Derinimo modelis

Darbovietė

Darbovietė yra labai svarbi sudedamoji šeimos ir profesinio gyvenimo įsipareigojimų derinimo sistemos dalis. Siekiamybė yra šeimai palanki darbovietė, pasižyminti tam tikrais bruožais. Tai -  darbovietė padedanti savo darbuotojams derinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus. Tokioje organizacijoje darbdavys kuria šeimai palankią darbo aplinką įgyvendindamas lanksčias darbo formas, vaiko ir/ar senyvo amžiaus/neįgalių asmenų priežiūros institucijas. Šeimai palanki darbovietė privalo apimti visus darbuotojus ir būti palanki ne tik vaikams ir moterims. Efektyvi darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra neįmanoma be pozityvaus darbdavių nusiteikimo, dirbančiųjų socialinio, psichologinio palaikymo.

Apibendrinta darbo ir šeimos derinimo darbovietėje schema atrodytų taip:

 Šeimai palankios darbo aplinkos kūrimui reikalingos šios priemonės:

1. Darbovietė turi tvarkas ir/ar reglamentus (įtraukia lyčių lygybės nuostatas į įmonės strateginius dokumentus, rengia lyčių lygybės planus ir pan.), susijusius su šeimai palankiomis praktikomis, bei aktyviai palaiko darbo ir šeimos pusiausvyrą skatinančias vertybes bei skatina darbuotojus jomis naudotis. Darbovietėje paskiriamas  atskiras darbuotojas (arba kam nors priskiriamos funkcijos) atsakingas už lyčių lygybę;

2. Lanksčios darbo formos (lankstus darbo grafikas, dalinimasis darbu, darbas namuose, galimybė dirbti dalį dienos ir pan.), kuriomis naudojasi tiek moterys tiek vyrai;

3. Nustatytos ir nenustatytos įstatymu atostogos (dėl kritinių atvejų šeimoje, motinystės, ligos arba kito šeimos nario priežiūros ir pan.);

4. Kokybiškos, lanksčios ir lengvai prieinamos (įvairios trukmės, apmokamos, neapmokamos, savaitgaliais, viešbučio tipo, vaikų priežiūros institucijos darbo aplinkoje,  maitinimo krūtimi vietos, mobilios auklės paslaugos ir kt.) vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos;

5. Kokybiškos ir prieinamos paslaugos bei parama darbuotojams, turintiems globos reikalaujančių šeimos narių (pagalbos namuose paslaugų teikimas, transportas, telefonai, naudojami šeimos reikmėms ir pan.);

6. Informacinės tarnybos ir apmokymai (informaciniai biuleteniai, informacija apie profesinę politiką, kontaktas su darbuotoju jam esant atostogose, kursai bei seminarai profesiniais ir lyčių lygybės klausimais, pan.).

7. Kolektyvinė sutartis – tai priemonė, galinti iš esmės pagerinti darbuotojų, susiduriančių su šeimos ir profesinių pareigų derinimo problema, padėtį įmonėje bei užtikrinti lyčių lygias galimybes. Galimybės suderinti darbą ir šeimą turi būti vienodos ir prieinamos tiek vyrams, tiek moterims. Priešingu atveju bus įtvirtintas tradicinis nelygus šeimos pareigų pasidalijimas, užkertantis kelią lygioms karjeros galimybėms. Nuo 2002 m. šalyje galiojantis ir nuolat papildomas darbo kodeksas leidžia daugelį darbuotojams svarbių klausimų sureguliuoti kolektyvinių sutarčių pagalba.

Gerinant šeimos ir darbo suderinimo galimybes, svarbu diegti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankias nuostatas darbovietėje. Darbo sąlygų reglamentavimas kolektyvinėse sutartyse yra svarbiausias socialinių partnerių uždavinys. Todėl gerinant darbinės veiklos kokybę socialiniam dialogui tenka didžiulė reikšmė visuose lygmenyse. Norint sukurti palankias, sveikas darbo sąlygas ir investicijoms palankią darbo aplinką taikant darbo organizavimo formas, suteikiančias pavieniui individui daugiau laisvės ir galimybių priimti sprendimus, reikia plėtojant partnerystę bendradarbiauti su darbuotojais ir atstovauti jų interesus įmonėje. Tik tada, jei suinteresuotieji asmenys ir jų interesus atstovaujantys asmenys dalyvaus, bus galima pasiekti Lisabonos tikslus ir sukurti geresnių darbo vietų. Taip suprantama partnerystė, siekiant permainų ir geresnės darbo kokybės, turi prasidėti įmonės lygmeniu ir toliau ją reikia plėtoti socialinio dialogo metu sektorių lygmeniu ir bendradarbiaujant pavieniams sektoriams.  Kolektyvinės sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai valstybinės institucijos, įmonės kolektyvo veiklai, garantuoti geresnį įvairių kategorijų darbuotojų palankių ir saugių darbo, darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį, nei nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, bei sudaryti jiems geresnes socialines sąlygas derinti šeimos ir profesinius įsipareigojimus. Į kolektyvinių sutarčių turinį naudinga įtraukti nuostatas, padedančias efektyviau išspręsti darbuotojams, turintiems ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, senyvo amžiaus/neįgalių šeimos narių, svarbius klausimus.

