Nuorodos
Šeima ir darbas: suderinimo dilemos ir galimybės
Šeimos ir darbo suderinimo galimybių Lietuvoje, Čekijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje studija, kurioje apžvelgiamos šiose šalyse jauniems žmonėms sukurtos galimybės, siekiant padėti jiems suderinti šeimos gyvenimą ir darbą. Leidinyje išskirtinis dėmesys skiriamas darbo migracijai, kuri turi didelę
įtaką šeimos ir darbo suderinamumui: migraciją šeimos dažnai renkasi kaip išeitį, neradę galimybių įsitvirtinti vietinėje darbo rinkoje ir ieškodami palankesnių sąlygų šeimos poreikių patenkinimui užsienyje. Leidinyje analizuojamos priežastys, dėl kurių lietuviai važiuoja dirbti ir gyventi į užsienio šalis, akcentuojamas darbo migracijos poveikis šeimos gyvenimui, Lietuvos demografijai, darbo rinkai ir ekonomikai bei pateikiami esami politiniai sprendimai šiais klausimais.
Lietuviai dar nežino, kaip derinti šeimą ir darbą
Straipsnis apie tai, kad Lietuvoje reikalingos lanksčios darbo sąlygos, kurioms pritaria darbdaviai. Tačiau darbuotojai vis dar retai naudojasi tokiomis galimybėmis, o darbdaviams trūksta informacijos ir instrukcijų kaip tai veikia.
Moterų karjeros ir šeimos dilemos
Kokybinio tyrimo pagrindu šiame straipsnyje analizuojamos moterų sėkmingos karjeros patirtys,
ypatingą dėmesį skiriant moterų ankstyvosios vaikystės socializacijos ypatumų ir profesinės karjeros bei šeimos vaidmenų prieštaravimų kontekste iškilusių dilemų analizei. Remiantis feministinės psichoanalizės ir ankstyvosios vaikystės socializacijos tyrimų teorine prielaida, teigiančia, kad moters vaikystės patirtys sukuria prielaidas sėkmingam moters karjeros kelio įgyvendinimui, pirmoje šios studijos dalyje analizuojami lyčių tapatybės, vaidmenų orientacijos ir motyvacijos ugdymo veiksniai, kokybinis tėvų-vaiko santykių aspektas, motinos, kaip pozityvaus moteriškumo modelio įtaka lyčių tapatybės ir požiūrio į lyčių vaidmenis formavimuisi. Moterų karjeros ir jų prokreacinės šeimos dilemos atskleidžiamos analizuojant moterų užimtumo ir šeimos vaidmenų bei atsakomybės santykį, šeimos ir darbo vaidmenų prioritetus, jų kaitą, vaidmenų konflikto ir darbo krūvio klausimus, įskaitant mechanizmus, kuriuos moterys pritaiko dvigubų vaidmenų konflikto sprendimui. Svarbus šios analizės aspektas yra moterų ir jų partnerių tarpusavio santykiai bei jų vaidmuo derinant vaikų, namų ūkio priežiūros ir darbo įsipareigojimus.
Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai
Darbe analizuojama darbo rinkos pokyčių įtaka moterų ir vyrų padėčiai Lietuvoje. Aptariamos priežastys, teikiančios specifiškumo moterų ir vyrų padėčiai darbo rinkoje: patriarchalinis modelis, formuojantis stereotipinius lyčių skirtumus, darbo rinkos segregacija bei diskriminacijos atvejai, su kuriais susiduria moterys įėjimo į darbo rinką fazėje, dirbdamos ir išeidamos iš darbo. Remiantis sociologų ir kitų autorių mintimis, aiškinamas moterų ir vyrų padėties Lietuvos visuomenėje vertinimas, požiūrio į moteris darbo rinkoje kaita, moterų indėlis į bendrąjį nacionalinį produktą bei konkurencingumo galimybes.
Karjeros sampratos erdvė: lyčių aspektas
Straipsnyje siekiama apibrėžti karjeros sampratos erdvę bei nustatyti, kokią įtaką jos kaita daro jaunų, profesiją įgyti siekiančių žmonių požiūriui. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojami karjeros sampratos modeliai bei jų kaita šiuolaikiniame darbo pasaulyje. Antrojoje dalyje pristatomas vyrų ir moterų nuomonių tyrimas, kuriame atskleidžiami karjeros sampratų skirtumai lyčių stereotipų kontekste. Tyrimas parodė, jog vaikinai yra linkę savo karjerą vertinti orientuodamiesi į biurokratinį karjeros siekimo modelį, o merginos savo gyvenimo karjerą vertina šiuolaikinės karjeros sampratos kontekste.
Moterų užimtumas Lietuvoje
Tendencijos, struktūra ir galimybės
Straipsnyje apžvelgiami moterų užimtumo modeliai Lietuvoje socialinių-ekonominių ir politinių transformacijų laikotarpiu (1990) ir per pastarąjį dešimtmetį – integracijos į ES laikotarpiu ir dabartinės ekonominės krizės laikotrapiu, pagrįsta nacionalinių statistinių duomenų ir EUROSTAT duomenų informacija, taip pat autoriaus ir kitų Lietuvos mokslininkų atliktų sociologinių tyrimų duomenimis.
