Autorė: žurnalistė Aušra Matulaitytė
Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena – moterų emancipacijos simbolis, pripažįstama Juntinių Tautų Organizacijos (JTO), ir švenčiama visame pasaulyje, siekia įamžinti moterų padarytus pasiekimus kovojant už lygias teises, taip pat pabrėžti lyčių nelygybę, kuri vis dar egzistuoja įvairiose politinėse, ekonominėse, socialinėse bei kultūrinėse srityse.
Kodėl verta minėti?
Nors kai kurios, posovietinės šalys, ją vis dar švenčia panašiai kaip Motinos dieną: vyrai sveikina žmonas, drauges, mamas dovanodami gėles bei dovanas. Kitos šalys šią dieną išnaudoja informatyviau: daugybė renginių, skirtų kalbėti apie moters teises bei atkreipti dėmesį į smurtą prieš moteris. Pavyzdžiui, Ispanijoje vaikų darželiuose vyksta užsiėmimai, skirti lyčių lygybės klausimams analizuoti.
Lyčių nelygybė vis dar išryškėja teikiant Nobelio premijas, taip pat kino industrijoje. Moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje toliau atsilieka nuo vyrų. 2016 metais Lietuvoje į Seimą iš viso kandidatavo 1416 asmenų, iš jų tik 31% moterų. Didžiausioms partijoms atstovauja tik 23% moterų. Moterys vis dar patiria diskriminaciją dėl lyties pasirinkdamos specialybę ar gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, pasaulyje iš visų pilotų moterys sudaro tik apie 6%. Jei to dar negana, policijos duomenimis net 80 % nukentėjusių dėl smurto artimoje aplinkoje yra moterys. Tačiau ar viskas taip blogai? Atsiranda sričių, kuriose, nors ir pamažu, bet vyksta pertvarkos, o mes pakalbinome ten dirbančias moteris.
Aukštakulnius išmainė į kerzus
Skirmantė Javaitytė, portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė maždaug prieš trejus metus aukštakulnius išmainė į kerzus. Tiesa, neišmainė, tik pasimatavo, ji – Krašto apsaugos pajėgų savanorė. „Šiandien jau nebesu ta valiūkiška ir nerūpestinga Skirmantė, kuri į KASP atėjo 2015-aisiais. Atsiskleidė daugiau asmenybės spalvų. Kariuomenė keičia, moko disciplinos, tvarkos, komandinio darbo, o ir patys kintame, geriau save pažįstame, atsiskleidžiame, džiugu matyti pokyčius ir kituose. Žinoma, į gera“ – šypsosi pašnekovė. Anot jos, pasimatuoti karinę uniformą paskatino žingeidumas, patriotizmas, noras išmokti apginti savo šeimą, jei to prireiks. Be to, jos aplinkoje daugėjo draugių, einančių į Lietuvos kariuomenę, dalis paskui pasirinko profesinę karo tarnybą. „Kariuomenėje nėra skirstymo į vyrus ir moteris, mes tiesiog vadinami bendrai – kariais, užduotys visiems vienodos, o ir profesiją moteris gali rinktis kulkosvaidininkės ar grantasvaidininkės. Lygybė. Man kariuomenėje neteko susidurti su išskirtiniu dėmesiu, diskriminacija ar klausimu, ką čia veikiu”, – pastebi Skirmantė. Pasak jos, būna nemažai pratybų, kuriose dalyvauja daugiau moterų nei vyrų. „Visos mano draugės karės yra drąsios, protingos, gabios, įkvepiančios asmenybės ir mes nepaklūstame stereotipams, jei jų dar liko“, – teigia ji. Skirmantė pastebi, jog tam fizinis pasirengimas būtinas, bet tai daro tiek vyrai, tiek moterys. „Su kuprine, amunicijos liemene, ginklu ir šoviniais, svoris gali pasiekti ir 20 kg. Pirmą kartą pakėlus pilną kuprinę tikrai buvo sunkoka fiziškai, tačiau įpratau, esu įsitikinusi, kad krašto gynyba turi būti svarbi visiems.“ S. Javaitytė neneigia, jog ir jai kartais vis dar tenka susidurti su nuomone, jog moteriai kariuomenėje ne vieta, tačiau ji į tai reaguoja ramiai ir tokią nuomonę siekia kuo greičiau išgyvendinti. „Turi būti užtikrinta vyrų ir moterų lygybė, tikiu, kad mano karta gali tai pasiekti. Didžiausia laimė, kai žmogus pats pasirenka, ką nori gyvenime veikti, aš nenurodinėju, ką daryti vyrams, norėčiau, kad ir jie nebūtų skeptiški, pamatę moteris karo lauke, gaisrinėje, policijoje, lenktynių trasoje, politikoje, astronautikos srityje ar pan., kur dar gaji nuomonė, jog tai vyrų vieta“, – sako Skirmantė.
Moterys užkariauja IT?
