|
| Leidiniai |
 |
Socialinės mentorystės idėja gimė dar 2004 m. ir jai įgyvendinti buvo sukurtas projektas „Ištiesk ranką“ pagal Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL programą. Tokiu pačiu pavadinimu projekto eigoje Lietuvoje gimusi Vystymo bendrija „Ištiesk ranką“ suvienijo UAB Ekonominės konsultacijos ir tyrimai, Socialinių inovacijų fondą, Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją ir Anykščių bendruomenės centrą bendriems tikslams: suteikti galimybę ilgą laiką nedirbusioms, bet norinčioms įsidarbinti moterims, reintegruotis į darbo rinką ir įveikti patiriamą
diskriminaciją darbo rinkoje, formuoti teigiamą darbdavių požiūrį į moteris po ilgalaikės bedarbystės bei įtakoti viešąją politiką lyčių lygybės bei lygių galimybių srityse.
Projekto „Ištiesk ranką“ įgyvendintos idėjos leido į aukštesnį lygį pakelti paslaugas bedarbėms moterims, sukuriant ir pirmą kartą Lietuvoje išbandant socialinės mentorystės įsidarbinimo srityje modelį. Tai naujas socialinių paslaugų metodas, užtikrinantis naujo pobūdžio socialinę pagalbą ilgalaikėms bedarbėms moterims. Mentorystės idėja įgijo naują socialinį atspalvį – mentorėmis tapo buvusios bedarbės, kurios asmeninę sėkmingos karjeros patirtį perduodavo dabartinėms bedarbėms (ugdytinėms).
APIE SOCIALINĘ MENTORYSTĘ SKAITYKITE PROJEKTO PARENGTAME LEIDINYJE
-----
Darbo ir šeimos sferų derinimo galimybės darbdavių požiūriu. Magistro baigiamasis darbas
Aušra Kolbergytė
Santrauka.
Palanki šeimai politika vis dažniau akcentuojama bei tampa diskusijų objektu Lietuvoje. Palanki šeimai politika kai kurių autorių (Harrison J., 2001, Doorne-Huiskes A. Van, 1999, Harker L., 1996 ir kt.) kitaip dar vadinama darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo politika arba palanki šeimai darbo aplinka (Reingardienė J., Tereškinas A., Kempe J. ir Otonkorpi-Lehtoranta K., 2006, Kirgegaard, 2004 ir kt.). Tai tam tikrų priemonių, tokių kaip motinystės ir tėvystės atostogos bei išmokos, lanksčios darbo formos, vaikų priežiūros paslaugos, visuma, suteikianti galimybes asmenims derinti darbo ir šeimos sferas.
Šiuolaikiniame moderniame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje daugeliui žmonių svarbu „suspėti“ ne tik sukurti bei išlaikyti šeimą, bet ir realizuoti save profesinėje veikloje. Modernėjant visuomenei, keičiasi tradiciniai šeimos vaidmenys, moterys aktyviai siekia karjeros. Dėl šių pokyčių palanki šeimai politika neatsiejama nuo lyčių lygybės politikos.
Lietuvos teisinė bazė yra parengta, siekiant įgyvendinti palankią šeimai politiką, pakankamai gerai. Pavyzdžiui, LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas asmenims, auginantiems vaikus, garantuoja motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, LR darbo kodeksas reglamentuoja darbuotojų teises turėti bei išlaikyti darbo vietą (nepriklausomai nuo šeimyninių aplinkybių), galimybes pasinaudoti lanksčiomis darbo formomis ir pan. Vis dėlto, bene didžiausia problema yra ta, kad, pavyzdžiui, galimybės pasinaudoti lanksčiomis darbo priemonėmis yra siejamos su darbuotojų ir darbdavių susitarimu. Reikia pabrėžti, kad darbdavių požiūris į palankios šeimai politikos priemones yra gana neigiamas, dėl to, kad jiems nerūpi jų darbuotojų šeimos ir darbo sferų derinimo sunkumai: darbdaviams svarbiausia yra tai, kad darbas būtų atliktas laiku ir kokybiškai, atsiribojant nuo bet kokių pašalinių veiksnių (šiuo atveju – šeimos problemų).
