Vyrai – stereotipų įkaitai

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Moterys dėvi kelnes, vairuoja troleibusus ir autobusus, žengia į IT sritį, o vyrai vis dar neprisijaukino šluotų. Ir ne tik jų – yra ne viena profesija, kuri vis dar laikoma „moteriška“. Ar pastebėjote, kad kai kurie pareigų pavadinimai sukurti atsižvelgiant į lytį?

„Moteriški“ darbai vis dar neatrodo patrauklūs vyrams. Viena iš priežasčių – vyrai jaučiasi stigmatizuojami dirbdami srityse, kuriose dominuoja moterys.

Kratosi „rožinių profesijų“

Kirpėjas, vizažo meistras, kosmetologas, valytojas, kambarių tvarkytojas, sekretorius, pradinių klasių mokytojas ir vaikų darželio auklėtojas – tai tik kelios profesijos, kuriose vyrai Lietuvoje tikrai nedominuoja. Šios profesijos vis dar laikomos „moteriškomis“. Teisės profesorė Joan‘a William teigia, kad jei vyras dirba „moterišku“ laikomą darbą, jis gali bijoti, kad visuomenės akyse nebus laikomas „tikru vyru“. Tai gali būti viena pagrindinių priežasčių, kodėl tam tikrose profesijose vis dar nėra lyčių lygybės.

Kitas svarbus aspektas – atlyginimų atotrūkis. Tyrimo, kurį atliko tyrėjai iš Peno ir Haifos universiteto Izrealyje, duomenimis, kai profesijoje dominuoja  moterys, darbo užmokestis mažėja. Vyrai paprastai siekia uždirbti daugiau nei moterys, tad atlygis už darbą jiems vis dar vienas svarbesnių aspektų renkantis profesiją. Dešimtmečiais vyravo stereotipas, kad vyras turėtų išlaikyti šeimą. Buvo manoma, kad jei darbas yra aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamas, tai – vyro darbas. Taip pat pastebėta, kad jei profesija paskiriama vyrams, ji suvokiama kaip patikimesnė.

Popkultūra taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį skatinant profesinius stereotipus. Vyrai ir moterys, kurie peržengia lyčių profesijų ribas, dažnai vertinami kaip mažiau vyriški ar moteriški. Tai patvirtina net akademiniai tyrimai – aštuntojo dešimtmečio dokumente teigiama, kad darbuose, kuriose dominuoja moterys, vyrai labiau linkę į „emocinį jautrumą“.

Statistika negailestinga

Apžvelgusi kandidatavimo statistiką CV Market.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė pastebėjo, kad tik trečdalis pretenduojančių į valytojo poziciją – vyrai. „Tačiau situacija keičiasi, jeigu tai ne tiesiog patalpų valymas, o pavyzdžiui, langų valymas, tuomet vyrų kandidatų yra apie 50%, jeigu reikalingi aukštalipiai (dangoraižių langų valymas), tuomet jau apie 90%  kandidatų yra vyrai“, – sako ji.

Tatarėlytė taip pat pastebi, kad jei tai tik patalpų valymas, dauguma kandidačių bus moterys. Jei ieškoma valytojo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – apie 1/3 kandidatų vyrai, tačiau jei ieškoma regione – vien moterys. „Tai gali būti susiję ir su tuo, kad į tokias darbo pozicijas didžiuosiuose miestuose dažnai kandidatuoja ir jauni žmonės (studentai), kurie ieško laikino ar derinamo su studijomis darbo. Tuo tarpu regionuose tai dažniau pagrindinis darbas. Taip pat regionuose žmonės labiau konservatyvūs ir vyrai rečiau kandidatuoja į „moteriškas“ pozicijas“.

Lietuvių darbo specifika nesikeičia ir užsienyje. Čia į valytojos pozicijas dažniausiai kandidatuoja moterys. „Vyrai labiau renkasi barmeno padėjėjo, gelbėtojo padėjėjo baseine darbus”, – teigia East West Consulting programos koordinatorė Rasa Pajarskienė.

Išsivaduoti iš stereotipų

CV Market.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė pastebi, kad į vaikų darželio auklėtojų poziciją 90% kandidatų yra moterys. Tokia situacija nė kiek nestebina. „Šiais metais į pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvą užsienio kalbos mokymą pirmame etape priimtas vienas vyras iš 20 studentų“, – statistika dalijasi marketingo ir komunikacijos departamento direktorė Justina Vaitkevičė.

Tačiau ne tik visuomenė, bet ir patys vyrai kuria stereotipus. Žinoma, yra ir tokių, kurie juos laužo. Vaikiškų knygų rašytojas Tomas Dirgėla sako, kad gauti darbą vaikų darželyje nebuvo sudėtinga: „Gavau jį po neilgo pokalbio, atsakęs į keletą klausimų ir papasakojęs apie savo patirtį su vaikais. Pastarosios turėjau tikrai nemažai, nes jau nuo paauglystės daug laiko praleisdavau su savo jaunesne pussesere: pasiimdavau ją iš darželio, drauge vaikštinėdavome, žaisdavome, skaitydavome. Taip pat nemažą pliusą pridėjo ir tai, jog norėjau dirbti su pačiais mažiausiais, nes tuo metu daugiausia buvo norinčių prižiūrėti vyresnius vaikus. Be to pats buvau tėtis, tai taip pat davė pasitikėjimo priimti mane į auklėtojo pareigas”, − pasakoja jis.

Dirgėla prisimena, kad kolegės priėmė įprastai: „Privačių darželių tinkle dirbantys auklėtojai yra plataus požiūrio ir nesivaiko stereotipų. Po kelių savaičių puikiai priėmė ir visi tėvai, nors pradžioje pora šeimų į mane žiūrėjo gana keistai, be pasitikėjimo. Bet pamatę, kad jų vaikai su manimi tikrai laimingi ir kartais net nenori eiti namo, nuomonę visiškai pakeitė.“

Anot jo, kad dirbtų vaikų darželio auklėtoju, vyras turėtų turėti dvi savybes: mylėti vaikus ir nemylėti stereotipų. „Galbūt kartais trukdo ir draugų ratas, jie sėdi biuruose prie kompiuterių, o tu tuo metu plauni į kelnes pridariusio vaiko užpakaliuką, kai eilėje laukia dar keturi“, − šypsosi rašytojas.

Lyčių studijų ekspertų nuomone yra keli būdai, kaip išspręsti lyčių profesijų problemą. Vienas jų – nustoti laikyti profesijas, kuriose dominuoja moterys, kaip mažiau patikimas bei pradėti ankstyvą vaikų ugdymą jau vaikų darželyje. Kitas aspektas – visiškai panaikinti tokius savavališkus apibrėžimus kaip „vyriški“ ir „moteriški“ darbai.

 

Straipsnis yra projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017) kurį iš dalies remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (2014 – 2020) dalis.

mDM2ZS92oBpvMae_NoAdGTg

Parašykite komentarą