Anželika smurtaujantį vyrą paliko prieš savaitę, su dviem vaikučiais prisiglaudė krizių centre. Tai ne pirmas jaunos moters pabėgimas, tačiau dabar ji žada niekuomet nebegrįžti pas sugyventinį:„Prie kelias savaites vyras prarado darbą, pradėjo girtauti, tapo neprognozuojamas, – pasakoja moteris, ne kartą išbandžiusi vyro kumštį. – Šį kartą užkliuvau ne vien aš, bet ir sūnus, jei nebūtume pabėgę, tikriausiai ir jo būtų nepagailėjęs“.
Uždaras ratas
Į namus pas tėvus moteris negali sugrįžti – patirtos vaikystėje nuoskaudos dėl nuolatinio išgėrinėjimo ir smurto paskatino Anželiką nutraukti santykius su jais. „Visą vaikystę svajojau ištrūkti, todėl labai jauna kūriau šeimą, tikėdamasi, kad joje gyvensiu ramiai ir laimingai“, – prisipažino jauna moteris. Šiandien ji bando galvoti apie ateitį be smurto, todėl teks išspręsti daug svarbių klausimų: susirasti darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, pagaliau kaip atsiriboti nuo sugyventinio, kuris išsiblaivęs ims ją atakuoti atsiprašymais ir pažadais. „Kai negeria, jis būna geras, kartais galbūt ir aš išvedu jį iš kantrybės“, – svarsto Anželika. Ar jai pavyks išsivaduoti iš amžino smurto rato – nežinia, juk jos gyvenimas pažymėtas „aukos“ antspaudu, likusiu nuo gyvenimo smurtaujančioje aplinkoje. Smurtas, pasak psichologų, gali būti įvairus – fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Jei pirmieji du aiškiai identifikuojami, tai psichologinį ir ekonominį smurtą įrodyti sudėtinga, o kartais ir pati auka nesupranta, kad yra skriaudžiama. Psichologinį spaudimą aukai taip pat galima kai kada atpažinti, tuo tarpu ekonominio smurto pasekmės dažnoje šeimoje įvardijamos kaip normalus reiškinys. Paprastai šiuo atveju auka būna finansiškai priklausoma nuo smurtautojo, šioje situacijoje dažniausiai atsiduria moteris, priversta vyro prašyti pinigų smulkioms išlaidoms, kas potencialiam smurtautojui sukuria pretekstą išnaudoti auką.
Smurto atvejų daugėja
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. užregistruota 5,3 tūkst. moterų ir 303 vyrai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų šeimoje nuo sutuoktinio (-ės) ar sugyventinio (-ės). Moterų informacijos centro projektų vadovės Rugilės Butkevičiūtės teigimu, statistika šoktelėjo Lietuvoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. „Dabar policijos pareigūnai informuoja specializuotos pagalbos centrus (SPC) apie kiekvieną jų teritorijoje registruotą smurto atvejį, o anksčiau pats žmogus spręsdavo, ar jam reikia pagalbos, – sako specialistė. – Tai, kad vis daugiau besikreipiančiųjų, yra gerai, tai rodo didesnį pasitikėjimą pačia sistema“.
Kauno moterų krizių centro pirmininkės pavaduotoja Naura Daukšienė taip pat patikino – centre nukentėjusių moterų daugėja: „Per dieną sulaukiame 4 – 5 pranešimų ir tai įvykiai, kada jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kiek dar naujų atvejų“.
Trumpų sijonų provokacija
2015 m. agentūra RAIT atliko tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad 5, 4 proc. gyventojų linkę pateisinti smurtą moterų atžvilgiu. Susiklostę stereotipai – esą auka pati išprovokuoja savo elgesius ir taip „prisiprašo“ – piktina N. Daukšienę. „Juk kaip žmogus bepasielgtų, kokią turime teisę jį skriausti ar žaloti, – sako ji. – Tai mūsų vidinio bendravimo problema. Tarkim, kaimynai po įvykio sako – girdėjome pagalbos šauksmą, kuris ne truko ne vieną valandą, tačiau nė vienas iš jų nesiteikė nepaskambinti pagalbos telefonu. Dar laikomasi tos nesikišimo pozicijos – esą ne mano kiaulės, ne mano pupos. Nesuvokiame, kad kai vyksta smurtas, tai jau nebėra šeimos reikalas, nes nėra skirtumo, kur smurtą patirsi – ar savo šeimoje, ar gatvėje“.
