Seksualinis

Seksualinį smurtą galima apibrėžti, kaip asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo, garbės ir orumo pažeidimą, pasireiškiantį išžaginimu, seksualiniu prievartavimu, privertimu lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimu, seksualiniu priekabiavimu ar asmens tvirkinimu.

Pažymėtina, kad seksualinis smurtas yra viena iš sunkiausių smurto rūšių. Reikia pastebėti, kad šio smurto apraiškų pasireiškia žymiai mažiau, lyginant su fiziniu ar psichologiniu smurtu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai seksualinis smurtas tampa kitas smurto prieš moteris rūšis papildančia forma. Seksualinis smurtas prieš moteris tai  - prievartos rūšis, kai moteris verčiama tenkinti kito asmens seksualinę aistrą bei kitus poreikius. Seksualinė prievarta gali pasireikšti ir vaginaliniais, analiniais, oraliniais lytiniais santykiais bei lytinių organų glostymu, lietimu, smurtautojo lytinių organų demonstravimu aukai, siekiant seksualinių tikslų, vertimu glostyti ir kitokio panašaus pobūdžio veiksmais.

Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas yra latentinis (užslėptas) reiškinys. Moterys, tapusios seksualinės prievartos aukomis, labai sunkiai išgyvena seksualinio smurto įvykius, o smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo jos yra linkusios nuslėpti seksualinio smurto atvejus, nuo kurių jos nukentėjo šeimoje. Dėl šių priežasčių seksualinis smurtas yra sunkiai tiriamas.

Seksualinį smurtą moterys patiria tiek iš šeimos narių, artimųjų giminaičių tiek ir iš visiškai nepažįstamų smurtautojų. Tačiau dėl anksčiau minėtų priežasčių, seksualinių smurtautojų prieš moteris atžvilgiu išaiškinamumas yra labai menkas. Tik vienetiniai atvejai yra keliami į viešumą bei žianiasklaidos pagalba pateikiami plačiai auditorijai.