Tiek vyrai, tiek moterys tikisi, kad darbdaviai supras jų šeimynines problemas, tačiau Lietuvoje darbuotojams, auginantiems vaikus, vis dar nepopuliaru arba nepriimtina siūlyti lankstų darbo grafiką, remti vaikų laisvalaikio užsiėmimus, užtikrinti šeimai palankias atostogų galimybes. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro darbuotojos J. Reingardienės (Tyrimas „Iššūkiai šeimos ir profesinės veiklos suderinamumui Lietuvoje“, 2006) atliktos apklausos duomenimis išsiaiškinta, kad kas ketvirta moteris dėl vaikų priežiūros turėjo atsisakyti karjeros, darbe patyrė padidėjusį fizinį ir psichologinį stresą, turėjo susimažinti darbo apimtis, o vyrai, gimus vaikui, buvo priversti imtis papildomo darbo. Visa tai neabejotinai turi neigiamą poveikį darbuotojų produktyvumui, jų veiklos rezultatams, gyvenimo kokybei ir visuomenės gerovei bei sveikatai, gimstamumo lygiui, daugeliui kitų socialinių ir ekonominių procesų.
Lietuvoje tarp svarbiausių darbų palankios šeimai politikos temomis galima priskirti V. Stankūnienės ir kt. studiją „Paramos šeimai politika“ (2001), V. Stankūnienės ir kt. monografiją „Šeimos revoliucija“ (2003), J. Ruškaus žvalgomąjį tyrimą „Šeimai palankios organizacijos kūrimo prielaidos Šiaulių universitete“ (2005). Taip pat minėtini A. Jasilionienės, J. Aidukaitės, R. Jančaitytės, M. Taljūnaitės ir R. Bandzevičienės darbai (daugiau). Užsienyje karjeros ir šeimos derinimo problemas teoriniu lygmeniu nagrinėjo tokie autoriai kaip R. C. Barnett (1999), M. Hoyman ir H. Duer (2004), Harker L. (1996) ir kt. (daugiau). Visgi, autorės pastebėjimu, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių atstovai labiau gilinasi į palankios šeimai politikos priemones, jų taikymo galimybes, o tyrimų, koks yra darbdavių vaidmuo bei požiūris, taikant, įgyvendinant šias priemones, yra dar gana mažai. Konkrečiai darbdavių požiūrį į šeimos ir darbo sferų derinimą analizavo Doorne-Huiskes A. Van (Projektas: The Implementation and Utilisation of Work/Life Policies in the European Workplace, 2002-2007), Kempe J. ir Otonkorpi-Lehtoranta K. (Tyrimas „Family-friendly practices in working-life, 2006) ir kt.
Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, nes joje perduodamos ir saugomos vertybės bei tradicijos, atliekamos kitos reikšmingos socialinės ląstelės funkcijos. Nors terminas „šeima“ apima ne tik tėvus ir vaikus, senolius, negalią turinčius šeimos narius, kuriais reikia nuolat rūpintis, šiame darbe autorė susiaurina šeimos sąvoką ir aprėpia tik šeimų, auginančių vaikus, problemas, derinant darbo ir šeimos sferas.
Didžiausią dėmesį vertėtų sutelkti į darbdavius bei jų nuostatų į palankios šeimai politiką keitimą. Todėl šio darbo tema – darbo ir šeimos sferų derinimo galimybės darbdavių požiūriu.
Nors ši tema yra gana plačiai nagrinėjama pastaruoju metu, tačiau atlikti tyrimai dažniausiai bando išsiaiškinti darbuotojų, turinčių šeimas, padėtį bei galimybes derinti šeimą bei profesinę veiklą. Darbo objektas – būtent darbdavių požiūris į darbo ir šeimos sferų derinimą, todėl labiau žvelgiama iš darbą suteikiančių asmenų perspektyvos. Darbo dalykas – darbo ir šeimos sferų derinimo galimybės. Siekiama atsakyti į tokius klausimus: kaip darbdaviai vertina esamų ir būsimų darbuotojų šeimų ir profesinės veiklos derinimo galimybes; kokiais būdais jie skatina darbo ir šeimos darną; kieno pastangomis (darbuotojo ar darbdavio) ir nuo kokių aplinkybių priklauso šių sričių efektyvus suderinimas; kuo darbdaviui gali būti naudinga palanki darbuotojams šeimos politika, kodėl jis turėtų būti suinteresuotas į tam tikrus pokyčius?