Retrospektyvinė analizė moterų darbo jėgos dalyvavimo tendencijos pirmajame skyriuje, sutelkiamas dėmesį į moterų darbo / nedarbo lygį, darbo rinkos segregaciją ir darbo laiko susitarimų dinamiką. Antrame skyriuje aptariamos moterų įsidarbinimo galimybės bei analizuojamas valstybės vaidmuo moterų darbo jėgos dalyvavime ir profesiniuos pasiekimuose. Šiame straipsnyje nagrinėjama lyčių lygių galimybių politikos pažanga ir žmogiškųjų išteklių veiksnių įgyvendinimas, taip pat išliekančių kliūčių situacija ir diskusijos dėl seksualinės diskriminacijos taip pat tradiciniai lyčių vaidmenų stereotipai.
Karjeros moters galios išraiška ir pasiskirstymas šeiminėje veikloje
Šio straipsnio tikslas – ištirti galios išraiškos formas ir pasiskirstymą lyčių santykiuose šeiminėje veikloje, žvelgiant į karjeros moterų ankstyvosios vaikystės ir profesinės veiklos patirtis. Analizuojant 20 pusiau struktūruotų interviu, kurie buvo imti iš karjeros moterų, duomenis, šiame straipsnyje atskleidžiami moterų karjeros siekimo motyvai, lyčių vaidmenų pasidalijimo modeliai šeiminėje veikloje, išryškinami galios išraiškos aspektai šeiminiuose lyčių santykiuose priimant sprendimus ir sprendžiant konfliktus. Interviu analizė rodo, kad dauguma informančių, pasak jų, savo turimo profesinio statuso ir jo suteiktos galios priimti svarbius sprendimus neperkelia į šeiminę veiklą. Atskleidžiama, jog, priimdamos sprendimus ir spręsdamos konfliktus, poros dažniausiai vadovaujasi bendradarbiavimo, pasitarimo ar prašymo būdais, todėl apklaustų karjeros moterų šeimose išryškėja egalitarinės nuostatos, o moterų galia tampa sunkiai apibrėžiama ir apčiuopiama.
Tarpasmeninių santykių inertiškumo šeimoje problemos
Intymumas kaip kognityvinis, emocinis ir fizinis artumas lyčių santykiuose yra šiuolaikinių išsivysčiusių visuomenių idealas. Lietuvos kultūroje moters ir vyro santykiai kaip reflektyvumo reikalaujanti veikla nėra tematizuoti. Straipsnyje remiantis viešaisiais diskursais – akademiniu ir populiariosios žiniasklaidos – atskleidžiamas tarpasmeninių lyčių santykių paveikslas ir jo kaita. Taip pat siekiama aptarti socialinės kasdienybės lygmeniu egzistuojančias tarpasmeninių santykių santuokose alternatyvas. Remiantis biografinio tyrimo medžiaga, parodoma, jog intymių santykių modelis yra susijęs su kelių kartų miestietiška šeimos gyvensena. Miestietiškas kultūrinis kapitalas sukuria prielaidas reflektyviai savasties apibrėžčiai, tiesiogiai veikiančiai intymumo santykių kūrimą jaunose šeimose.
“Darbo ir šeimos sferų derinimo galimybės darbdavių požiūriu”
Aušra Kolbergytė, Magistro baigiamasis darbas. Šiame darbe aptariama Palankios šeimai politikos sąvoka, analizuojamos priemonės, padedančių asmenims derinti darbo ir šeimos sferas.
Darbdavių požiūris į apmokamo darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybes Lietuvoje. Straipsnyje siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir apmokamo darbo vaidmenų derinimo galimybes bei problemas, analizuojamos pagrindinės palankios šeimai politikos priemonės ir jų taikymo galimybės Lietuvoje. Palankios šeimai politikos sąvoka apibrėžiama kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti galimybę dirbti ir rūpintis šeima. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valdžios sprendimų, bet ir nuo darbdavių požiūrio bei motyvacijos darbovietėse taikyti palankios šeimai politikos priemones.
Darbo ir šeimos derinimo modelio metmenys. EB iniciatyvos EQUAL Teminis tinklas “Šeima ir darbas – suderinami”. Pateikta dabartinės sitacijos analizė ir šeimos ir darbo pareigų derinimo modelis.
Šeima, vaikai, šeimos politika modernėjimo prieštaros. Šeimos ir gimstamumo pokyčiai pasaulyje bei Lietuvoje, šeimos politika, prioritetai, kūrimas ir vertinimas. Pagrindinis šios knygos tikslas – remiantis teorijomis aptarti įvairių šalių, tarp jų ir Lietuvos patirtį, siekiant atsakyti į fundamentalių šeimos ir gimstamumo pokyčių, prasidėjusių XX a. pabaigoje, iššūkius, rasti racionalių sprendimų siekiant sušvelninti demografinę situaciją, padidinti gimstamumą ir atstatyti demografinę pusiausvyrą.
Pozityvios šeimos įvaizdžio ir šeimos savivertę padedantys kurti veiksniai (detali situacijos analizė) DR. RAMUNĖS JURKUVIENĖS bei KMU Slaugos fakulteto, Slaugos ir rūpybos katedros tyrėjų grupės tyrimo ataskaita. Analizuojamas šeimos institucijos krizinė situacija.
Tapimas socialinės rizikos šeima: moters perspektyva Vida Česienė, Magistro baigiamasis darbas. Darbe bandoma atsakyti į klausimą, kokios moters patirtys įtakoja tapimą socialinės rizikos šeima? Darbe bandoma išanalizuoti socialinės rizikos šeimą, išryškinant esminius bruožus, atsiradimo priežastis, šeimų poreikius ir t.t.
Šeimai palankios organizacijos kūrimo prielaidos Šiaulių universitete.