- Daukšienės teigimu, žmogus nėra teisėjas ar Viešpats Dievas, kad turėtų teisę bausti. Tokius klausimus civilizuotai sprendžia atitinkamos instancijos. „Su panašia pozicija susiduriu išprievartavimo bylose, – pripažino specialistė. – Ne kartą girdėjau, kasip stengiamasi pateisinti prievartautoją esą pati asuka provokavo, nes vėlai vakare stovėjo sustojime trumpu sijonuku. Reiškia, visos moterys, kurios turi dailią figūrą ir vaikšto trumpais sijonėliais, laukia, kad jomis per prievartą pasinaudotų? Taigi vietoje to, kad kaltintume smurtautoją, mes kaltiname auką – ji ir taip nukentėjo, o mes dar ją kaltiname provokacija“.
Norvegų dovana
Kovai su smurtu artimoje aplinkoje Lietuvos policija pranešė diegianti elektroninę sistemą bei ketina įsigyti pagalbos mygtukus, kurių paspaudimu auka galės pranešti apie smurtą ar jo pavojų. Elektroniniai įrenginiai užfiksuos aukos buvimo vietos koordinates, judėjimo kryptį bei perduos visą informaciją į policijos registrą bei Vieningos pajėgų valdymo sistemos žemėlapį. Pagalbos mygtukai bus nemokamai išdalinti esamoms bei potencialioms smurto šeimoje aukoms. Kaip sakė Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausiasis specialistas Vytautas Lamauskas, paspaudus mygtuką, jis iškart aktyvuosis – sistemos žemėlapyje užsidegs signalas, budėtojas matys informaciją apie auką, kas yra galimas smurtautojas, kokios jam taikomos apsaugos priemonės, koks rizikos laipsnis ir visą reikalingą informaciją, todėl vykdami pareigūnai jau žinos, su kuo jie gali turėti reikalų.
Ši reagavimo į pagalbos šauksmą sistema diegiama pagal norvegų pavyzdį bendradarbiaujant su Norvegijos nacionaline policija. Šioje šalyje sistema pasiteisino, ji esą taip pat svarbi prevenciniu požiūriu, nes potencialius smurtautojus nuo aktyvių veiksmų neretai atbaido vien žinojimas, jog auka turi tokį įrenginį. Pagalbos mygtukams, jų integravimui į policijos informacines sistemas, pareigūnų apmokymams bei kitam pasiruošimui iš viso numatyta 240 tūkst. eurų. Projektą finansuoja Norvegija.
Našta aukai
Mygtukus ketinama dalinti nemokamai, bet bus pasirašomos sutartys dėl turto saugojimo, todėl Moterų krizių centro atstovė N. Daukšienė pripažįsta, kad materialinė atsakomybė, uždėta aukai, dvelkia diskriminacija ir papildoma našta nukentėjusiam:„Pagaliau mygtukas, kabantis ant kaklo, visam pasauliui rodo – mano šeimoje yra smurtaujama. Vėl viskas sukraunama aukai, o kur smurtautojo atsakomybė? Kažkada kalbėta apie elektronines apyrankes smurtautojui, bet kalbos nutilo. Teisingiau būtų veikti užkertant kelią smurtautojui, o ne verčiant moralinę ir fizinę atsakomybę aukai. Nešiok varpelį kaip karvė ant kaklo, daryk tą, kad viską, kad būtum ryšio zonoje (pagalbos mygtukai veiks tik mobilaus ryšio zonoje), taigi visą atsakomybę sukrauname žmogui, kuris ir taip patiria psichologinį ir fizinį smurtą“.
