Ekonomika ir lyčių lygybė. 10 dalykų, kuriuos reikia žinoti

2015 metais 193 Jungtinių tautų šalys narės susitarė dėl 17 darnaus vystymosi tikslų. Penktasis tikslas – ambicingas siekis, numatantis iki 2030-ųjų  metų pasiekti lyčių lygybę. Tačiau, praėjus penkeriems metams visame pasaulyje – ir Lietuvoje – vis dar fiksuojamas didelis darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių, o COVID-19 pandemija turi neabejotiną regresinį poveikį lyčių lygybei.  Pasaulinis McKinsey institutas (Mckinsey Global Institute, MGI), amerikiečių  konsultacinė kompanija,  pateikė savo įžvalgas ir išskyrė 10 dalykų, kuriuos kiekvienas turi žinoti apie lyčių lygybę.

1. Darbo užmokesčio skirtumo tarp lyčių panaikinimas padidins pasaulinį BVP. Lyčių nelygybė – ne tik moralinė ir socialinė, be ir ekonominė problema. Prieš penkerius metus moterys generavo 37 procentus pasaulinio BVP, nepaisant kad jos sudaro 50 procentų darbingo amžiaus žmonių. Jei šalys ryžtingai imtųsi veiksmų naikinant lyčių nelygybę darbo rinkoje, jau 2025 metais nuo 12 iki 28  trilijonų dolerių būtų galima pridėti prie pasaulinio BVP.
2. Nuo 2015 metų lyčių lygybės progresas labai menkas, o darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių išlieka dideli. Lietuvoje šis atotrūkis sudaro 14 procentų (2019m).
3. Nors per pastaruosius du dešimtmečius žymiai sustiprėjo moterų vaidmuo darbo rinkoje, tuo pat metu joms teko susidurti su augančiomis kainomis ir socialiniu nesaugumu. Skaičiuojama, kad nuo 2000 iki 2018 metų 22-ose EBPO šalyse buvo sukurta 45 milijonai darbo vietų, du trečdalius jų dirba moterys. Tačiau dauguma šių darbų yra nepilną darbo dieną ar savarankiški, kas reiškia menkesnį užmokestį ir socialinį saugumą. Visi vartotojai (moterys ir vyrai) pajuto naudą dėl sumažėjusių kainų už komunikacines ar rekreacines paslaugas, tačiau tuo pat metu žymiai pakilo sveikatos apsaugos, švietimo, namų ūkio išlaikymo kainos.
4. Vis dar dauguma moterų dirba neapmokamą darbą namuose. Šeimos ir darbo derinimas tris kartus dažniau moterų problema, nei vyrų. Netgi būdamos pagrindinės šeimos išlaikytojos 43 procentai moterų daro daugumą darbų namuose, taip elgiasi 12 procentų vyrų.
5. Technologijos ir darbo automatizavimas – iššūkis moterims. MGI tyrimas rodo, kad darbo proceso automatizavimas per ateinantį dešimtmetį privers vieną iš keturių dabar dirbančių moterų ieškoti kitos veiklos, dažnai aukštesnės kvalifikacijos.
6. COVID-19 pandemija dar labiau blogina moterų padėtį. Nors tiesiogiai nuo viruso labiau nukenčia vyrai – jų mirtingumas net dvigubai didesnis, tačiau ekonominės pandemijos pasekmės kur kas labiau paveikė moteris – jų darbo vietos 1,8 karto pažeidžiamesnės.
7. Netgi jei politikai ir verslas sugebės atkurti ekonomiką po COVID-19 krizės, nėra jokių garantijų, kad ekonomikos augimas augins ir lyčių lygybės progresą. 2015 metais MGI nustatė poveikio zonas, kurias reikia veikti tuo pat metu, kai stimuliuojami ekonominiai procesai. Šios zonos yra: neišnaudojamas ekonominis potencialas, darbo ir šeimos derinimas, teisinė bazė, dalyvavimas ir atstovavimas politikoje, smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje.
8. 2020 – aisiais MGI įvertino daugiau nei 1000 didelių kompanijų 15-oje pasaulio šalių ir nustatė, kad įmonės, kuriose lyčių lygybė ir etinė įvairovė yra vertybės, demonstruoja geresnius pelningumo rezultatus.
9. Sulūžusi pakopa karjeros kopėčiose. MGI kartu su LeanIn.Org jau daug metų stebi moterų įgalinimo progresą darbo rinkoje. 2019 metais JAV atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 48 procentai į startinę poziciją priimtų darbuotojų buvo moterys (2015 – 45 proc), karjeros laiptais kilo 21 procentas. Tai rodo, kad vis dar mažai moterų padaro pirmą žingsnį karjeroje. Kiekvienam 100-ui vyrų, tenka 72 moterys.
10. Turime bendradarbiauti ir nuosekliai siekti lyčių lygybės. Visų pirma, vyriausybės, kurdamos ekonomikos gelbėjimo planus, turi nepamiršti krizės poveikio lyčių lygybei. Žinoma, tam reikia rūpintis statistiniais duomenimis, kurie užtikrintų taikomų priemonių skaidrumą ir suvokimą apie poveikį skirtingoms lytims. Vyriausybės gali labiau naudotis teisinėmis priemonėmis – visų pirma užtikrinant, kad naikinamos teisinės kliūtis moterų darbinei veiklai (tokios, kaip draudimas dirbti naktines pamainas) ir apsaugant moteris nuo smurto artimoje aplinkoje. Politinių priemonių sąrašas yra labai platus: nuo finansinės paramos iki mokesčių reguliavimo, vaikų priežiūros paslaugų išplėtimo ir užtikrinimo, kad viešosios infrastruktūros yra sukurtos turint galvoje lyčių lygybę. Nevyriausybinės organizacijos taip pat turi prisiimti svarbų vaidmenį ne tik siūlydamos paslaugas, bet ir formuodamos visuomenės požiūrį. Verslo kompanijos gali dalyvauti šiame procese pradėdamos nuo savo organizacijos politikos į lyčių lygybę peržiūrėjimo, o taip pat pasiūlydamos savo darbuotojams paslaugų, padedančių derinti šeimą ir darbą. Kiekvienas asmeniškai taip pat galime aktyviai dalyvauti šiame procese. Darbe, pastebėdami ir paskatindami talentingą moterį, asmeniniame gyvenime – skleisdami savo nuomonę ir požiūrį.

Daugiau apie MGI tyrimą galimą paskaityti čia: www.mckinsey.com

Iliustracija iš www.nytimes.com

Projektą „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017)  iš dalies remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (2014 – 2020)

Dalintis