Darželiai priims ir metukų nesulaukusius vaikus 20090324
Jau kitąmet dalis šalies darželių turėtų priimti ir metukų nesulaukusius vaikus. Tai tikimasi padaryti pradedant įgyvendinti pirmąjį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą ikimokyklinio ugdymo projektą.
Tuo tarpu Vyriausybė žada darželiuose diegti vaiko krepšelio principą ir skatinti privačių darželių steigimą.
Investicinio ES projekto metu per dvejus metus bus rekonstruota ne mažiau 60 darželių – ne mažiau kaip po vieną kiekvienoje savivaldybėje. Jie turėtų būti pritaikomi ugdyti ir patiems mažiausiems – vaikams nuo vienerių metų ir mažesniems. Numatoma, kad rekonstrukcijos darbai prasidės iki rudens ir bus baigti kitąmet.
Pagal įvairius tyrimus Lietuva kol kas atsilieka nuo ES šalių vidurkio pagal darželius lankančių vaikų skaičių. Praėjusių metų rudens duomenimis 27 tūkstančių tėvų prašymai kreipiantis dėl vaikų priėmimo į darželį nebuvo patenkinti. 15 tūkstančių prašiusiųjų priimti vaikus tėvų kreipėsi dėl vaikų iki trejų metų amžiaus.
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, Lietuvoje ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklas išsidėstęs netolygiai. Yra savivaldybių, kur ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūksta, tačiau yra ir vietų, kur tinklas per tankus.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje G. Steponavičius sakė iki šiol pastebintis įvairių biurokratinių suvaržymų steigtis nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Šiuo metu Lietuvoje veikia 649 valstybinės ir tik 10 nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų. „Įvairūs absurdiški ir su sveiku protu nieko bendro neturintys reikalavimai pastaraisiais metais neleido tinklui plėstis ten, kur buvo ir tėvų noras, ir iniciatyva“, - aiškino G. Steponavičius.
Ministras sako, kad Vyriausybė sieks paruošti ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų krepšelio modelį. Taip esą būtų nubrėžti aiškūs finansavimo kriterijai, kurie leistų sutelkus papildomas lėšas geriau finansuoti ikimokyklines ugdymo įstaigas. Be to, krepšeliuose ketinama numatyti pedagogų kvalifikacijos kėlimui būtinas lėšas. Vaiko krepšelio dydis būtų vienodas ir valstybinėms, ir nevalstybinėms įstaigoms.
Vyriausybė taip pat žada siekti, kad ikimokyklinėse įstaigose dirbančių pedagogų statusas palaipsniui būtų prilygintas mokytojų statusui. Ketinama įtvirtinti ir tėvų pasirinkimo laisvę, kurį darželį rinktis.
Pritaikys nebereikalingus pastatus
2010 m. prasidės projektas, skirtas universaliems daugiafunkciniams centrams kaimo vietovėse steigti. Vietovėse, turinčiose ne daugiau 1 tūkstantį gyventojų, ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui bus pritaikomos buvusių mokyklų, kultūros centrų ir kitos patalpos.
Kur tokie centrai bus steigiamai, turėtų apsispręsti pačios savivaldybės. Iki 2013 m. planuojama įsteigti ne mažiau kaip 78 tokius centrus. Aiškinama, kad daugiafunkciniuose centruose bus galima vykdyti ir neformalųjį veikų bei suaugusiųjų švietimą.
Minėtos galimybės turėtų atsirasti pradedant įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą ikimokyklinio ugdymo projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Švietimo ir mokslo ministerija žada, kad bendra paramos suma, kurią ketinama investuoti į ikimokyklinį ugdymą iki 2013 m., peržengs 200 milijonų litų. ES parama bus naudojama darželiams rekonstruoti, universaliems daugiafunkciniams centrams kaimo vietovėse steigti ir pedagogų kvalifikacijai tobulinti. Taip siekiama, kad ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas būtų prieinamas visiems norintiems.
Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko per 93 tūkstančius vaikų. Kaimo vietovėje tokių yra 20 proc., miesto – 80 proc. Iš viso Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose ugdoma 70 proc. 3-6 metų vaikų, tuo tarpu ES – 83 proc.
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
Turintys vaikų gyvena prasčiau už bevaikes šeimas l 20080609
Pernai vartojimo išlaidos šeimose, turinčiose vaikų, buvo vidutiniškai 657 Lt per mėnesį vienam asmeniui, neturinčiose vaikų – 840 Lt. Statistikos departamento duomenys rodo, kad šeimų, auginančių du vaikus, vartojimo išlaidos sudarė 80 proc., o auginančių tris ir daugiau vaikų – 55 proc. vidutinio šalies lygio.
Šeimos su vaikais galėjo skirti ketvirtadaliu mažiau lėšų maistui nei vaikų neturintys namų ūkiai.
Tie, kurių namuose auga trys ir daugiau vaikų, vieno asmens maistui 2007 m. galėjo skirti vidutiniškai po 5,4 Lt per dieną, be vaikų – po 9,4 Lt.
Statistika rodo, kad didžiausią nepriteklių patiria daugiavaikės šeimos.
Rodo, kokie neturtingi esame
Socialinių tyrimų instituto Socialinės ekonomikos skyriaus vadovas, ekonomistas Romas Lazutka DELFI pripažino, kad surinkti duomenys tik patvirtina, jog Lietuva dar yra pakankamai skurdi šalis.
„Kai mažesnės pajamos, santykinai didesnė šeimos biudžeto dalis vartojama individualiai – maistui, drabužiams. Tai reiškia, kad kiekviena papildoma burna labai smarkiai mažina tos šeimos gerovės lygį. Tuo tarpu turtingesnėse šeimose pas mus ar vidutinėse Vakaruose, kur išleidžiama daugiau bendriems dalykams, papildoma burna mažiau ką reiškia", – tvirtino pašnekovas.
Jis pateikia pavyzdį, jeigu šeima išleidžia vos 10 proc. pajamų maistui, tai dar vienas vaikas išlaidas padidins 2-3 proc., bet likusi dalis išlaidų labai nepakis. Tuo tarpu vidutinė šeima Lietuvoje maistui skiria 30-40 proc. visų pajamų.
Lietuvojeskurdo paplitimas taip pat nemažai priklauso nuo šeimos narių skaičiaus. „Kur trys vaikai, iš karto skurdo lygio paplitimas šokteli", – teigia ekonomistas.
64 proc. atostogos būtų prabanga
DELFI primena, kad Statistikos departamento atliktas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas parodė, kad 2006 m. dažna šeima su vaikais priversta nuolat riboti būtiniausių maisto produktų vartojimą, atsisakyti atostogų ne namuose, įsiskolinti išlaikydama būstą.
Namų ūkiuose su vaikais savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga 64 proc. asmenų, mėsa ar žuvis bent kas antrą dieną – 20 proc.
17 proc. visų šeimų su vaikais gyveno namų ūkiuose, kurie buvo įsiskolinę apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas, 24 proc. – negalėjo žiemos metu pakankamai šildyti būsto, 45 proc.– negalėtų apmokėti nenumatytų 400 Lt iš laidų iš savo lėšų.
Minimo tyrimo duomenimis, sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos ir gausios daugiavaikės šeimos.
Apie šeimos ir darbo suderinamumą – EQUAL baigiamojoje konferencijoje 20080604
2008 m. gegužės 29 d. Vystymo bendrija „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ dalyvavo EQUAL baigiamojoje konferencijoje "EQUAL - naujas žvilgsnis į darbo rinkos galimybių plėtrą". Konferencijos metu veikiančioje informacinėje parodoje atskiras stendas buvo skirtas „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ projekto pristatymui. Žaismingas ir jaukus šios bendrijos stendas sudomino daugelį konferencijos dalyvių. Parodos lankytojai galėjo susipažinti su projekto veikla, pabendrauti su projekte dalyvaujančių ikimokyklinių įstaigų, Moterų informacijos centro, kuris yra vykdantysis šio projekto partneris, atstovais. Didelio susidomėjimo susilaukė bendrijos išleisti leidiniai – „Šeimos ir darbo derinimo galimybės: EQUAL projekto „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ patirtis“, „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo rekomendacijos“ ir „Tėvų (tėvo ir motinos) dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikloje“.
Konferencijoje vykusioje diskusijoje „Šeimai palankios darbovietės kūrimas: nuo inovacijų prie realybės“ dalyvavusi Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė pabrėžė, kad šiandien ypač svarbu padėti šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, padėti efektyviau integruotis į darbo rinką, derinti darbo ir vaikų priežiūros klausimus, spręsti socialines problemas bei skatinti inovacijas šeimos ir darbo suderinamumo srityje.
Seimui pradėjus svarstyti Šeimos politikos koncepciją, pasigirdo nuomonių, kad iki šiol Lietuvoje šeimos politikos nebuvo, o egzistuojanti pašalpų sistema palanki nebent socialinės rizikos šeimoms ar pavieniams asmenims. Todėl pabandėme peržvelgti, kokiame kontekste socialinės paramos įstatymuose vartojama sąvoka „šeima“ ir kaip keistųsi šio įstatymo subjektai, įteisinus naująją šeimos sampratą.
Anot parengtos Šeimos politikos koncepcijos, kūdikis gimsta šeimoje tik tuomet, jei jo tėvai santuoką yra įteisinę. Tokia šeima bus gerbiama bei, tikėtina, gaus įvairiapusę valstybės paramą. Iki šiol, pasak koncepcijos rengėjų, finansinė parama šeimas pasiekdavo tik per socialinę pagalbą vargingai gyvenantiems žmonės.
Šie įstatymai esą niekur nedings, kaip ir parama vaikams. Tačiau peržiūrėję socialinės paramos teisės aktus, nustebsite, kaip dažnai juose vartojama sąvoka „šeima“.
Šeima – tai vaiko tėvai
Tiesa, per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama 100 proc. kompensuojamo uždarbio pašalpa visoms moterims, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso. Nėščioms nedirbančioms moterims iki gimdymo likus 70 kalendorinių dienų, išmokama 260 litų vienkartinė išmoka.
Iki vaikui sukaks vieneri metai, vienam iš tėvų ar globėjui mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio motinystės (tėvystės) pašalpa, iki vaikui sukaks dveji metai - 85 proc. pašalpa. Jei vienu metu gimsta du arba daugiau vaikų, ši pašalpa yra didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių. Gimus kiekvienam kūdikiui taip pat skiriama 1040 litų vienkartinė išmoka.
Nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo, išeiti tėvystės atostogų, gaudamas 100 proc. kompensuojamojo uždarbio pašalpą, gali ir vaiko tėvystę pripažinęs vyras.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, taikomas 475 litų per mėnesį neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką jis didėja dar 50 litų.
Tėvams, kurie vaikus augina vieni, taikomas 370 litų per mėnesį neapmokestinamų pajamų dydis. Už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką jis didinamas 60 litų (kitiems mokesčių mokėtojams jis yra 320 litų).
Nuo kitų metų pradžios už vieną vaiką auginantiems tėvams ar globėjams prie pagrindinio NPD kiekvieną mėnesį bus pridedama po 20 proc. NPD (64 litus), už antrą - 50 proc. (160 litų), o už trečią ir kiekvieną kitą vaiką - po 100 proc. NPD (320 litų).