Į klausimą – ar įmanoma aukai apsiginti – moterų krizių centro darbuotoja atsako: „Kažkiek įmanoma, nes specializuoti pagalbos centrai moterims pagalbą teikia. Dažnai pagalba moteriai prasideda nuo darbo su ja pačia, ypatingai tuomet, jei ji daugelį metų gyvena toje aplinkoje, kartais nesuprasdama, kad prieš ją smurtaujama. Galbūt tai yra ekonominis smurtas – negebėjimas disponuoti pinigais, dėl to ją suvaržant. Kitas labai svarbus aspektas – jei pagaliau įstatymiškai sureguliavome, kaip padėti aukai, tai neapgalvojome daugelio kitų aspektų. Tarkim, išsiskyrusi su smurtautoju moteris lieka su minimaliu atlyginimu, vaikais, gerai, jei gauna menkus alimentus. O vyro įsipareigojimai labai nedideli. Tarkim, butas padalijamas per pusę, vis tiek auka ir smurtautojas lieka gyventi toje pačioje erdvėje – tai ką, jis, kad ir išsiskyręs, prieš ją nebesmurtaus? Labai daug priežasčių, tarp jų ir finansinė, riboja moteris priimti sprendimus“.
- Daukšienės teigimu, smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir baudžiamasis kodeksas toli gražu neveikia, „Juk jei baudžiamasis kodeksas nesutampa su smurto artimoje aplinkoje įstatymu, tai apie ką kalbėti. Yra daug spragų, tai tik mūsų pirmieji žingsniai. Pripažįstu, dabar policijos pareigūnai į tokius įvykius labai greitai atvyksta, pirmoji pagalba suteikiama labai operatyviai, tačiau vėliau vyksta negeri dalykai. Dažnai tyrėjai dažnai tyrimo metu įkalbinėja moteris susitaikyti, nors smurto atvejai pasikartoja. Taigi tas pats tyrėjas naudoja psichologinę prievartą, moteris pastatoma į atpirkimo ožio vietą, todėl jos supratimu, jei jau pareigūnai taip elgiasi, todėl kitą kartą ji nesiryžta kviesti jų ir esant reikalui“.
Užsienio šalių patirtis
Moterų informacijos centro atstovė R. Butkevičiūtė pripažįsta – pagalbos mygtukai nepakenks: „Ne visada reikia “išradinėti dviratį”. Šiuo atveju Lietuvos policijos departamentas perėmė gerąją norvegų praktiką, kuri prisidės prie smurto artimoje aplinkoje aukų saugumo“.
Norvegijoje mygtukai išdalijami toms moterims, kurių rizikos laipsnis pakartotinai patirti smurtą yra aukščiausias. Jie ypač aktualus gyvenančioms nutolusiose vietovėse. „Tai patogiau nei telefonas, nes skambinti jau reikia atlikti aktyvų veiksmą, kurį smurtautojas mato, kai mygtuką tuo tarpu galima paspausti nematant“, – pripažino R. Butkevičiūtė.– Būtų idealu, kad ateityje policija perimtų ir Valensijos (Ispanija) policijos komisariato praktiką turėti atskirą padalinį, skirtą kovai su smurtu artimoje aplinkoje. Tokio padalinio pareigūnai apmokomi, kaip tinkamai bendrauti su aukomis, taip pat yra gerai informuoti, su kokiais psichologiniais išgyvenimais susiduria smurto artimoje aplinkoje aukos. Ten nekyla klausimų – kodėl auka gyvena su prieš ją smurtaujančiu partneriu/sutuoktiniu, kurie, deja, dar vis aktualūs Lietuvoje“.
„Visuomet prašau moterų – žinokite, yra organizacijų, kurių tikslas padėti moterims, čia galima gauti ir psichologinę, ir teisinę pagalbą, – sako N. Daukšienė. – Jei nedrįstate kviesti policijos, kreipkitės į mus, mes galime bendrauti anonimiškai, neklausime nei adreso, nei pavardės, galiu patikinti, kad pabendravusi su mūsų atstovais moteris įgauna drąsos kažką keisti, todėl pradėkime nuo šio žingsnio“.