Siūloma į minėtas sutartis įtraukti toliau išvardintas priemones:

Paslaugos šeimai

Vis mažiau moterų ryžtasi gimdyti antrą ar net pirmą vaiką, viena iš priežasčių – neišplėtotos paslaugos vaikams ir šeimai. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prognozėmis, iki 2030 metų Lietuvoje gyventojų sumažės 9 procentais, t. y. gyvens 3,12 mln. gyventojų.

Įvairioms gyventojų grupėms teikiamos skirtingos paslaugos, todėl modelio metmenyse jos skirstomos į:

1. Paslaugas šeimoms, turinčioms vaikų:

• paslaugos šeimoms turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus

•  paslaugos šeimoms turinčioms vaikų nuo 7 iki 12 (14) metų amžiaus

2.   Paslaugas šeimoms, globojančioms senyvo amžiaus ar neįgalius artimuosius.

3.   Paslaugos šeimoms, turinčioms vaikų

Paslaugos šeimoms turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra glaudžiai susijęs su šeimos dalyvavimu darbo rinkoje, tačiau dėl jo nepakankamo prieinamumo ir kokybės dalis gyventojų neįstengia derinti darbo ir šeimos pareigų. Ypač šių galimybių stokoja moterys, kurios vienos augina vaikus. 2004–2005 metais Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje dėl vaikų priežiūros sumažėjo beveik 10 procentų. Kas penkioliktoje šeimoje vaikai iki 18 metų auga su vienu iš tėvų, 98 atvejais iš 100 tai motina. Tai mažina moters socialinį ir ekonominį aktyvumą, didina skurdą ir kliudo socialinei vaiko integracijai. Pastaraisiais metais gyvėja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo valdymo, organizavimo ir turinio formavimo decentralizavimo procesai – stiprėja vietos savivaldos vaidmuo, tačiau edukacinių ir socialinių paslaugų organizavimo sistema vis dar nelanksčiai prisitaiko prie specifinių tėvų poreikių ir galimybių. Menka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, švietimo pagalbos formų įvairovė, trūksta paslaugų, ypač specialiųjų poreikių turintiems ar migruojančių šeimų, ankstyvojo (0–3 metų) amžiaus vaikams.

Tėvai gali rinktis įvairias vaiko ugdymo ir priežiūros formas, geriausiai atitinkančias jų poreikius: valstybės finansuojamas, juridinių ar fizinių asmenų įsteigtas įstaigas; vaiko užimtumo tėvų darbo ar mokymosi metu paslaugas,  subsidijas, skirtas sumokėti už privačią vaiko priežiūrą taip pat vaiką gali prižiūrėti patys tėvai.

Vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugos yra priemonė, leidžianti tiek motinoms, tiek tėvams dirbti pilną darbo dieną. Nors iš esmės tai svarbu abiem tėvams, tačiau dažnai problema pateikiama taip, lyg būtų aktualesnė motinoms. Vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugos turėtų būti subsidijuojamos, lanksčios ir teikiamos visiems ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus  vaikams. Valstybės finansuojamos vaikų priežiūros paslaugos teikiamos tiems vaikams, kurių tėvai to pageidauja. Vaiko priežiūros ir ugdymo centrai  suvokiami ne tik kaip vaikų lavinimo įstaigos, bet ir kaip priemonė, patenkinanti ekonominį darbo jėgos poreikį.

Vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos

Vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas  teikia valstybinės, privačios, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar atitinkamą kvalifikaciją turinčios auklės. Vaiko krepšelis padengia vaiko priežiūros ir ugdymo išlaidas tėvų pasirinkimu valstybinėse, privačiose, nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar samdant auklę, turinčią atitinkamą licenciją veiklai. Vaiko priežiūros paslaugos teikiamos  visą dieną, ištisą savaitę.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbo laikas organizuojamas atsižvelgiant į tėvų poreikius, jų darbo ir mokymosi grafikus, gyvenamosios vietos, susisiekimo ypatumus. Gali būti pratęsiamas įprastas įstaigų darbo laikas, organizuojama vaikų priežiūra naktį ir išeiginėmis dienomis ir pan. Ikimokyklinio ugdymo patalpos/erdvės/teritorijos gali būti naudojamos šeimų turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų, poreikiams. Mokama už faktiškai praleistą laiką.