Visiems vaikams nuo 3 iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, skiriama 52 litų išmoka – vadinamieji vaiko pinigai. Jei šeimoje auga vienas ar du vaikai, nuo vaiko gimimo iki jam sukaks 3 metai mokama 97,5 litų išmoka per mėnesį. Štai ir prasideda sąvokų painiava - o jei vaikas augs, pagal koncepciją, nepilnoje šeimoje arba jų tėvai nesusituokę? Tiesa, kol kas tai tik retorinis klausimas.
Taip pat kiekvienam vaikui iki 3 metų iš daugiavaikės šeimos skiriama 143 litų išmoka per mėnesį, o nuo 3 iki 18 metų ir mokykloje besimokantiems vyresniems, - 52 litų išmoka per mėnesį.
Pagalba – tik skurdžiausiems
Šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (285 litus), turtas neviršija nustatyto normatyvo, o šeimos nariai atitinka tam tikrus nustatytus reikalavimus, skiriama socialinė pašalpa. Ji sudaro 90 proc. skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį.
Pavyzdžiui, jei šeima visai neturi pajamų, pašalpą sudarys remiamos pajamos, padaugintos iš 0,9 (apie 256 litus). Jei šeima turi pajamų, iš šių remiamų pajamų atimamos vidutinės kiekvieno šeimos nario pajamos ir dauginamos iš 0,9 proc.
Nepasiturinčioms šeimoms taip pat kompensuojamos būsto šildymo išlaidos bei išlaidos šaltam ir karštam vandeniui. Šeima už būsto šildymą moka ne daugiau kaip 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ir minimalių pajamų vienam šeimos nariui, už karštą vandenį 5 proc. šeimos pajamų, už šaltą vandenį - 2 proc. šeimos pajamų.
Beje, abi šios lengvatos galioja ir pavieniams asmenims ir būtent jos sulaukia daugiausiai diskusijų. Mat pasitaiko atvejų, kai vaikus auginantys žmonės specialiai nesituokia, kad vieno iš tėvų pajamos nebūtų priskiriamos šeimos biudžetui.
Jei vaikas auga su vienu iš tėvų, 50 proc. mažėja mokestis už darželį. Ši lengvata taikoma ir tris ar daugiau vaikų auginančiai šeimai, jei tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą arba vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje.
Jei šeimos pajamos per mėnesį vienam nariui yra mažesnės nei 427,5 lito, vaikui skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje. Jei šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės nei 285 litai, prieš mokslo metus skiriama iki 156 litų pašalpa mokinio reikmenims įsigyti.
Kokios paramos reikia šeimai
„Išmokos šeimai ir vaikams egzistuoja visoje Europoje. Todėl kalbant apie paramą šeimai, turėti tokią sistemą būtina. Tam tikrose srityse, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuva netgi dosnesnė. Pavyzdžiui, motinystės (tėvystės) atostogos yra ilgiausios Europoje“, - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė.
„Pinigines išmokas būtina derinti su paslaugomis, kurios pagelbėtų šeimai. Kai ką padaryti mums pasisekė. Pavyzdžiui, atsirado dienos centrai vaikams iš vargingų šeimų. Tačiau kalbant apie šeimos politiką, labai svarbu sudaryti galimybę šeimą derinti su darbu. Nors teisiškai ši sritis reglamentuota, praktiškai dar reikia labai pasistengti, kad darbdavys palankiai vertintų vaikus auginančias šeimas“, - įsitikinusi V. Murauskaitė.
Anot pašnekovės, Lietuvoje dirba apie 63 proc. moterų – tai gan aukštas rodiklis. Aukštąsias mokyklas taip pat baigia daugiau silpnosios lyties atstovių, todėl profesinių ambicijų turinčioms moterims iš tiesų nėra lengva ir tobulėti siekiant karjeros ir tempti namų ūkio naštą.
Sekretorė daug tikisi iš kitais metais prasidėsiančios vaikų darželių reformos. Mat tai viena svarbiausių prielaidų, leidžiančių vaikus auginančiai moteriai dirbti ir užsidirbti. Jų infrastruktūros pertvarkai turėtų būti skirti ne tik valstybės biudžeto, bet ir ES pinigai. „Šeimos politika – tai didžiulis įvairių priemonių ir paslaugų kompleksas“, - įsitikinusi pašnekovė.
Paklausta, kaip vertinanti šiuo metu Seime svarstomą Šeimos politikos koncepciją, V. Murauskaitė priminė Vyriausybės išvadą.
„Iš esmės koncepcijoje yra daug teisingų ir reikalingų dalykų. Tačiau šeimos apibrėžimas yra diskriminacinis. Niekas negali nuginčyti, kad vaikui svarbu turėti mamą ir tėtį. Tačiau vaikas, kuris auga saugiai, neklausia, ar tėvai susituokę. Negerai, jei tokie vaikai pasijus kitokie, tarsi būtų rūšiuojami. Tai ypač liečia ne pilnas šeimas“, - svarstė ministerijos sekretorė.
Europa šaiposi
Socialinių tyrimų centro Demografijos centro vadovė habil. dr. Vlada Stankūnienė įsitikinusi, kad iki šiol Lietuvoje buvo visai nebloga šeimos politika, kol nepersistengėme su motinystės atostogomis, prailginę jas iki dvejų metų.
„Kad nebuvo gerai akcentuoti prioritetai – sutinku. Išmokos – gan populistinis dalykas. Tačiau kalbant apie naują koncepciją, pirmiausia reikėtų pakeisti jos pavadinimą. Tai ne šeimos politikos, o šeimos koncepcija, per kurią valstybė nutarė įsikišti reglamentuodama, kas yra šeima ir kas nėra šeima“, - teigė sociologė.
Anot jos, šeimos politika pirmiausiai susijusi su pagalba šeimai. „Ką mes darome, kad šeimai būtų geriau? Tokiai šeimai, kokią mes turime? Kaip skatinti, kad ji atliktų savo funkcijas? Taip pat labai atsargiai galima išsakyti ir trokštamos šeimos viziją. Tačiau negalima demokratinėje valstybėje važiuoti tanku“, - įsitikinusi V. Stankūnienė. Kai Seime buvo svarstoma Šeimos politikos koncepcija, kuriai po svarstymo buvo pritarta, mokslininkė Ženevoje diskutavo apie šeimos politiką Europoje.
„Bene daugiausiai buvo kalbama apie tai, kad norint užtikrinti šeimos gerovę, reikia sudaryti sąlygas žmonėms derinti šeimą ir darbą.
Tam reikia trijų pagrindinių dalykų: lanksčios vaikų priežiūros atostogų sistemos, kokybiškų vaikų priežiūros paslaugų bei draugiškos šeimai darbo rinkos, pradedant lanksčiu darbo grafiku, baigiant įstaigoje steigiamu darželiu. Ir tik tuomet galima kalbėti apie išmokas“, - teigė sociologė.
Anot jos, kaip gali jaustis šeima, kuriai sakoma – esą jeigu atsidursi žemiau skurdo ribos, mes tau padėsime. Tačiau reikia padėti taip, kad to nenutiktų.
„Kai sužinojau, kiek Seimo narių balsavo už šią koncepciją, pamaniau, kad nebeskaito Seimo nariai, už ką pakelia ranką. Turbūt jie nubalsuotų ir už Lietuvos nepriklausomybės panaikinimą, jei tekstas būtų į skambias frazes įvilktas, - pusiau juokais, pusiau rimtai samprotavo V. Stankūnienė. – Kita vertus, dabar Europoje tapome labai populiarūs.
Vos tik prabylame kokioje nors konferencijoje apie Šeimos politikos koncepciją, visi net pasičepsėdami mūsų klausosi ir kikena į saują – ką gi tie lietuviai sugalvojo“.
Apklausa: lietuviai neskuba džiaugtis ilgesnėmis mokamomis motinystės atostogomis 20080528
Lietuvos gyventojų nuomonės dėl prailgintų iki dvejų metų apmokamų kūdikio priežiūros atostogų išsiskyrė. Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad pernai gruodį Seimo priimtas įstatymas palengvins moterų integraciją į darbo rinką ir pagerins jų karjeros galimybes. Lygiai tiek pat (34 proc.) galvoja, kad dėl prailgintų motinystės atostogų moterų situacija darbo rinkoje nepakis.
Tuo tarpu kas šeštas respondentas pritarė teiginiui, kad šis sprendimas komplikuos moterų karjeros galimybes.
Tai atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atlikta apklausa.
„Tyrimas atskleidė, jog gyventojai dar nelabai įsivaizduoja priimto įstatymo pasekmių. Greičiausiai praėjo per mažai laiko nuo sprendimo įsigaliojimo, kad susiformuotų stiprios šalininkų ar oponentų grupės. Neapsisprendimą rodo ir praktiškai vienoda vyrų bei moterų nuomonė šiuo klausimu“, – „TNS Gallup“ pranešime spaudai tvirtina Žmogiškųjų resursų tyrimų skyriaus vadovė Alma Tamošaitytė.
Pasak A. Tamošaitytės, kad sprendimas gali kaip nors pakeisti moters padėtį darbo rinkoje, daugiausiai abejoja gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (41 proc.), turintys vaikų iki 16 metų ir gaunantys didesnes pajamas (po 39 proc.).
Kiek optimistiškesni yra 60-74 metų respondentai, tikintys, kad pailginus apmokamas motinystės atostogas moterims bus lengviau integruotis į darbo rinką.
Mažai nuo jų atsilieka ir jaunimas bei didmiesčių gyventojai: 38 proc. 20-29 metų respondentų ir tiek pat didžiųjų miestų gyventojų pritaria, kad moterims karjerą bus daryti paprasčiau.
Labiausiai Seimo sprendimu yra nepatenkinti vidutinio dydžio miestų gyventojai – net 25 proc. teigė, kad moterų galimybės sėkmingai daryti karjerą ir integruotis į darbo rinką tik sumažės.
Tyrimą dėl diskriminacijos darbo rinkoje „TNS Gallup“ atliko 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais. Jo metu buvo apklausta 1028 Lietuvos gyventojai.
Tėvystės atostogos: suteikimo tvarka ir apmokėjimas 20080528
Šaltinis: Delfi.lt VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika”
Nėštumas ir gimdymas - sudėtingi fiziologiniai procesai, atimantys iš moters daug jėgų ir energijos. Po gimdymo moteris dar ilgai jaučiasi nuolat pavargusi ir išsekusi. Todėl pirmosiomis dienomis jai labai sunku rūpintis ką tik gimusiu kūdikiu, jau nekalbant apie kasdienių buities darbų atlikimą.
Neretas gimdymo palydovas yra ir skausmingų procesų sukelta sunki psichofizinė būsena, dėl kurios moteris ne visada pajėgi suprasti arba valdyti savo veiksmus. Dėl šių priežasčių yra labai svarbu, kad pirmosiomis dienomis šalia ką tik pagimdžiusios moters būtu jai artimas žmogus, galintis laikinai perimti naujagimio priežiūrą, paremti motiną tiek psichologiškai, tiek buityje.