-----
Tarptautinės vystymo bendrijos partnerių išleistas leidinys ELTERNBETEILIGUNG (vokiečių kalba)
-----
Išleisti du projekto leidiniai:
ŠEIMOS IR DARBO DERINIMO GALIMYBĖS: EQUAL PROJEKTO "FORWARD! ŠEIMA IR DARBAS - SUDERINAMI" PATIRTIS
ŠEIMOS IR DARBO ĮSIPAREIGOJIMŲ DERINIMO REKOMENDACIJOS: PROJEKTO "FORWARD! ŠEIMA IR DARBAS - SUDERINAMI" PATIRTIS
-----
Meg Meeker - JAV paauglių sveikatos specialistė, šioje srityje dirbanti jau dvidešimt metų, parašiusi knygas „Epidemija: kaip paauglių seksas žudo mūsų vaikus“ bei „Stiprūs tėvai, stiprios dukterys: 10 paslapčių, kurias turėtų žinoti kiekvienas tėvas“ (tenka apgailestauti, kad kol kas pastarosios knygos į lietuvių kalbą nėra išverstos). Knygoje „Stiprūs tėvai, stiprios dukterys: 10 paslapčių, kurias turėtų žinoti kiekvienas tėvas“, M.Meeker teigia, jog tėvo elgesys ir bendravimas su savo dukterimi vaikystėje yra svarbus veiksnys jos santykiams su vyrais tolesniame gyvenime bei gali turėti didžiulę įtaką visoms jos gyvenimo sritims. Tėvo vaidmuo mergaitės gyvenime yra fundamentalus – suvokia jis tai ar ne, - tvirtina knygos autorė.
Bernardinai.lt skaitytojams siūlo interviu su M.Meeker, kuriame ji atsako į klausimus, susijusius su pastarąja knyga. Autorė taip pat dalijasi mintimis apie nūdienos seksualizuotos kultūros įtaką mergaičių ir merginų depresyvumui bei pataria tėvams, kaip užauginti tikrai laimingą vaiką.
-----
Gender Studies Publication: Career - Family - Equal Opportunities in the Czech Republic.
CONTENTS
ENGLISH
Employment and Early Childcare: Parents' and
Employers' Perspective
Vera Kucharova, Sylva Ettlerova, Olga Nesporova, Kamila Svobodova
- Research Institute for Labour and Social Affairs
Relative Position of Women in the Czech Labour
Market
Stepan Jurajda, Daniel Munich - Center for Economic Research and
Graduate Education of Charles University
Developing Equal Opportunities fo r Women and
Men: A Study on HR Managers' Needs, the Constraints
and the Options
Katerina Machovcova - Gender Studies, o.p.s.
For downloading see this page
----
Finland-Research on Opportunities to Reconcile Family & Work-Ministry of Social Affairs & Health Report
WUNRN
Direct Link to Research Report
Website Link
Summary
Edited by Rolf Myhrman and Riitta Säntti. Opportunities to reconcile family and work. Helsinki 2007. 118 pp. (Reports of the Ministry of Social Affairs and Health, Finland, ISSN 1236-2115; 2007:16) ISBN 978-952-00-2287-7 (paperback), ISBN 978-952-00-2288-4 (PDF)
During two decades occupational well-being has been promoted in Finland within the so-called tyky-framework (promotion of work ability). The results indicate that personnel well-being may site in the absolute strategic center of firm. The work-life balance has become one of the major concerns in industrialised countries. The female labour participation lies in the heart of three vital areas: productivity, high employment, and fertility. Productivity and the competitiveness are not only determined within firms; welfare policy has a significant impact on the success of firms.
The efforts to increase women’s employment have not been contradictory to the favourable trend in fertility. Pension crediting for child care periods should be good enough for promoting gender equality in caring work and pension benefits of both parents. More balanced participation of both parents in the caring work of children would encourage both women’s employment and have a positive effect on fertility rates.
The major decision that a household with children makes, is whether or not the female enters labour force, and if she does, when. This determines the subsequent time allocation within the family. The resulting time allocation with the families with children, as in other household types, seems surprisingly similar across countries. The family leave schemes carry with them an inherent equality paradox. They have been created to support women in their combining of employment and family, but the practical realisations of the schemes are contradictory from the point of view of gender equality. |
|