Būtina vaikų priežiūrą ir ugdymą derinti su šeimų problemų sprendimu. Kompleksinės pagalbos šeimoms teikimas ikimokyklinėse įstaigose, derinant jį su vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugomis, padeda spręsti ne tik vaikų priežiūros bei ugdymo klausimus, bet ir tėvams įsitraukti į darbo rinką, tobulinti profesinę kvalifikaciją ir spręsti šeimoje iškylančius sunkumus. Kompleksinės pagalbos šeimoms organizavimas skatina tėvus, auginančius ikimokyklinio amžiaus vaikus, siekti vienodai aktyvaus moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje bei šeimos įsipareigojimų vykdymo bei didina socialinių, vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų prieinamumą kaimo ir miesto bendruomenėse.

Teisiškai reglamentuotos auklių  paslaugos. Privačių auklių paslaugos teisiškai reglamentuotos ir iš dalies apmokamos iš garantuoto vaiko krepšelio. Pagal parengtą ir patvirtintą formalią „Auklių-socialinių darbuotojų padėjėjų“ mokymo programą (programos kodas Nr. 362076102) aukles turi teisę rengti Lietuvos darbo rinkos mokymo centrai, turintys licenciją. Reikėtų įteisinti reikalavimą, kad auklėmis gali dirbti tik asmenys turintys kvalifikaciją.

Socialinių paslaugų centrai  vaikams su specialiaisiais poreikiais

Socialinių paslaugų centrų vaikams su specialiaisiais poreikiais darbo laikas organizuojamas atsižvelgiant į tėvų poreikius, jų darbo ir mokymosi grafikus, gyvenamosios vietos, susisiekimo ypatumus. Gali būti pratęsiamas įprastas įstaigų darbo laikas, organizuojama vaikų priežiūra naktį ir išeiginėmis dienomis ir pan. Teikiama kompleksinė pagalba šeimai. Mokama už faktiškai praleistą laiką.

Paslaugos šeimoms turinčioms vaikų nuo 7 iki 12 (14) metų amžiaus

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, šeimos susiduria su popamokinio vaikų užimtumo problema.  Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tėvai yra visiškai atsakingi už vaikus iki 14 metų, be to LR darbo kodeksas numato įvairias lengvatas tėvams auginantiems vaikus iki 12-14 metų. Todėl  vaiko priežiūra tėvai turi pasirūpinti ir darbo metu.

Formalus švietimas

Formaliojo švietimo įstaigos steigiamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, šeimų poreikius, jų gyvenamosios vietos, susisiekimo ypatumus. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos.

Garantuotas, lankstus  neformalus švietimas ir priežiūra tėvų užimtumo metu.

Pradinių klasių moksleiviams garantuojama priežiūra ir ugdymas tėvų užimtumo metu. Ši paslauga teikiama iki 5 valandų per dieną, priklausomai nuo pamokų laiko – prieš ar po jų.

Paslaugos šeimoms, globojančioms senyvo amžiaus ar neįgalius artimuosius

Žmonių gyvenimo trukmė vis ilgėja, todėl vis daugėja žmonių, kuriems nepakanka priežiūros namuose, jiems vis daugiau reikia palaikomojo gydymo ar ilgalaikės slaugos institucijose, turinčiose medicininę įrangą bei specialistus. Namuose tokia priežiūra dažnai neįmanoma, net ir pasitraukus iš darbo rinkos darbingam asmeniui ir prižiūrinčiam ligonį namuose. Tuo tarpu apmokamos paslaugos dažniausiai žymiai didesnės už ligonio pensiją. Todėl turėtų būti kuriama kuo daugiau ilgalaikės slaugos ir palaikomojo gydymo stacionarių vietų (neribotų 120 dienų), kurių kaina būtų adekvati pensijos dydžiui.

Socialinių paslaugų įstaigų tinklas

Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Slaugos paslaugos

Dabar Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme yra nustatyta, kad slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos ligoninėse slaugos poreikį turinčiam asmeniui yra teikiamos iki 120 dienų per metus. Tačiau yra šeimų, kurių nariai yra vegetacinių būklių ar dėl neišgydomų  susirgimų yra terminaliniai ligoniai ir jiems slaugos paslaugos ligoninėje yra būtinos ilgesniam, nei 120 dienų per metus, laikotarpiui. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui, tokį slaugos ir palaikomojo gydymo reikalingą asmenį kiti šeimos nariai priversti slaugyti namuose. Teikiant slaugos paslaugas ligoninėse pagal to reikalingo asmens poreikius, būtų sudarytos palankesnės sąlygos darbingo amžiaus šeimos nariams sugrįžti į darbo rinką.