Ilgą laiką buvo laikomasi nuomonės, jog vaiko priežiūra - tai moteriškas darbas. Tačiau palaipsniui visuomenėje įsivyravo įsitikinimas, kad besirūpindami vaikais, vyrai nesumoteriškėja, anaiptol, savo vyriškumą jie gali išreikšti ir prižiūrėdami vaiką.
Todėl šiandieniniame pasaulyje vyrų vaidmuo šeimos gyvenime, o ypač vaikų priežiūroje, tampa vis reikšmingesnė vyriškos savirealizacijos dalimi nei bet kada anksčiau.
Kaip besikeičiančio visuomenės požiūrio į tėvo vaidmenį rezultatas, po ilgų svarstymų nuo 2006 m. liepos 1 d. įteisinta nauja tikslinių atostogų rūšis - tėvystės atostogos.
Šių atostogų tikslas kaip tik ir yra leisti vyrui pirmąjį mėnesį po kūdikio gimimo būti kartu su šeima ir ja rūpintis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo tam tikri pakeitimai susiję su tėvystės atostogų suteikimo tvarka ir tėvystės pašalpos išmokėjimu.
Šios rūšies atostogų suteikimo sąlygas, tvarką bei apmokėjimą Lietuvoje reglamentuoja: LR Darbo kodekso 179 1 str., LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 (1)-18 (3) str. , LR Vyriausybės patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai 421 -424 p.
Suteikimo tvarka
Pagal LR Darbo kodekso 179 1 str. vyrams gali būti suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo.
Tėvystės atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių, taigi, pasižymi tuo, jog jas skiriant nėra reikalaujama jokio darbo stažo. Teisei į tėvystės atostogas atsirasti užtenka Darbo kodekse nustatyto fakto buvimo (vaiko gimimo). Pastebėtina, jog darbdavys negali atsisakyti suteikti tėvystės atostogas.
Tėvystės atostogų metu darbo užmokestis nėra mokamas, tačiau už šių atostogų laiką yra mokama LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tėvystės pašalpa. Pagal šį įstatymą, tam, kad atsirastų teisė gauti tėvystės pašalpą, asmuo turi atitikti keletą būtinų sąlygų.
1. Tėvas turi būti apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Tokia socialinio draudimo rūšimi draudžiami asmenys dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai į notarus (asesoriai) ir asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas.
Taipogi Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, kai kurie valstybės tarnautojai, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys, taip pat savanoriškai apsidraudę asmenys.
2. Įstatymų nustatyta tvarka tėvas yra išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo.
Vyras turi kreiptis į darbdavį su prašymu išleisti jį tėvystės atostogų. Praktikoje darbuotojai yra išleidžiami šios rūšies atostogų tik pateikę darbovietės administracijai pažymą iš gimdymo įstaigos, patvirtinančią, jog darbuotojo žmona pagimdė kūdikį. Pastebėtina, jog tokia pažyma paprastai išduodama išrašant gimdyvę ir naujagimį iš medicinos įstaigos, t.y. vidutiniškai po 3 parų nuo kūdikio gimimo.
Todėl, kol kūdikio tėvas pateikia darbovietės administracijai minėtą pažymą kartu su prašymu dėl išleidimo tėvystės atostogų bei kol darbdavys priima sprendimą dėl atostogų suteikimo, gali praeiti šiek tiek laiko.
Pažymėtina, kad teisė išeiti tėvystės atostogų vyrui išlieka, kol vaikui sueina 1 mėnuo, o šių atostogų pradžia laikoma darbdavio įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų priėmimo diena.
Taigi teoriškai maksimali šios rūšies atostogų trukmė - 1 mėnuo, tačiau reali jų trukmė priklauso nuo to, kada darbuotojas suderins su darbovietės administracija išleidimo į tėvystės atostogas tvarką.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina kreiptis į medicinos įstaigos administraciją dėl pažymos išdavimo apie vaiko gimimą jau tą pačią dieną, kai gimsta vaikas.
3. Per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus (nuo 2008-01-01) ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 181 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, jog teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo minimalaus 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.
Taip pat teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Šie asmenys tai: vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai arba krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai.
4. Tėvas pripažino tėvystę.
Pažymėtina, kad iki 2008 sausio 1 d. galiojo reikalavimas vyrui gyvenanti santuokoje su kūdikio motina. Šiuo metu tokio reikalavimo nebėra, užtenka, kad vyras būtų pripažinęs tėvystę.
Tėvystės pašalpą skiria ir moka „Sodros“ teritorinis skyrius. Būtent čia ir turi būti pateikiami visi pašalpai gauti būtini dokumentai. Kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl tėvystės pašalpos skyrimo reikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tėvystės atostogų pabaigos.
Tėvystės pašalpai gauti turi būti pateikti šie dokumentai:
• prašymas skirti pašalpą;
• įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo nuorašas;
• vaiko gimimo liudijimas arba vaiko gimimo pažymėjimas su santuokos liudijimu;
• tėvystės pripažinimo dokumentas – jeigu vaiko gimimo liudijime nenurodytas tėvas;
• prašymo dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo kopiją – jeigu pašalpa mokama už visą kalendorinį mėnesį arba apdraustojo mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis arba lygus NPD (tai patvirtina darbdavio pažyma apie apdraustojo paskutinio prieš tėvystės atostogų suteikimą mėnesio darbo užmokestį);
• duomenys apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama tėvystės pašalpa;
• mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantis dokumentas (nesukakusiems 26 metų apdraustiesiems) arba pažyma apie pareigūno, profesinės karo tarnybos kario ar statutinio valstybės tarnautojo tarnybos pabaigą – jeigu kreipiasi neįgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apdraustasis asmuo.
Pašalpos mokėjimas
Tėvystės pašalpos dydį sudaro 100 procentų tėvystės atostogų išėjusio vyro kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas.
Asmens draudžiamosios pajamos - tai visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos), apdraustajam priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Tėvystės pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis ir didesnė kaip 5 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių tėvystės atostogų pradžios mėnesį, suma (nuo 2008 m. sausio 1 d. galioja 1 414 Lt dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos).
Tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukanka vienas mėnuo. Jeigu kūdikio tėvas pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės pašalpa mokama už šią atostogų dalį, iki vaikui sukanka vienas mėnuo, bet ne ilgiau. Tėvystės pašalpa išmokama pasibaigus tėvystės atostogoms.
Tėvystės pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt
Jo didenybė darželis 20080519
Roma Macijauskaitė, Žurnalas "Tavo vaikas" Delfi.lt
Kada mažyliui metas į darželį? Kokį - privatų ar valdišką pasirinkti? Kiek laiko praeina, kol mažylis apsipranta? Tai tik dalis klausimų, kurių kyla kiekvienai šeimai.
Konsultuoja docentė, daktarė Aldona Mazolevskienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Vaikystės studijų katedra.
Bent kelioms valandoms
Psichologai sako, kad pirmus trejus gyvenimo metukus vaikučiai turėtų praleisti su mama. Trimečio akiratis išsiplečia ir namų erdvės jam tampa per maža. Tai rodo, kad vaikas jau pasiruošęs bendrauti su kitais vaikais. Ir nebūtina mažyliui darželyje praleisti visą dieną.
Užsienio praktika rodo, kad vaikai ten dažnai paliekami 3–5 valandoms. Juk yra tokių, kuriems pietų miegas sukelia didžiulę traumą. O jei vis dėlto atžalėlė darželyje būna nuo ryto iki vakaro, būtų idealu, jei per pietus mama (dar geriau su tėčiu) užsuktų aplankyti.
Žinoma, gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje tai sunkiai įsivaizduojama. Tačiau tai, kiek šiuo metu mažyliui skirsite dėmesio, šilumos, atsilieps vėliau – bus lengvesnė jo paauglystė, artimesnis ryšys su tėvais. Mažylį galime apdėti brangiausiais žaislais, tačiau jei mažai bendraus su mama, augs nekalbus, užsidaręs, nepasitikintis savimi.
Likęs namie
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tėvai neleidžia 3–4 metų vaiko į kolektyvą, turėtų pasirūpinti, kad jo laikas slinktų ne tarp keturių sienų. Čia gal ir saugu, tačiau ne visada įdomu. Patariama organizuoti išvykas į parduotuves, pasivaikščioti parkuose, judriomis miesto gatvėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, kad vaikas matytų visokio gyvenimo pavyzdžių. Stebėdamas aplinką jis mokosi bendrauti, tai, ko išmoko, atkartoja žaisdamas.
Užrašykite vaikutį į mokyklėlę, būrelį. 2–3 kartus per savaitę vykstančios pratybos patenkintų jo pasaulio pažinimo alkį. Jei niekas juo neužsiima, uždarytas namuose vaikas nyksta kaip asmenybė. Pedagogai sutaria, kad „šiltnamio“ sąlygomis vaiko auginti negalima, juolab artėjant metui į mokyklą.
Kuo įvairiau ir aktyviau vaikutis gyveno, tuo lengviau apsipras kolektyve. Mamai, kuri neveda vaikučio į darželį, nes nepasitiki juo, reikėtų apsilankyti šioje ugdymo įstaigoje ir pasidomėti, kaip ten viskas vyksta, kaip vaikai gyvena.
Privatus – geresnis?
Darželį tėvai renkasi pagal keletą sąlygų: kaip toli nuo namų, kiek kainuoja ir panašiai. Ir jei finansinės galimybės leidžia, galvoja apie privatų. Prieš apsisprendžiant, kaip pataria specialistai, reikėtų nepamiršti, kad privačiose įstaigose nemažai mokama už maistą (pvz., antį su obuoliais, košę su razinomis, žuvį grietinėlės padaže), gražias patalpas, plaukymo baseiną, ekskursijas į kitus miestus. Tačiau juk kur kas svarbiau, kokie pedagogai dirba.
Pasidomėkite, kokie įspūdžiai tėvų, kurių atžalos jau lankė šį darželį. Apsilankykite įstaigoje ir sužinokite, kokie būreliai čia organizuojami, kiek dirbama su vaikais, kaip jie lavinami, kiek dirba auklėtojų, koks jų išsilavinimas. Ilgainiui tėvai supranta, kad svarbiausia ne sienos, interjeras, o bendravimas su vaiku.
Teisinga taktika
Užsukite į darželį, kol vaikas nepradėjo jo lankyti: pasisukinėkite kieme, pabūkite su vaikais, kad apsiprastų. Pačią pirmą dieną nepalikite vieno. Ir nesakykite: „Nuvesiu tave į darželį“, geriau: „Eisime į svečius, pažiūrėsime, kaip vaikai darželyje gyvena.“
Paimkite mėgstamą žaislą. Mamai siūloma grupėje su mažyliu pabūti savaitę kitą. Be galo svarbu, kaip ji reaguoja į padėtį. Jei palikdama darželyje vaikutį sakys: „Vargeli mano, pakentėk, greit ateisiu“, mažylis tikrai apsipils ašaromis ir nenorės likti. Tad verčiau mažylį padrąsinti, sudominti: „Pabūk grupėje, čia išmoksi tiek įdomių dalykų, paskui ir mane išmokysi, gerai?“ Arba: „Darželyje tavęs laukia daug draugų ir žaislų.“
Formuokite gerą nuostatą. Prieš patikėdami savo brangenybę auklėtojai, papasakokite, koks jis, kokios gerosios savybės, kada pasireiškia blogosios, neslėpkite, kas jį gali įžeisti. Visada pasidomėkite, kaip jūsų vaikui sekasi, kaip keičiasi jo elgesys, kokių sunkumų patiria, kartu aiškinkitės priežastis.