Ne naujiena, jog moterys vis sparčiau pereina į IT sritį. Viena iš tokių yra Neringa Fokina, prieš 10metį įstojusi į lietuvių filologiją, tačiau jau studijų metu supratusi, jog nori keistis. „Studijų metais dirbau grafikos dizainere redakcijoje, reklamos agentūroje. Toks darbas iš esmės patiko, bet po studijų baigimo, buvo toks laikas, jog savo profesinėje srityje jau norėjosi pokyčių. Tą norimų pokyčių kryptį natūraliai IT linkme pasuko mano artimiausia aplinka ir taip susiklosčiusi darbo rinka“ – savo patirtimi dalijasi Neringa. Anot jos, IT sritis yra tokia pat sunki, kaip ir visos kitos, kurių nemoki, ar kuriomis prieš tai nesidomėjai, tačiau išmokti galima visko, jei tik yra noro. „Mokantis, ko gero neišvengiamai, praeini tam tikrus etapus. Ir dvejonių, ir nepasitikėjimo savo jėgomis, žinoma, ir džiugesio momentai, kai pavyksta išspręsti užduotis, kai supranti, kaip tai veikia. Taip ir judi pirmyn. Lengviau jei turi dar palaikančią artimiausią aplinką, savo šeimą. Esu labai dėkinga už tai savo vyrui“, – šypsosi pašnekovė. Darbą ji susirado po praktikos vienoje įmonėje. Moteris viliasi, jog lyties stereotipai mūsų visuomenėje ilgainiui išnyks. „Kuo greičiau tai ateis, tuo bus geriau mums visiems“.
Auga naujoji karta?
Rita Budavičiūtė – išimtis. Programų sistemų studijas pasrinko prieš 10 metų. Anot jos, tuo metu jos kurse buvo apie 100 vaikinų ir tik 10 merginų, kurių dalis taip ir nebaigė. „Tai buvo neeiliniai metai, nes kurse būna maždaug 5 merginos, tiesa, nesidomėjau, kokia situacija yra dabar, tikiuosi, jog studenčių daugėja“, – pastebi Rita, kurią šias studijas pasirinkti paskatino jos artimos aplinkos pavyzdys – mama, kuri taip pat dirbo programuotoja. „Mano studjų pasirinkimu per daug niekas nesistebėjo, gal tik prancūzų mokytoja“, – prisimena ji. Dabar Rita ne tik dirba didelėje įmonėje, bet ir „bit&Byte“ mokykloje šeštadieniais programavimo meno moko vaikus. „Ši mokykla ruošia rytojaus kūrėjus, nori užauginti vaikus, kurie bus tinkami būsimai darbo rinkai. Čia jie išmoksta vystyti savo vaizduotę, suprasti IT, naujausias technologijas.“ Pasak jos, čia vaikams norima suteikti kompiuterinio raštingumo žinių, programavimo pagrindų, video montavimo, virtualios realybės ir pan. „Aš mokau 9-11 metų vaikus, lyties atžvilgiu – tai dauguma būna berniukai, tačiau tikrai pasitaiko ir mergaičių. Pernai metais turėjau grupes, kur mergaičių ir berniukų buvo po lygiai“, – patirtimi dalijasi Rita. Ji nori tikėti, jog moterų IT sektoriuje tik daugės, nes jos niekuo nesiskiria nuo vyrų, turi tokius pačius gebėjimus.
Kviečiame į Tarptautinės moterų solidarumo dienos renginius
PROGRAMA
11:30-12:30 EITYNĖS GEDMINO PROSPEKTU „Tokios Lietuvos dukroms nepaliksime: POKYČIAI BELDŽIASI!“ (prailgintas maršrutas – nuoArkikatedros aikštės iki Seimo) informacijos čia: https://www.facebook.com/events/897590620414362/
12:30-16:00 KONFERENCIJA SEIME „PO 100 METŲ: MOTERIS DALIS IR DALIA LIETUVOJE“ (SeimoKonstitucijossalė; Gedimino pr. 53, Vilnius) Registracija (būtina, kad galėtume išrašyti leidimus) čia: https://goo.gl/forms/lPr794rbkxLEiK2O2 Daugiau informacijos čia: https://www.facebook.com/events/792930504228936/
17:00-19:00 FLORISTŲ DARBŲ PARODA-LABDAROS AUKCIONAS „WOMEN POWER“ (Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, Vilnius) Registracijos anketa: https://goo.gl/forms/Bo0Nkr9EwwTalwZ42 Daugiau informacijos čia:https://www.facebook.com/events/1786790534950548/
Šiuos renginius solidariai organizuoja moterys nevyriausybininkės, verslininkės ir politikės. Po 100 metų Lietuva subrendo pokyčiams užtikrinant moterų teises.
Organizatoriai:
Asociacija Vilniaus Moterų namai, Labdaros ir paramos fondas „FRIDA“, VšĮ „Profesinio meistriškumo akademija”, Lietuvos floristų asociacija, Moterų teisių aktyvistė VilmaVaitiekūnaitė ir moterys socialdemokratės.
Rėmėjai:
VU botanikos sodas
Vilniaus miesto savivaldybė
Renginio globėja:
Seimo narė Dovilė Šakalienė, Lietuvos socialdemokratų partija
Dalintis