Asmenims, slaugantiems neįgalų ar senyvo amžiaus asmenį stinga informacijos apie socialines paslaugas teikiančias įstaigas ir jų teikiamas paslaugas, kuriomis pasinaudoję slaugytojai galėtų visiškai arba dalinai grįžti į darbo rinką. Projekto metu sukurtą socialinių įstaigų ir paslaugų informacinę sistemą SIPRIS, kurios paskirtis yra duomenų apie Lietuvoje teikiamas socialines paslaugas ir šias paslaugas teikiančias institucijas centralizuotas kaupimas, atnaujinimas ir sklaida visuomenėje, turėtų perimti valstybinė institucija.

Šeima

Siekiant šeimos ir darbo derinimo pirmiausia pati šeima turi būti socialiai atsakinga, aktyviai dalyvauti šeimos ir darbo derinimo procesuose. Modernėjant visuomenei, keičiasi tradiciniai šeimos vaidmenys, moterys aktyviai siekia karjeros. Stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis tiek vyrams, tiek moterims trukdo derinti darbą ir šeimą. Vyraujantis darbo pasidalijimas tarp lyčių yra pagrindinė kliūtis šalyje įgyvendinti lyčių atžvilgiu subalansuotą darbo ir šeimos įsipareigojimų suderinimo politiką. Ekonomine prasme tėvo ir motinos vaidmuo šeimoje supanašėjo, t.y. jie abu tapo šeimos maitintojais. Tačiau vyrai gana lėtai įsitraukia į kitus šeimos reikalus: vaiko priežiūrą, neapmokamus namų ruošos darbus, globojamų/neįgalių asmenų priežiūrą. Labai svarbu sudaryti sąlygas ir galimybes šeimai ugdyti gebėjimą spręsti problemas, užmegzti ryšius, prisiimti atsakomybę. Šeima, ieškodama pusiausvyros tarp šeimos ir profesinio gyvenimo interesų, gebės:

• nusistatyti savo poreikius, įvardinti problemas;
•  įvertinti vidinius ir išorinius išteklius bei galimybes;
•  rinkti informaciją apie galimus problemų sprendimo būdus;
•  bendradarbiauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis ir įstaigomis;
•  į šeimos ir darbo derinimo procesą įtraukti visus šeimos narius.

Valstybės ir savivaldybių institucijos

Valstybė gali padėti šeimai trimis formomis: įstatymais, pašalpomis (ar išmokomis) ir paslaugomis. Valstybės valdžios institucijos nustato mokesčių lengvatas, reglamentuoja atostogas, poilsio bei darbo laiką, vykdo socialinę apsaugą, organizuoja pagalbą grįžtantiems į darbo rinką ir pan. Būtent įstatymu pagalba reikėtų reguliuoti tėvo vaidmens šeimoje didinimą. Pavyzdžiui, suteikus teisę į dalį vaiko priežiūros atostogų tik kitam iš tėvų, nei ėmė pagrindinę atostogų dalį, keistųsi ir tėvų, ir darbdavių požiūris. Valstybės institucijoms turėtų būti suteikta didesnė reikšmė, organizuojant įvairius projektus visuomenės (ypač tikslinių grupių) švietimui, sąmoningumo kėlimui, lyčių vaidmenų stereotipų keitimui, jos turėtų  užsiimtų darbdavių švietimu bei įvairių projektų šeimai palankioms darbovietėms organizavimu.

Šiuo metu mokamos kai kurios išmokos apima visus vaikus, kitos (pašalpos/išmokos) mokamos atsižvelgiant į vaikų amžių ar vaikų skaičių šeimoje bei šeimos pajamas. Valstybės institucijos turėtų inicijuoti  tikslinių išmokų atsiradimą (pvz.: apmokėjimui už vaikų užimtumo organizavimą), mokestines lengvatas darbovietėms organizuojančioms vaikų užimtumą ir pan.

Savivaldybių institucijos organizuoja ikimokyklinį ugdymą, bendrojo lavinimo organizavimą, kaimo moksleivių pavėžėjimą, socialinių paslaugų įstaigų steigimą bei išlaikymą, gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimą, pirminę sveikatos priežiūrą ir pan. Seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis vaidmuo derinant darbo ir šeimos pareigas turėtų vis didėti. Šis darbuotojas geriausiai mato, kokių paslaugų šeimai trūksta, gali padėti šeimai jas gauti.