Apsipranta per pusmetį
Rytinės ašaros darželyje – įprasta mažylio reakcija. Juk jis supranta, kad netenka mamos. Ir dar nesuvokia, kad tai laikina. Antra vertus, ašaromis jis protestuoja. Kiek laiko vaikas pratinsis prie lopšelio ar darželio, sunku pasakyti. Vienas jau pačią pirmą dieną darželyje pasijunta it namuose. Kitas gali paverkšlenti dvi savaites, mėnesį, net tris.
Kartais į svetimą aplinką patekęs mažylis iki pusmečio nekalba. Ir tai nebūtinai rodo, kad jam blogai. Jis tiesiog užima stebėtojo poziciją, o kai atsiras poreikis, pradės ir kalbėti. Tačiau jei puikiai lankęs darželį vieną dieną vaikas pareiškė daugiau neisiąs, rytais pradėjo ašaroti, pasidarė uždaras ar prašo anksčiau ateiti, reikėtų susidomėti, kas nutiko. Ir visada vakare vaiką pasiimkite laiku. Pavėluoti valandą dvi jums nieko nereiškia, o mažyliui tai didžiulis stresas. Ir kaip tik dėl to vaikas gali pradėti protestuoti prieš darželį.
Kada į darželį?
Vieneri metukai
Nors ir kaip nesinori, kartais tam tikros gyvenimo aplinkybės verčia tėvus į lopšelį atnešti vos metukų pyplius. Pedagogai padėties nedramatizuoja ir pabrėžia gerąsias savybes: mažylis greičiau subręsta, anksčiau išmoksta prašytis ant puodo, pavalgyti, apsirengti, atsisako čiulptuko.
Dveji metukai
Dvejų metukų vaikas, jei gerai kalba, nebijo svetimų žmonių, jam kiekvienas savas, darželyje jausis puikiai. Yra daug pavyzdžių, kai dvimetinukas lanko lopšelį be jokio streso, ašarų. Tačiau jei pastebėjote, kad mažylis išgyvena, pasidarė nervingas, ašaroja, prastai jaučiasi, nevalgo, reikėtų sunerimti ir, pasikonsultavus su auklėtoja, bandyti išsiaiškinti, kas galėjo nutikti.
Treji metukai
Trejų metų vaikui jau pats metas į darželį. Ypač jei namuose auga vienas. Ir jei vaikas uždaras, baikštus, tai dar nereiškia, kad darželyje pražus. Galbūt pakeitęs aplinką ir pats pasikeis. Antai Škotijoje trejų metų vaikai jau privalo eiti į darželį.
Mamos patirtis
Jovita, 36 m. vadybininkė, 4 m. Karolio ir 1 m. Domanto mama:
„Manau, geriausia į darželį pradėti vesti trimetuką. Tuomet jis jau būna gana savarankiškas: pats valgo, moka naudotis tualetu, bent jau iš dalies moka apsirengti. Be to, jau gerai kalba ir visuomet gali pasiguosti, jei kas nesiseka, ar pasiskųsti, jei kas skriaudžia darželyje.
Karoliukas pradėjo lankyti darželį, kai buvo trejų ir 5 mėn. Pradėjo eiti rugsėjį, kai jau buvo visiškai suformuotos grupės, nebesikeitė vaikai bei auklėtojos, kaip būna vasarą. Pirmą dieną buvome abu kartu tik iki pietų. Susipažinome su auklėtoja, vaikais, grupe.
Jau antrą dieną Karoliuką turėjau palikti vieną. Pasak auklėtojos, kuo anksčiau vaikai lieka be mamos, tuo greičiau pripranta. Ir tam pritariu, nes kol mama šalia, vaikas tik aplink ją ir sukasi, neišleidžia iš akiračio, nenori benrauti su bendraamžiais.
Žinoma, iš pradžių savaitę išsiskiriant buvo ašarų, abiem buvo sunku... Tačiau visada su sūneliu atsisveikindavau, pasakydavau, kad mamytė truputį padirbs ir labai greitai grįš jo. Paaiškindavau, kad jis su vaikučiais padarys kokį darbelį (pieš, klijuos, lankstys), paskui eis į salę (padainuos, pašoks), vėliau į lauką, o tada jau ir pietūs. O po pietų ir mamytė ateis.
Manau, mamos, slapčia pabėgdamos, daro didelę klaidą. Tuomet vaikas bijo, kad mama gali daugiau neateiti, jis nesijaučia saugus. Karoliukas darželyje priprato labai greitai. Gal padėjo ir tai, kad vaikas ypač lengvai bendraujantis, pats kviečia bendraamžius žaisti. Juk ir į darželį pradėjome vesti dėl to, kad reikia bendrauti su vaikais, veiklos. Karolis darželyje būna iki pietų, mat augindama namie mažąjį noriu daugiau dėmesio skirti ir vyresnėliui. Antrą vaikutį planuojame leisti į darželį ne anksčiau kaip nuo trejų metų.“
Savivaldybės kviečiamos steigti švietimo pagalbos specialistų etatus 20080513
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą steigti švietimo pagalbos specialistų etatus savivaldybių: ikimokyklinio ugdymo įstaigose - psichologo, socialinio pedagogo; pedagoginėse psichologinėse tarnybose - psichologo, socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo. Norinčios steigti šiuos etatus savivaldybės kviečiamos iki birželio 1 d. teikti paraiškas ir gauti finansinę paramą. Šie specialistai savivaldybėse bus svari pagalba šeimoms, ugdymo įstaigoms.
Naujiems specialistų etatams steigti ministerija šiemet skyrė milijoną litų. Pinigai savivaldybėms bus skirti rugsėjo–gruodžio mėnesiams, jei pastarosios įsipareigos tęsti etatų finansavimą ir 2009 m.
Pirmenybė, išrenkant savivaldybių finansuotinus projektus, bus teikiama tiems, kuriuose specialistų etatai bus numatomi steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ugdančiose specialiųjų poreikių vaikus, taip pat vaikus, augančius socialinės rizikos ir (ar) socialinės atskirties sąlygomis.
Paraiškas prašome pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriui (A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius).
Išsamesnė informacija paskelbta ministerijos tinklalapio www.smm.lt skyriaus „Naujienos" poskyryje „Konkursai".
Daugiau informacijos teirautis: Ilona Grigaravičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė, tel. (8 5) 219125, el. paštas: ilona.grigaraviciene@smm.lt
Kauno vaikus į darželius rengiamasi registruoti centralizuotai 20080509
Tėvų prašymų priimti vaikus į Kauno ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas vis dėlto rengiamasi kompiuterizuoti. Keletą mėnesių diskutavusi ir abejojusi tam pritarė ir speciali savivaldybės darbo grupė, vadovaujama mero pavaduotojo Kazimiero Kuzminsko.
Savivaldybės administracijai nurodyta parengti sprendimo projektą.
Kol kas tokius prašymus priima vaikų lopšelių ar darželių vadovės. Savo nuožiūra jos ir "atranda" arba ne vietą vaikui darželyje.
Siūlymo iniciatorius miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas teigia nė nenujautęs, kokios susidaro geros sąlygos darželių vedėjoms piktnaudžiauti, kol jo nepasiekę tėvelių skundai.
"Maniau, vedėjai "paskatinti" užtenka saldainių ar konjako butelio. Bet ne, už vaiko priėmimą į darželį viena vedėja ima 400, o kita gali užsiprašyti ir tūkstančio litų. Ne į darželio kasą pinigai patenka, - vedėjai į kišenę. Tai ir priešinasi jos, kad tik nebūtų įdiegta vieninga, centralizuota kompiuterinė tėvų pareiškimų registracija. Suprantu, kąsnį neblogą praras", - sako K. Mikėnas.
Kauno savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono teigimu, miesto lopšeliuose ir darželiuose vaikams trūksta daugiau nei 400 vietų. Todėl nemažai tėvelių, vos gimus atžalai, iš karto registruoja ją ne viename, bet keliuose darželiuose. Būna, vaikui pradėjus lankyti vieną darželį, kitam apie tai nepranešama, ir mažylis "eilėje stovi" toliau.
Centralizuota, kompiuterizuota būsimų darželinukų registracijos sistema įdiegta Tauragėje bei kituose Lietuvos miestuose. Tauragiškiai, beje, Kauno savivaldybės darbo grupę supažindino, kaip veikia sistema, sudaranti galimybių tėveliams patiems internete sekti joje vykstančius pasikeitimus. Vaikai registruojami į konkretaus darželio sąrašą, atsižvelgiant į tėvų prašymo pateikimo datą ir miesto tarybos nustatytą tvarką, kam teiktina pirmenybė. Patenkinus kurį nors prašymą, apie tai informuojami kiti laukiantys eilėje. Vaikų įstaigų vadovai taisyti sąrašo negali.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, miesto mero patarėja Edita Gudišauskienė įsitikinusi, jog įdiegus naująją tvarką teks pasirūpinti, kad darželių vedėjos nepiktnaudžiautų ir sąžiningai deklaruotų laisvas vietas.
Miesto taryba dėl centralizuoto darželinukų registravimo apsispręs gegužės pabaigoje.
Vaikus auginančioms šeimoms planuojamos mokestinės lengvatos 20080509
Seimas svarsto galimybę nuo kitų metų pradžios įteisinti didesnes mokestines lengvatas vaikus auginančioms šeimoms. Antradienį Seimas bendru sutarimu po svarstymo pritarė tokiam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui.
Pagal projektą, nuo 2009 m. sausio 1 d. nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, būtų taikomos didesnės mokestinės lengvatos. Jeigu Seimas pritartų, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) siektų: už pirmą vaiką (įvaikį) - 50 procentų pagrindinio NPD; už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) - 100 procentų pagrindinio NPD.
Antradienį Seimas taip pat bendru sutarimu pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo projektui. Siekiant sudaryti stipendijų gavėjams palankesnes sąlygas projektams ar programoms įgyvendinti, siūloma nustatyti, kad savivaldybių stipendijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
Šiuo metu galiojantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nenumato asmenų, gavusių savivaldybių stipendijas, atleidimo nuo gyventojų pajamų mokesčio.
Lietuva skaičiuoja 19-uosius nepriklausomybės atgavimo metus, tačiau Vilniaus Pilaitės mikrorajone baigiamas statyti vaikų lopšelis-darželis bus pirmasis tokios paskirties statinys per visą šį laikotarpį. Darželių statyba numatyta ir kituose sostinės rajonuose, tačiau neaišku, kokios daugybės metų tam vėl prireiks.
Rugpjūtį duris Pilaitėje, I. Kanto alėjoje, atversiančio lopšelio-darželio statyba kainuos apie 16 milijonų litų.
Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis sako, kad situacija keičiasi: šįmet, palyginti su praėjusiais metais, į sostinės darželius atėjo tūkstančiu vaikų daugiau.
