Ekonominis

Fizinė, ekonominė prievarta neatsiejama nuo psichinės ir emocinės prievartos. Prievartos formų atskyrimas nėra savitikslis dalykas, siekiama, kad aukos geriau suvoktų kilusius padarinius ir jų teisinį įvertinimą. Bet koks smurtas turi būti teisiškai įvertintas – kvalifikuotas.

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie tokią smurto rūšį, kaip ekonominis smurtas. Ši smurto rūšis prieš moteris nors ir nėra plačiai nagrinėta, praktinėje gyvenimo sferoje yra dažnai pasitaikanti.  Ekonominis smurtas - kai vienas suaugęs šeimos narys iš kito atima galimybę tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir teisių jas tvarkyti savo nuožiūra, ekonominis spaudimas ir t.t.

Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

• draudimas asmeniui dirbti;
• atimami iš asmens pinigai verčiant prašyti lėšų individualioms reikmėms;
• kai neduoda pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai);
• kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai.

Situacija yra itin problemiška, kai moteris neturi savo gyvenamojo ploto, nuolatinių pajamų, aukoja savo interesus ir taip paklūsta smurtautojui. Lietuvoje labai trūksta valstybės remiamų socialinių programų, kurios padėtų išnaudojamoms moterims tapti ekonomiškai nepriklausomomis, turėti pajamų, suteikiančių galimybę išspręsti prieglobsčio ir kitas problemas.