domisi naujovėmis viešojo administravimo, vadybos srityse. Palankų klimatą buvo galima pajusti Alytaus miesto, Akmenės, Tauragės bei Rietavo rajonų savivaldybėse.
M. Kairytė mano, kad atvirumą lyčių lygybės politikai paskatintų keletas priežasčių – bendras ekonomikos kilimas, palankus centrinės valdžios požiūris ir dėmesys problemai, savivaldybių švietimas, europinės praktikos pažinimas, gerieji vietos pavyzdžiai.
„Gan aiškiai buvo pasakyta, kad norėtųsi, jog kontrolierė aktyviai įsitrauktų į šiuos klausimus. Taip pat praverstų politinė valia iš vadovybės pusės“, – savivaldos darbuotojų svarstymus perteikia M. Kluonis. Į procesą įsitraukus aukštiems nacionalinio lygmens valdininkams greičiau randami konkretūs sprendimai bei užtikrinamas veiklų įgyvendinimas.
R. Vanagėlienė prideda, kad padėtų ne tik suinteresuotumas, bet ir konkrečios investicijos. Dabar, pastebi ji, lyčių lygybės klausimai prirašomi kam nors nenumatant nei papildomo atlygio, nei laiko tam darbui atlikti.
Publikacija parengta įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos statistikos departamentas.