Darželių statybai ilgą laiką trukdė ir lėšų stoka. Dėl to gerokai vėluoja ir darželio Pilaitėje statyba. J. Skestenio teigimu, darželius taip pat reikia statyti Balsiuose, Perkūnkiemyje. Perkūnkiemjyje reikėtų dviejų arba trijų darželių, jiems jau numatyti sklypai.
„Vienos svarbiausių teritorijų – Pašilaičių, Fabijoniškių pusė. Šie rajonai sparčiai auga. Taip pat sparčiai didėja rajonai į Visorių, Santariškių, Jeruzalės pusę, taip pat tarp Pavilnio ir Naujosios Vilnios atsirasiantys Kalnėnai. Čia darželių reikės labiausiai“, - prognozavo savivaldybės atstovas.
J. Skestenis aiškina, kad jeigu sėkmingai pavyks Balsių mokyklos konsesija, darželiai Perkūnkiemyje, Kalnėnuose bus statomi konsesijos pagrindu – pritraukiant privačias lėšas.
Iš darželių iškelia pradinukų klases
Šiuo metu Vilniuje peržiūrimi veikiantys darželiai – juose bus atidaromos papildomos grupės. Jos įsikurs darželių šiuo metu nenaudojamose patalpose. Pirma, šias vietas teks suremontuoti. Iš darželių taip pat numatoma iškelti ir čia veikiančias pradines klases. „Darome viską, kad darželiai vėl tarnautų darželinukams, o mokinukus keliame atgal į mokyklas”, - aiškino J. Skestenis.
Taip šįmet sostinės darželiuose bus atidaryta apie 20 papildomų grupių. Iš viso Vilniuje veikia 125 darželiai.
Pasaulio ekonomikos forumas pernai Lietuvą įvertino kaip valstybę, padariusią didžiausią pažangą lyčių lygybės srityje. Iš 21-os vietos mes pakilome į 14-tą. Pagal bendrą vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumą esame treti – iškart po Suomijos ir Švedijos. Tačiau gilesnės apklausos rodo, kad šie skaičiai nė iš tolo neatspindi tikrosios moters padėties lietuviškoje šeimoje, labiau primenančios vergės Izauros laikus nei europietišką požiūrį į šeimą.
Atrodome pažangiai
Taigi oficiali statistika rodo neabejotiną pažangą. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, daugelis Lietuvos rodiklių, bylojančių apie lyčių lygybę, netgi aukštesni už ES vidurkį.
Pagal moterų ir vyrų užimtumo skirtumus pakilome iš ketvirtos į trečią vietą, pagal nedarbo lygio skirtumus – iš aštuntosios į šeštąją. Pagal vyresnio amžiaus moterų užimtumo lygį esame septinti, o pagal moterų, auginančių vaikus iki 12 metų, - antri. Mus aplenkia tik Slovėnija. Jau ne vienerius metus užimame aukštas pozicijas pagal moterų išsilavinimo rodiklį. Šioje srityje už mus geriau atrodo tik Lenkija, Čekija, Slovakija ir Slovėnija.
Tačiau statistika, atspindinti moterų ir vyrų pasiskirstymą tarp profesijų bei ekonomikos sektorių, jau liūdnesnė. Šioje srityje esame 25-ti ir lenkiame tik Slovakiją bei Estiją. Todėl nenuostabu, kad moterų ir vyrų atlyginimų vidurkis skiriasi.
Auka buvo beprasmė
Tuo tarpu sociologiniai vyrų ir moterų nuostatų bei elgesio tyrimai rodo, kad ši oficiali statistika, ko gera, pasiekta tik milžiniškos moterų ištvermės bei užsispyrimo dėka.
„Kai susilaukėme sūnaus, buvau ką tik baigusi universitetą. Taigi nė nesvarstydama likau namie. Nors tarp mūsų buvo susitarimas, kad vyras manęs namuose neuždarys ir visada išleis pasižmonėti, jis grįždavo per vėlai ir per daug pavargęs, kad galėčiau kur nors išeiti“, - savo istoriją DELFI sutiko papasakoti 36 metų vilnietė.
Galiausiai moteris nusprendė susirasti darbą, kurį galėtų atlikti namuose – jos profesija tai leido. Tačiau dirbti ji galėdavo tik tuomet, kai vaikas miegodavo – kelias valandas per dieną ir naktimis.
„Kai po dvejų metų gimė antras vaikas, pasisamdžiau valandinę auklę – kad turėčiau galimybę retsykiais išlėkti sutvarkyti reikalų. Dirbau ir toliau namuose – nuvogdama valandėles nuo vaikų priežiūros bei ūkio reikalų. Ieškotis oficialaus darbo nesiryžau. Daug uždirbti nesitikėjau, todėl visą atlyginimą tektų atiduoti auklei“, - pasakojo pašnekovė.
Pakeisti savo gyvenimą moteris ryžosi tik tuomet, kai pajuto, kad nuo esamo režimo artėja prie emocinio ir fizinio išsekimo ribos. „Tuomet nusprendžiau pradėti nuo nulio. Susiradau darbą ir auklę. Savo darbine veikla prie šeimos biudžeto visiškai neprisidėjau, tačiau į darbą lėkdavau kaip ant sparnų. Paradoksalu, bet netrukus mano šeima, kuriai tiek daug buvau paaukojusi, pradėjo byrėti“, - prisipažino šiuo metu viena du vaikus auginanti bei sėkmingai juos išlaikanti moteris.
Uždirba pinigus vyras
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės ši istorija nestebina. Mat ji puikiai atspindi lietuviškų realijų tendencijas. Apklausos rodo, kad toks pasidalijimas, kai vyras uždirba pinigus, o moteris prižiūri namus, Lietuvoje vis dar įprastas.
„Buvo pastebėta, kad šeimą sukūrę vyrai stengiasi uždirbti daugiau pinigų, todėl daugiau laiko praleidžia darbe. Tuo tarpu moters galimybės dirbti gerai apmokamą darbą ženkliai sumažėja. Suprantama, mažėja ir moters ekonominė autonomija“, - įsitikinusi pašnekovė.
Anot statistikos, apie 45 proc. vaikų turinčių šeimos vyrų ir tik 20 proc. dirba po 9-12 val. Tuo tarpu apie 70 proc. vaikų turinčių moterų dirba vos po 5-8 val.
„Į klausimą, ar dėl vaikų priežiūros kilo kokių nors keblumų darbe, vyrai pažymėjo tik tai, kad teko ieškotis papildomo darbo. Tuo tarpu moterys teigė, kad padidėjo fizinis ir emocinis krūvis, teko atsisakyti karjeros galimybių bei darbui skirti mažiau laiko. Dalis moterų nurodė, kad pašlijo jų santykiai su bendradarbiais ir darbdaviais“, - pasakojo M. Jankauskaitė.
Tokius moterų atsakymus paaiškina kita apklausa: beveik 50 proc. moterų vaikų auklėjimui per savaitę skiria daugiau nei 13 valandų, tuo tarpu 42 proc. vyrų su jais praleidžia ne daugiau kaip 4 val.
Dar keletas įdomių tendencijų susijusios su vyrų poreikiu sportuoti bei susitikti su draugais. „Natūralu, kad daugiau sportuoja ir dažniau su draugais bendrauja vieniši žmonės. Šeimos žmonės tam skiria mažiau laiko. Tačiau įdomu, kad vyro, kuris turi vaikų, poreikis sportui staiga šokteli. Ta pati tendencija ir dėl poreikio susitikti su draugais. Moterų elgesyje tokių pokyčių nėra“, - pastebi M. Jankauskaitė.
Anot pašnekovės, dėl šių tendencijų peršasi prielaida, kad kokybiškesniam poilsiui laiko skiria tas, kuris šeimoje uždirba daugiau pinigų. „Vyrauja nuostata, kad jeigu tu dirbi geriau apmokamą darbą, nusipelnai ir geresnio poilsio. Sportas ir draugai įeina į šią sampratą. O jeigu dirbi namuose, tai nelaikoma darbu. Tai daroma iš meilės ir nemokamai, vadinasi, ir ilsėtis nereikia“, - svarstė pašnekovė.
Skurdžiausios – vienišos mamos
Paskutinis moterų padėtį atspindintis rodiklis, kurį pateikia M. Jankauskaitė, jau susijęs su oficialia statistika. 2005 m. duomenimis, pensinio amžiaus moterų ir vyrų skurdas Lietuvoje skyrėsi net keturis kartus. Jį patyrė 6,4 proc. vyrų ir 22,5 proc. moterų. Bendras skurdo lygis tarp moterų – 21,3 proc., tarp vyrų – 19,6 proc.
Tarp ne pensinio amžiaus moterų labiausiai skursta 16-24 metų moterys – dažniausiai vienišos mamos, kurios stokoja išsilavinimo bei galimybių integruotis į darbo rinką.
„Todėl užduodu retorinį klausimą: ar taip gražiai nuskambėjusi Seimo iniciatyva pratęsti vaiko priežiūros atostogas iki dvejų metų dar labiau nepablogins šių skaičių? Juk moterims, kurios negali sau leisti taip ilgai iškristi iš darbo rinkos, nesiūlomas alternatyvus socialinių paslaugų tinklas, užtikrinantis kokybišką vaiko priežiūrą.
Dviem metams iškristi iš darbo rinkos – labai sudėtinga. Žinoma, eiti dirbti kasinininke „Maximoje“ niekada nebus vėlu. Tokiu atveju iš tiesų mieliau du metus pabūti su vaiku. Bet ar taip sumažinsime moterų skurdą?“ – svarstė pašnekovė.
Anot jos, valstybė labai daug investuoja į šį sprendimą, tuo tarsi teigdama, kad gerbia tėvų teisę būti su savo vaiku, tačiau neįtraukė, kaip kai kuriose šalyse, į šį procesą vyrų, kurie vis dar nenoriai eina vaiko priežiūros atostogų. „Toks žingsnis visuomenei primintų, kad vaiko priežiūra – tiek vyro, tiek moters teisė ir pareiga. Taip išvengtume moterų iškritimo iš darbo rinkos bei sustiprintume šeimas“, - įsitikinusi pašnekovė.
Lietuvoje skursta beveik kas penktas vaikas - iš viso apie 140 tūkstančių. Daugelis jų auga gausiose šeimose. Darbo rinkoje skurstančių vaikų tėvai nepageidaujami, nors patys nenori gyventi vien iš pašalpų. Neseniai paskelbtas tyrimas parodė, kad iš visų Europos Sąjungos valstybių Lietuvos vaikų padėtis kone prasčiausia. Gimstamumo rodikliai mūsų šalyje mažiausi, o žemiau skurdo ribos gyvenančių vaikų skaičius - didžiausias.
Tai patvirtino ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ne veltui jos vadovaujama įstaiga 2008-uosius paskelbė skurdo metais.
Vaikystė, praleista kenčiant skurdą, daro neigiamą įtaką asmens psichikai, nesuformuojami vaiko įgūdžiai gyventi visuomenėje. Dažnai tokie vaikai net nelinkę siekti išsilavinimo, o suaugę gyvena su tėvais. Kai sukuria savo šeimą, nemoka nei planuoti jos biudžeto, nei auklėti atžalų.
