Ar kova su skurdu sulauks kada nors deramo dėmesio?

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Spalio 17 d. bus minima Tarptautinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi diena. Artėjant šiai dienai Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ragina pripažinti, jog skurdo problema Lietuvoje reikalauja tvirtos politinės valios. Jokios reformos negali būti vykdomos neįvertinus poveikio pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės nariams. Ypatingą dėmesį raginame atkreipti į šeimų su vaikais situaciją Lietuvoje.

Lietuvoje vis dar vengiama pripažinti, jog skurdas – tai politinė problema, kuri turi būti aktyviai sprendžiama politinėmis priemonėmis. Sveikintina, jog praeitais metais pradėta rengti socialinio modelio reforma Lietuvai. Modelio vizijoje numatoma, jog kova su skurdu kartu su darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo sistemų tobulinimu yra keturios esminės tvaraus socialinio modelio atramos. Visgi, sumanymas aktyviai mažinti skurdo mastus mūsų šalyje liko tik ant popieriaus. Socialinio modelio reformos rėmuose nebuvo pateikta rekomendacijų ar pasiūlymų Lietuvos socialinės paramos ir paslaugų sistemai tobulinti, šiai sistemai priderinti prie kitų socialinės apsaugos ir užimtumo politikos sričių. Trūksta vertinimų, kaip kitų sričių reformos, ypač planuojamas darbo santykių liberalizavimas, atsilieps silpniausioms mūsų visuomenės grupėms, jų pažeidžiamumui darbo rinkoje. „Taigi dar net negimęs naujas Lietuvos socialinis modelis yra tarsi stalas be vienos kojos. Kova su skurdu Lietuvoje paliekama savieigai, našlaitės vaidmenyje“ – teigia Tinklo ekspertė Jekaterina Navickė.

Tuo tarpu skurdo rizikos mastai Lietuvoje išlieka tarp aukščiausių Europos Sąjungoje. Per pastarąjį dešimtmetį santykinio skurdo lygio mūsų šalyje nepavyko bent kiek reikšmingiau atitraukti nuo 20 proc. ribos. Taigi penktadaliui žmonių Lietuvoje kyla rizika patirti nepriteklių ir skurdą. Ypač didelį susirūpinimą kelia mokyklinio amžiaus vaikų padėtis, kai apytiksliai kas ketvirtas vaikas auga žemas arba labai žemas pajamas gaunančiose šeimose. Deramo dėmesio vaikams nebuvimą rodo ir paskutiniai išmokų vaikams pakeitimai, kai sunkiai gyvenančios šeimos su vienu ar dviem mokyklinio amžiaus vaikais nebeteko net simbolinio valstybės palaikymo. Susiklosčiusi padėtis kelia grėsmę mūsų būsimos kartos potencialui, ilgalaikiam Lietuvos ekonominiam augimui ir socialinei raidai. Nesulaukus deramo dėmesio vaikystėje, sunku tikėtis šiandienos vaikų kartos dėkingumo ir pareigos valstybei jausmo ateityje.

Tarptautinės kovos su skurdu ir socialine atskirtini dienos proga klausiame, ar kova su skurdu Lietuvoje kada nors sulauks deramo dėmesio? Skurdo mažinimo prioritetas ir moderni socialinės paramos sistema turi tapti neatsiejama Lietuvos socialinio modelio dalimi. Ypatingą dėmesį raginame atkreipti į šeimų su vaikais situaciją Lietuvoje. Valstybė turi aktyviai prisidėti prie mažas pajamas gaunančių tėvų pastangų užtikrinti vaikų poreikius: per saugumo darbo rinkoje ir netekus darbo užtikrinimą, gyventojų pajamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų lengvatas, išmokas visų amžiaus grupių vaikams nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje, efektyvią socialinės paramos sistemą, prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros ir lavinimo paslaugas. Jokios reformos negali būti vykdomos neįvertinus poveikio pažeidžiamiausioms mūsų visuomenės nariams.

Informaciją parengė: Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas yra asociacija, vienijanti 50 NVO, dirbančių skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje. Tinklas taip pat yra Europinio skurdo mažinimo tinklo narys (EAPN)

Kontaktai žiniasklaidai:

Jekaterina Navickė, 8 648 25258, Tinklo ekspertė, VU lektorė

Skirma Kondratas, 8 678 44395, Tinklo valdybos pirmininkė

Parašykite komentarą