Ekonominis smurtas vis dar yra visuomenės sunkiai atpažįstama smurto rūšis. Jį atpažinti gali padėti partnerio kontrolė ir nepasitenkinimas. Pasak Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektorės, antstolės Brigitos Palavinskienės, infliacija gali dar labiau padidinti ekonominio smurto atvejus, o tai gali turėti neigiamą įtaką mūsų šalies ekonomikai.
Svarbų vaidmenį vaidina finansinis raštingumas
Kaip teigia Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektorė, antstolė Brigita Palavinskienė, ekonominį smurtą galima išskirti tuo, kad mūsų visuomenėje jis yra menkai atpažįstamas, mažai akcentuojamas ir neretai ignoruojamas.
Pasak B. specialistės, ekonominį smurtą atpažinti gali padėti tam tikra partnerio kontrolė ir nepasitenkinimas. „Žinoma, ekonominio smurto auka gali neturėti tam tikrų socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, kaip elgtis su pinigais, kaip planuoti biudžetą. Esu mačiusi ir tokių situacijų, kai santuokoje vyras mokė savo žmoną, kaip reikia elgtis su pinigais ir planuoti. Todėl čia svarbų vaidmenį vaidina finansinis raštingumas.
Nors dažnai moteris užsidirba ir įneša pinigus į šeimos biudžetą, tačiau, anot B. Palavinskienės, statistiškai Lietuvoje vis dar yra išlikusi tokia situacija, kad moterys net tose pačiose pareigybėse uždirba mažiau nei vyrai ir jų indėlis į šeimos biudžetą vertinamas kaip per mažas, tad dažnai vyras valdo šeimos finansus.
Galimas infliacijos poveikis
Kylant kainoms finansai tapo itin aktuali tema. B. Palavinskienė pastebi, jog šeimų santykius veikia bet kokios krizės: santykių krizė, sveikatos problemos bei finansinė krizė. „Kai kyla kainos, įmokos už paskolą, atsiranda tam tikra įtampa dėl poreikių ir galimybių. Kiekvienas žmogus turi poreikius, bet infliacijos metu galimybės tenkinti tuos poreikius mažėja, tad šeimoje atsiranda tam tikra trintis ir priekaištai.“
Ekspertė akcentuoja, jog kalbant apie krizes, nevertėtų pamiršti, jog moteris rinkoje yra pažeidžiamoji pusė. „Moteris yra mažiau apsaugota nei vyras, todėl pastebėta, jog esant krizei darbo rinkoje, moteris dažniau atleidžia iš darbo nei vyrus. Todėl galime daryti išvadą, jog moteris labiau paveikia finansinė krizė.“
Veikia valstybės ekonomiką
B. Palavinskienė sako, jog ekonominis smurtas gali paveikti ir mūsų šalies ekonomiką. „Jei ekonominio smurto atvejų daugėja, o tai priklauso nuo įvairių ekonominių sąlygų bei visuomenės švietimo, tai auka, neturinti išsilavinimo arba turinti nepakankamą išsilavinimą,
negali būti stabili ir patraukli kaip vartotojas darbo rinkoje. Vadinasi, ji negali pirkti paslaugų ir būti aktyvi visoje ekonominėje veikloje.“
Taigi, anot teisininkės, jei perkamoji galia lieka tik smurtautojų rankose, o pačios aukos negali kažko padaryti, nusipirkti, vadinasi, tai yra tam tikra našta ir valstybei. Padaugėja kreipimųsi į Užimtumo tarnybą, išauga pašalpų mokėjimas, mažėja įmokos į valstybės biudžetą. „Žmogus, neturintis profesinės veiklos arba nepatrauklus darbo rinkoje yra šiek tiek našta valstybei, kad ir kaip negražiai tai skambėtų, o valstybė, mano nuomone, turėtų rūpintis tik senyvo amžiaus ir neįgaliais asmenimis“, – akcentuoja ekspertė.
Atpažinti padės noras kontroliuoti
Išvengti ekonominio smurto apraiškų ir nepatekti į jo pinkles, pasak specialistės, padės finansinė nepriklausomybė, specialybės, profesijos bei finansų šaltinio – darbo, pomėgio, hobio turėjimas, iš ko bent minimaliai būtų galima tenkinti savo poreikius, nutraukti toksiškus santykius ir būti finansiškai saugia. Neretai aukos negali nutraukti tokių problematiškų santykių vien dėlto, kad yra nepajėgios pragyventi atskirai nuo smurtautojo.
„Auka labai saugo privatumą, neretai net artimiausias ratas nežino, kad moteris kenčia nuo fizinio, seksualinio, psichologinio ir nuo ekonominio smurto – nuo visų smurto formų. Yra tam tikros susiklosčiusios žaidimo taisyklės, smurto ratas: agresija, susitaikymas, meilės fazė ir viskas prasideda iš naujo. Dažnai smurtautojas atsiperka dovanomis: kelionėmis, papuošalais, automobiliu – viskas priklauso nuo partnerio finansinių galimybių“, – įspėja B. Palavinskienė.
Tačiau, pasak jos, mergina jau santykių pradžioje gali pastebėti savo vaikino ar aistros objekto elgesyje tam tikrų užuomazgų. „Tai gali būti visiškai neutrali kontrolė, klausimai, kur ji eina, ką kalba telefonu su draugėmis, kodėl tiek užtruko darbe, kodėl socialiniuose tinkluose turi tiek daug draugų vaikinų? Yra begalė požymių, kad yra kontrolės užuomazgos. Neretai ekonominio smurto auka yra specialiai atitraukiama nuo draugų ir šeimos narių.“
Viso pokalbį su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektore Brigita Palavinskienė galite pasiklausyti Moterų informacijos centro „Daugiau Tavęs – Mažiau stereotipų“ tinklalaidėje.
Iliustracija: yali.state.gov