Šiuo metu vaikų skaičius šeimose nebeužtikrina normalios kartų kaitos - tėvų kartą keičia perpus mažesnė vaikų karta. Gimdyti ir auginti kuo daugiau vaikų skatinama tik žodžiais, nes valstybės parama gausioms šeimoms - minimali. Blogiausia, jog ši parama suvedama į pašalpas. Visiškai nesirūpinama tuo, kad skurdžių šeimų galvos galėtų dirbti ir užsidirbti gyvenimui. Nė viename įstatyme, kuris siejamas su darbo rinka, neįvardytos jokios lengvatos, taikytinos gausioms šeimoms. Nors tokios lengvatos numatytos žmonėms su negalia, studentams, mažamečius vaikus auginantiems tėvams.
Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad gausios šeimos - asocialios, esą tėvai nedirba, vaikus gimdo tik dėl pašalpų. Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atliktas tyrimas parodė, jog tik 11 proc. gausių šeimų įtrauktos į socialinės rizikos asmenų sąrašus.
Pašalpų nebenori
Daugiausia gausių šeimų gyvena kaime. Ten itin sunku susirasti darbą. Tėvai, nors ir negirtauja, rūpinasi vaikais, pasmerkti išlaikyti šeimą iš valstybės skiriamų pašalpų. Tačiau jų pakanka tik gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Kiekvienąkart atsiradus naujagimiui skurdas tokiose šeimose didėja. "Pašalpų užtenka tik vaikų maitinimui, o ir jis būna ne geriausias", - pabrėžė R.Šalaševičiūtė. Kai nuolat kyla kainos, net kaskart didinamos pašalpos teigiamos įtakos varguolių materialiniai padėčiai neturi.
Susitikusi su gausiomis šeimomis, gyvenančiomis kaimuose ir nedideliuose rajonų centruose, R.Šalaševičiūtė įsitikino, kad jos nereikalauja iš valstybės dovanų maišų, tik prašo vieno dalyko - padėti įsidarbinti. Ši problema itin skaudi mamoms, kurios beveik niekur nepageidaujamos. Apie 11 proc. jų praverstų konsultacijos, kaip pradėti savo verslą, 74 proc. moterų - lankstus darbo grafikas. Miestuose yra darželių, dienos centrų, kuriuose socialiai remtini vaikai gali paruošti pamokas, pavalgyti. Atokiuose kaimuose nieko panašaus nerasi. Tad mažų vaikų nėra kur palikti.
Reikia keisti įstatymus
"Galime kalbėti apie moralę, geranoriškumą, tačiau tokia yra realybė. Privačių bendrovių savininkai nori gauti pelno", - LŽ sakė Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė. Iš tiesų retas darbdavys sutinka, kad moteris ateitų į darbą vos trims ar keturioms valandoms per dieną. O jei susirgs kuris nors vaikų?
R.Baškienės teigimu, būtina priimti teisės aktus, kurie numatytų darbdaviams mokestinių lengvatų.
Šiandien matoma tendencija, kad vis daugiau šeimų nepageidauja gyventi iš pašalpų. Iš darbo pajamų norinčių gyventi gausių šeimų per pastaruosius metus padaugėjo nuo 47 iki 52 proc., o nenorinčių gyventi iš pašalpų sumažėjo nuo 25 iki 20 procentų. "Žinoma, esama šeimų, kurios piktnaudžiauja tuo, kad už vaikus mokamos pašalpos. Tačiau jų mažėja", - tikino R.Baškienė.
Gausių šeimų asociacijos pirmininkė Angelė Kostogrizienė LŽ teigė, jog asociacija kreipėsi į rajonų savivaldybes ir asmeniškai į merus, kad pageidaujančioms moterims būtų sudaryta galimybė įgyti specialybę. Taip joms tikimasi padėti integruotis į darbo rinką.
Susidomėti gausių šeimų bėdomis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą paskatino nuolat gaunami skundai. Daugiausia jų - dėl būsto problemų. Tik pernai vasarą buvo priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios tokioms šeimoms gauti būstą be eilės. Iki tol jos buvo įtraukiamos į bendros eilės sąrašus. R.Šalaševičiūtė pasakojo, kad Vilniuje ir Kaune pasitaikė atvejų, kai gausioms šeimoms būsto teko laukti po 20 metų. "Gavo jį tada, kai vaikai jau užaugo. Tada tas būstas tapo ne toks reikalingas", - LŽ sakė kontrolierė.
Kaimuose gyvenančios gausios šeimos dažnai neturi net elementariausių buitinių patogumų. Namai kūrenami krosnimis, nėra vandentiekio. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kaimuose steigti kompleksus, kuriuose būtų pirtis ir savitarnos skalbyklos. Tokiuose centruose galėtų įsikurti medicinos punktai, bibliotekos, vaikų dienos centrai, kitos būtinos įstaigos.
Ieško rėmėjų
Pasak A.Kostogrizienės, negalima teigti, kad padėtis visiškai negerėja. Įgyvendinamos įvairios programos, rengiamos labdaros akcijos. Savivaldybėse įsteigti socialinių darbuotojų etatai. "Jie daug prisideda skatinant skurde gyvenančias šeimas kilti, nelikti ant to paties socialinio laiptelio", - įsitikinusi asociacijos vadovė.
Gausių šeimų asociacija ieško rėmėjų, kad šios šeimos galėtų išvykti pailsėti, nueiti į teatrą ar kiną.
Kartais rengdami akcijas rėmėjai nepagalvoja apie gausias šeimas. R.Šalaševičiūtė pasakojo, kaip vienas sporto klubas paskelbė, kad vaikams už pasilepinimą pirtyse, baseine ir kitas pramogas taikys 10 proc. nuolaidą. Tėvai, atėję į klubą su dviem vaikais, nuolaidą gavo. Tačiau keturias atžalas turinčiai šeimai teko skųstis kontrolierei. Mat dviem vaikučiams nuolaida buvo pritaikyta, o už kitus du tėvai turėjo mokėti įprastą kainą. Vėliau akcijos rengėjai šeimos atsiprašė ir "klaidą" ištaisė.
Vieniems - džiaugsmas, kitiems – rūpestis
Dabar įprasta, kad net pasiturinčios šeimos turi tik vieną ar du vaikus. "Mūsų visuomenė tapo vartotojiška. Vaikai - tai problemos, o kartais net skurdo nešėjai", - apgailestavo A.Kostogrizienė.
Be to, vaikai gali trukdyti siekti karjeros. Tačiau, pasak asociacijos vadovės, norint viską įmanoma suderinti. Kaip pavyzdį ji pateikė penkių vaikų mamą Valentiną Dagienę, kuriai neseniai įteikta Nacionalinė mokslo premija.
LŽ kalbino Vilniuje gyvenančią Violetą (pavardė redakcijai žinoma - aut.). Ji prieš savaitę pagimdė šeštą vaiką. Violeta - dirbanti moteris. Ar darbdavys nereiškė nepasitenkinimo, kai išgirdo apie dar vieną darbuotojos nėštumą? "Jis sakė, kad nesijaudinčiau, esą viskas bus gerai. Net premiją skyrė, teigė, jog pinigai man dabar pravers. Bet gal dėl to, kad pats augina keturis vaikus", - svarstė Violeta.
Moteris nemano, jog trijų kambarių butas šeimai per ankštas, ir tikina, kad materialiniai rūpesčiai jų nekamuoja. Vyras neblogai uždirba, suaugęs sūnus jau prisiduria pinigų imdamasis atsitiktinių darbų. "Jei kokiai pramogai ir pritrūksta lėšų, tai jokia bėda", - pabrėžė Violeta.
Gausiai šeimai padeda ir asociacija. Vaikiškų drabužėlių beveik nė nereikėjo pirkti. Sužinoję, kad Violeta laukiasi, jų sunešė ne tik giminės, pažįstami, bet ir kaimynai. Moteris tikino, jog į ją dėl didelės šeimos niekas kreivai nežiūri. Nebent visai svetimi žmonės kartais pašnairuoja. "Neįsivaizduoju savęs be gausybės vaikų. Tačiau galbūt ne visiems jų reikia. Juk vaikai turi būti mylimi, net jei gyvena kiek prasčiau už vienturčius", - įsitikinusi Violeta.
Siūloma priimti pametinukus auginančioms šeimos palankias įstatymo pataisas 20080215
ELTA, www.delfi.lt
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis siūlo priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, palankias šeimoms, auginančioms pametinukus.
Jo Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotose įstatymo pataisose siūloma suvienodinti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo principą, mokant už kiekvieną vaiką, gimus dvynukams, trynukams ir t. t. bei auginant pametinukus.
E. Pupinio teigimu, šio įstatymo projekto rengimą paskatino tėvų, auginančių pametinukus, kreipimasis prašant suvienodinti pašalpų mokėjimo principą gimus daugiau negu vienam vaikui ir auginant pametinukus. Projekto iniciatorius mano, kad už kiekvieną iki 2 metų prižiūrimą vaiką išmokos mokėjimo principas turi būti vienodas.
E. Pupinio nuomone, realizavus jo siūlomas nuostatas bus įgyvendintas socialinis teisingumas.
Pasak parlamentaro, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje yra numatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa yra mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai.
Šio įstatymo 21 straipsnyje yra numatyta, kad gimus dviem ir daugiau vaikų ir jeigu apdraustasis yra išėjęs šių vaikų priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams - 2 kartus, gimus trynukams - 3 kartus ir t. t.). Tuo tarpu įstatyme nenumatyta, kad pašalpa būtų tokiu pat principu mokama ir auginant pametinukus, nes pametinukų priežiūros laikas iki 2 metų gali sutapti.
„Vaiko pinigai“ skiriami visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų 20080122
Nuo 2008 m. sausio 1 d. išmokos vaikams - „vaiko pinigai“ (52 Lt) - mokami vaikams iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. O šeimose, kur auga trys ir daugiau vaikų – „vaiko pinigai“ mokami iki 24 metų, jei vaikas mokosi profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.
Išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, t.y. nuo 2008 metų sausio 1 dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Dėl šios priežasties galima neskubėti pateikti prašymą išmokai gauti. Pavyzdžiui, jeigu prašymas gauti „vaiko pinigus“ pateikiamas 2008 metų kovo mėnesį, vaikas iš karto gaus 156 litus, t.y. išmoką už 3 mėnesius, kai atsirado teisė gauti „vaiko pinigus“.
Kreipiantis dėl išmokos, būtina pateikti prašymą ją gauti, pareiškėjo asmens tapatybės dokumentą, vaiko gimimo liudijimą, mokyklos pažymą, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi, asmeninės sąskaitos banke numerį.
Dėl išmokos gali kreiptis bet kuris iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų arba jų įgaliotas asmuo.
Kreiptis dėl šios išmokos reikia į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių.
Numatoma, kad nuo šių metų sausio 1 dienos vidutiniškai per mėnesį teisę į išmoką turės apie 700 tūkst. vaikų.
Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Išmokų vaikams įstatymo pakeitimus, kuriais planuojama didinti paramą šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, bei tėvų globos netekusiems vaikams.
Inga Saukienė, www.DELFI.lt 2008 sausio mėn. 16 d. 00:01
Vaikus auginanti moteris darbo rinkoje dažnai nesijaučia lygiavertė vyrams. Ji priversta rinktis kurią nors vieną barikadų pusę – arba šeimą, arba darbą. Taip teigia ES remiamo teminio tinklo „Darbo ir šeiminio gyvenimo suderinamumo tobulinimas“ valdymo grupės ekspertai. Jie užsimojo sukurti tokią aplinką, kad visi, nesvarbu – turi jie įsipareigojimų šeimai ar ne, galėtų normaliai dirbti ir užsidirbti.
Teisės aktai lygybės neužtikrina
Nors Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas Lietuvoje galioja nuo 1998 m., dar ir šiandien besidarbinančios jaunos moterys gali išgirsti klausimą, ar neketina artimiausiu laiku turėti vaikų, o jau gimdžiusių moterų pasiteiraujama, ar dažnai jų vaikai serga ir kas juos tuomet prižiūri.
„Jūs paminėjote dalyką, kurio pas mus jau neturėtų būti. Bet kuris darbdavys, išdrįsęs pateikti tokį klausimą, pažeidžia įstatymą. Tai rodo, kad jis nėra susipažinęs su teisės aktais, - teigė Socialinės ir darbo ministerijos Lyčių lygybės skyriaus vedėja Vanda Juršėnienė. – Tačiau sutinku, kad Lietuvoje darbo galimybės mažų vaikų turinčioms moterims iš tiesų dar yra pakankamai ribotos, nors šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas yra viena pagrindinių lyčių lygybės temų“.
Prieš ketverius metus, 2004 m., Europos Sąjungoje (ES) pradėta iniciatyva, kuria remiami projektai, užtikrinantys visavertį žmonių dalyvavimą darbo rinkoje. Naujosios ES šalys galėjo pasirinkti aktualiausias sau temas. Lietuva nusprendė spręsti šeimos ir darbo derinimo problemą.
Keletas atrinktų projektų Lietuvoje įgyvendinami jau trečius metus. Vienas iš jų, skirtas mažamečius vaikus auginantiems tėvams, vyksta Šiaulių universitete.
„Nors darbo našumas Lietuvoje siekia vos 45 proc. ES darbo našumo, darbuotojai priversti dirbti labai intensyviai, jie apkrauti daugybe skubių darbų. Taip pat tyrimai rodo, kad Lietuvoje didžioji dalis moterų, skirtingai nuo vyrų, mokosi ar stengiasi tobulintis. Tačiau priemonių, kurios leistų moterims tęsti mokslinę karjerą ar studijuoti, padėtų derinti darbą, studijas ir įsipareigojimus šeimai, nėra“, - svarstė minėtos valdymo grupės pirmininkė, Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto vadovė Virginija Šidlauskienė.
Šiaulių universitete buvo įkurtas vaikų priežiūros centras, į kurį studentai ar universiteto darbuotojai kelioms valandoms gali atvesti savo vaikus. „Kelis mėnesius išbandėme ir įvairias mobilias paslaugas – pradinukų nuvedimas į mokyklą ir parvedimas namo. Ši paslauga sulaukė ypač didelio populiarumo“, - pasakojo specialistė.
Taip pat buvo išbandyti lankstūs darbo grafikai, kai moteris gali ateiti į darbą vėliau trumpindama pietų pertrauką arba vėliau išeidama, perkeliant dalį darbo krūvio savaitgaliui. „Tiesa, paskutinio modelio labai plačiai naudoti nesiūlome, kadangi jis gali pagilinti moters socialinę atskirtį“, - teigė V. Šidlauskienė.
Pašnekovė įsitikinusi – įvairių įstaigų valdymo struktūrose labai mažai moterų todėl, kad daug svarbių pasitarimų vyksta po darbo arba savaitgaliais. Todėl verta pamąstyti apie priemones, kurios šią padėtį pakeistų.
Įmonės bus skatinamos
Anot V. Juršėnienės, pagrindinis valdymo grupės tikslas – apibendrinti šiai temai skirtų projektų rezultatus ir parengti universaliai taikomą šeimos ir darbo įsipareigojimų modelį bei rekomendacijas, kaip jį įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, į įmonės socialinės atsakomybės programą įtraukėme tokį punktą, kaip šeimai palankių įmonių plėtra, kuri būtų remiama ES socialinio fondo lėšomis. Labai tikimės, kad atsiras įmonių, kurios išreikš pageidavimą tokio pobūdžio priemones taikyti. Juk ES esame jau treti metai. Nedarbo lygis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, todėl įmonių vadovai, nenorėdami prarasti kompetentingų darbuotojų, turės ieškoti būdų, kaip juos išlaikyti. Tai šiandien lemia ne vien atlyginimai“, - įsitikinusi ministerijos atstovė.
Daugiausia patirties šioje srityje, anot pašnekovės, Lietuva galėtų pasisemti iš Skandinavijos šalių. „Svarbiausias jų pasiekimas, kad ten dalintis šeimos pareigas tarp vyrų ir moterų yra norma. Skandinavijoje vyras, stumiantis vaiko vežimėlį, yra įprastas vaizdelis. Lietuvoje didesnis šeimos įsipareigojimų krūvis dar tenka moterims. Nors tam tikrų pozityvių pasiekimų jau yra – stereotipas, kad vyrui į rankas paėmus dulkių siurblį jam rankos „nudžius“, po truputį keičiasi“, - teigė V. Juršėnienė.
Anot pašnekovės, šioje srityje didžiulę įtaką mūsų mentalitetui turi ir užsienio šalių filmai, kuriuose matome šiek tiek kitokią kasdienybę bei tarpusavio santykius.
Beje, daug apie tai galėtų papasakoti mišrios šeimos. Už dano ištekėjusi moteris net susigraudino, kai ruošiantis kelionei, vyras pasisiūlė išlyginti jos drabužius, nes pastebėjo, kad ši labai pavargusi. Savo ruožtu lietuvė daną anksčiau taip pat nustebino nė neprašoma išskalbusi jo drabužius. Jis teigė, kad Danijoje iš savo sutuoktinės „tokio gerumo“ nesulauktų.
Moterys sieks nepriklausomybės?
Vis dėlto pašnekovės nesiėmė spėlioti, kada išsipildys jų lūkesčiai. Mat tai ne tiek teisės aktų, kiek žmonių požiūrio problema.
„Turi keistis ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai. Jie turi išmokti reikalauti sau tinkamų sąlygų. Todėl pirmasis mūsų žingsnis – švietimas. Žmonės pirmiausia turi sužinoti apie šiuolaikiškos politikos naujoves.
Taip pat planuojame rengti seminarus darbdaviams, kuriuose bus aiškinama, kaip jas įdiegti. Ir pagaliau siūlysime tobulinti teisinę bazę“, - pasakojo V. Šidlauskienė.
Anot pašnekovės, sociologiniai tyrimai rodo, kad moterys Lietuvoje yra labai tikslingos, imlios, organizuotos, siekia aukštojo išsilavinimo, todėl ji mano, kad jų nepriklausomumas ateityje tikrai didės.
„Žinoma, negalima visoms moterims taikyti vieno modelio. Yra moterų, kurios mielai pasirenka tradicinį požiūrį būti šeimos židinio sergėtojomis. Ir yra tokių, kurios nekuria šeimos, negimdo vaikų, nes visiškai atsiduoda darbui. Tačiau turi būti sukurta galimybė moteriai turėti ir viena, ir kita. Pilnavertės asmenybės poreikiai – šiek tiek didesni, nei vien tik darbo ar vien tik šeimos interesai“, - įsitikinusi pašnekovė.
Beje, daugelio šalių apklausos, anot V. Šidlauskienės, rodo įdomų dalyką: maždaug pusė respondentų pirmenybę teikia darbui, o pusė – šeimai. Į darbą linkę pasinerti vyresnio amžiaus žmonės, kurių vaikai jau gyvena savarankiškai. Panašūs rezultatai gauti apklausus ir Šiaulių universiteto studentus bei darbuotojus.
Valdžios dovana vienišiems tėvams – didesnis mokestis už darželį 20080110
Vilniaus valdžios sprendimas panaikinti 50 proc. mokesčio už darželį lengvatą vienišiems tėvams sukėlė šių pasipiktinimą. Mat išaugęs mokestis jų piniginę kas mėnesį palengvins bent šimtu litų, o priteisti alimentai ne visada yra pakankama finansinė parama. „Tokį drastišką sprendimą priėmė tik Vilniaus valdžia, kituose miestuose lengvatos vienišiems tėvams galioja,“ - tikino DELFI vilnietė, viena auginanti vaiką.
Už kultūrą ir švietimą atsakingas sostinės vicemeras socialdemokratas Algirdas Paleckis tvirtų argumentų, kodėl reikėjo naikinti lengvatą, nepateikė. Tačiau kilus pasipiktinimo bangai, anot jo, sprendimas galėtų būti peržiūrimas.
Miesto taryba, nustatydama naujus mokesčius už vaiko maitinimą savivaldybės lopšeliuose ir darželiuose, nusprendė 50 proc. mokesčio lengvatą taikyti tik tiems vaikams, kurių vienas iš tėvų yra miręs, nenurodytas gimimo liudijime, dingęs be žinios, pripažintas neveiksniu ar kali pataisos įstaigoje.
Tuo tarpu išsiskyrę ar nesusituokę tėvai, kurie formaliai laikomi vienišais, taip pat – mamos, niekada negyvenusios su savo mažylių tėvais, bet vaiko gimimo dokumentuose nurodžiusios jų pavardes, lengvatos nebeteko.
„Jei vaiką augina mama, tai nereiškia, kad jis neturi tėvo“
„Tai buvo vienintelė šiokia tokia parama vienišiems, - DELFI sakė vilnietė Vaida, viena auginanti vaiką. – Tokios nepilnos šeimos ir taip yra socialiai pažeidžiamos, ir taip sunku vienam auginti vaiką. Yra skirtumas tarp šeimų, kuriose parnešami du atlyginimai, ir kur yra tik vienas, iš kurio reikia ir komunalinius mokesčius sumokėti, ir maitintis, ir vaiką išlaikyti“.
Anot moters, alimentai priteisiami ilgam laikui ir nedidėja kartu su mokesčiais ar kainomis: „Juk nesibylinėsi kiekvienais metais, keičiantis ekonominei situacijai, augant infliacijai ir didėjant kainoms“.
„Išėjo labai „gražus“ siurprizas Naujųjų metų proga, - ironizavo Vaida. – Tokia savivaldybės politika žlugdo vienišus tėvus, ypač tuos, kurių darbo užmokestis yra nedidelis“.
Mamai kas mėnesį teks darželiui papildomai atiduoti daugiau nei šimtą litų. Jos tikinimu, „tokį drastišką sprendimą“ priėmė tik Vilniaus valdžia, kituose miestuose lengvatos vienišiems tėvams galioja.
Beje, Vyriausybės interneto svetainėje į lankytojo ar lankytojos klausimą, ar Vilniaus miesto taryba šiuo atveju teisi ir kokiu pagrindu vienoje savivaldybėje taikoma 50 proc. lengvata, kitoje – ne, buvo atsakyta: „Jeigu vaiką augina tik mama ar tėvas, tai nereiškia, kad vaikas turi tik vieną iš tėvų, todėl ši lengvata tokiais atvejais ir netaikoma“.
Lengvata – ne vienišoms, o daugiau vaikų turinčioms mamoms
A. Paleckio teigimu, naujus mokesčius už maitinimą lopšeliuose ir darželiuose teko nustatyti, nes keletą metų jie nebuvo keičiami, o produktų kainos gerokai pakilo.
„Tačiau atsirado įvairios naujos kategorijos tėvų, kuriems yra taikomos lengvatos, - DELFI teigė vicemeras. – Jei vieniša mama yra socialiai remtina, ji visai atleidžiama nuo mokesčių. Visų, deja, nepatenkinsime. Buvo nemažai argumentų už mūsų sprendimą“.
Tačiau nė vieno iš šių argumentų trečiadienį A. Paleckis nepaminėjo. Kaip ir neatsakė į klausimą, kaip vertina tokį sprendimą iš savo – Socialdemokratų partijos nario pozicijų.
Sostinės tarybos sprendimu, šeimoms, į darželį leidžiančioms 2 ar daugiau vaikų, mokestis gali būti sumažintas penktadaliu, daugiavaikėms ir studentų šeimoms ar kariuomenėje tarnaujantiems tėvams – perpus. Tam tikrais atvejais mokestis gali būti visai nemokamas.
Svarstoma dėl projekto veiklų pratęsimo Vilniaus miesto lopšeliuose-darželiuose 20080108
Apie projektą ''FORWARD! Šeima ir darbas - suderinami'' rašo žurnalas ''Tavo vaikas'' 20071227
Šaltinis: žurnalas „Tavo vaikas“
2007 lapkritis
Arčiau šeimos
Ar žinote daug darželių, kurie būtų iš tiesų arti šeimos: čia nevarstytų piktais žvilgsniais, jei vaiko atbėgi iš darbo pasiimti likus minutei, kol užsidaro durys. Arba į kurį galėtum ateiti pasiguosti ištikus bėdai šeimoje? Sakysite, tai utopija? Jau nebe.
5 faktai apie projektą „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“: • Lietuvoje projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų rudens • Projekte dalyvauja trys Vilniaus apskrities lopšeliai–darželiai: miesto „Mažylis“ ir „Kurpaitė“ bei „Pelėdžiukas“ Pagiriuose (Vilniaus r.). • Tikslas: lopšeliuose –darželiuose teikti kuo daugiau ir įvairesnių paslaugų tėvams, sudarant jiems galimybę visavertiškai dirbti bei auginti vaikus. • Projektą remia Lietuvos Respublika, jį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. • Daugiau informacijos rasite internete www.seimairdarbas.lt
Dirba iki vėlaus vakaro Turbūt kiekvienas mūsų nors kartą gyvenime susidūrėme su problema, kaip vakare spėti paimti sūnų ar dukrytę iš vaikų darželio. Paprastai jie uždaromi 17–18 valandą ir pavėlavęs vos kelias minutes gali užsitraukti auklėtojų nemalonę iki gyvos galvos. Projekto „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ sumanytojai, žinodami šią didelę miesto ir kaimo darželių problemą, pasiūlė išeitį – pailginti darbo laiką. Projekto nariai – „Mažylio“, „Kurpaitės“ ir „Pelėdžiuko“ darželiai subūrė grupes, kuriose vaikus pasiimti galima net iki 21.30 val. Norinčiųjų patekti į šias grupes buvo gerokai daugiau, negu planuota priimti. Tad šeimos atrinktos kruopščiai – turėjo atnešti pažymas su darbo grafiku, šeimos pajamomis ir panašiai. „Turite bėdų?“ – „Padėsime.“ Kai tėtis su mama pykstasi, šeimoje trūksta pinigų ar darnos, vaikai it veidrodis visa tai atspindi. Ir vaikų darželio auklėtojos tai pastebi pirmiausia: ar vaikas ateina apsirengęs prastais drabužėliais, ar liūdi užsisklendęs savyje. Deja, dažnai tuo viskas ir pasibaigia – gilintis į šeimos rūpesčius pedagogai dažnai neturi nei jėgų, nei noro, nei kompetencijos. Projektas „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ minėtuose trijuose darželiuose pasiūlė kompleksines paslaugas šeimai: socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko pagalbą. Iš pradžių tėvai į tai reagavo nepatikliai, tačiau netrukus ėmė patys ieškoti pagalbos. Per dvejus projekto metus specialistai ne vienai moteriai padėjo susirasti darbą ar kvalifikacijos kėlimo kursus. Dėl to pagerėjo santykiai šeimoje, atkuto ne tik vaikai, bet ir tėvai ėmė labiau pasitikėti savo jėgomis. Pirmyn!
Kalbamės su projekto „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ vadove Jūrate Šeduikiene.
Kaip kilo šio projekto idėja? Rašydami šį projektą, galvojome apie tėvus, dirbančius paslaugų sektoriuje: parduotuvėse, prekybos centruose – žodžiu ten, kur darbo laikas nesibaigia 17 valandą ir jie nespėja pasiimti vaikų iš darželių. Tačiau dabar, turėdami dvejų metų stažą, galime tvirtinti, kad toks paslaugų modelis reikalingas įvairių profesijų tėvams. Ir mieste, ir kaime. Anksčiau maniau, kad būtų gerai panašią pailginto darbo grupę turėti kiekviename sostinės mikrorajone, tai patenkintų poreikius. Klydau – geriausia jų turėti kiekviename darželyje. Gal vienos dirbtų ilgiau, kitos trumpiau, tai priklauso nuo tėvų poreikių. Antra projekto kryptis – kompleksinė pagalba šeimai. Mokyklose dirbantis socialinis darbuotojas ar pedagogas dažniausiai sprendžia vaiko elgesio problemas. Vaikų darželių psichologai (jei jų yra) – taip pat. Pirmiausia reikia dirbti su šeima. Tik pasiekę darną joje turėsime sveiką ir laimingą vaiką.
Idėjos iš tiesų šaunios. Tačiau negi darželiai to negali padaryti savo iniciatyva, niekieno neraginami? Idėjoms įgyvendinti visada reikia lėšų. Nuo 2005 –ųjų metų teikėme paslaugas, kurios finansuotos iš projekto lėšų. Važinėdami po kitas apskritis, pastebėjome, kad padėtis kitokia negu Vilniuje. Daugelyje savivaldybių veikia pailginto laiko grupės, kai kurie darželiai turi socialinius darbuotojus ar suteikia galimybę tėvams mokėti ne už visą dieną, o tiek, kiek vaikas jame būna. Tarkim, nereikia mokėti už pusryčius, jei mama vaiką visada atveda po jų. Gal kituose miestuose jaučiama didesnė darželių konkurencija, nes reikia pritraukti vaikų ir savivaldybės geriau pildo gyventojų lūkesčius? Vilniuje darželių labai trūksta ir poreikio stengtis nelabai yra. Esate aplankę ne vieną užsienio šalį. Kuo ypatingos tenykštės ikimokyklinės įstaigos? Lietuvoje tėvai, auginantys mažus vaikus, neturi iš ko rinktis: auklė arba valstybinis darželis (privačių yra vos keletas). Kai užsienyje mažų vaikų priežiūra yra labai įvairi: auklė prižiūri vieną arba kelis vaikus. Jų darbą reglamentuoja valstybė, kartais iš dalies apmoka savivaldybės ar bendruomenės. Darželių irgi yra visokių – tokių kaip pas mus, kai vaikas praleidžia 8–12 valandų. Yra tokių, kuriuose galima atvesti vaiką kelioms valandoms, be maitinimo ir miego. Svetur populiaru mamoms, auginančioms mažus vaikus, burtis į grupes ir bendrauti, net jei vaikui vos metukai. Į tokius mamų ir vaikų susibūrimus ateina socialinis darbuotojas, padedantis įveikti iškilusius rūpesčius. Teko matyti ir darželių, dirbančių šeštadienį ar sekmadienį. Pas mus tai kol kas neįsivaizduojama, ar ne?
2007 –ųjų metų gruodžio mėnesį projektas baigiasi. Kas toliau laukia projekte dalyvaujančių šeimų? Tikimės, kad šią gražią iniciatyvą perims savivaldybės, kurios yra vaikų lopšelių–darželių steigėjos. Pailginto darbo grupes vaikų darželiuose galima įsteigti greičiau ir reikia mažiau lėšų, negu organizuoti specialistų pagalbą. Reikia ir pačių tėvų iniciatyvos: rašyti prašymus, domėtis galimybe steigti tokias grupes.
Raktas į vaiką – per tėvus
Vilniaus darželiuose „Mažylis“ bei „Kurpaitė“ socialinių darbuotojų ir psichologų paslaugas teikė vienas projekto partnerių – Motinos bei vaiko pensionas.
Pasakoja Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorės pavaduotoja Valerija Reikertienė
„Grupėse buvo 14 ir 13 vaikų. Atrinkome socialiai pažeidžiamiausias šeimas: neturinčias darbo, su mažomis pajamomis. Organizavome susitikimus, kviesdavome tėvus ateiti pasikalbėti asmeniškai. Iš pradžių jie reagavo šaltai, tarsi kažkas „lenda“ į jų gyvenimus. Bet po kiek laiko patys ėmė belsti į duris, prašydami drauge spręsti vieną ar kitą problemą. Kokios jos? Mama nedirba arba dirba, bet nori siekti geriau apmokamų pareigų ir reikia įgyti daugiau žinių. Socialinis darbuotojas tarpininkauja ieškant darbo. Arba šeimai prireikia pirminės teisininko konsultacijos. Galiu pasidžiaugti, kad dabar beveik visos mūsų šeimos turi darbą, ko nebuvo projekto pradžioje. O tai reiškia, kad pagerėjo šeimos tarpusavio santykiai ir vaiko gyvenimo kokybė. Kitas dalykas – smurtas šeimoje. Turtingi tėvai ar ne, aukštas pareigas užimantys ar bedarbiai, o smurto gali būti visur. Jį sunku pastebėti ir tik ilgiau padirbus paaiškėjo, kad moterys, sakiusios: „Ne, pas mus to nėra“, iš tiesų kentėjo nuo vyriško smurto šeimoje. Buvo ir taip, kad nematydami kitos išeities pasiūlėme joms su vaikais laikinai apsigyventi Motinos ir vaiko pensione. Vaikai vėl imdavo ramiai miegoti, jų vyresnieji broliai ar seserys geriau mokytis mokykloje. Daugelis darželinukų mamų sako, kad joms ypač padėjo psichologo konsultacijos. Sutikite, nors darželyje vaikai lanko vieną grupę, tėvai beveik nepažįstami, nebendrauja. Džiaugiamės, kad projekte dalyvaujantys tėvai susipažino, kartu burdavosi į savipagalbos grupes, kuriose su specialistu kalbėdavo apie savo bėdas. Jei padėsime mamai ar tėčiui spręsti problemas, jau savaime pagerės jų santykiai su vaikais. Vaiko emocinė būsena ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo visos šeimos.“
Naktiniai pelėdžiukai Kartu su miesto darželiais projekte „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“dalyvauja ir Vilniaus rajono Pagirių darželis „Pelėdžiukas“. Be pailginto darbo grupės, tėvams suteikta galimybė keturis kartus per savaitę vaikus palikti ir nakčiai. Apie tai išgirdę, kai kurie buvo skeptiški: „Va, galės tėvai numesti vaikus darželiui ir patys atia.“ Tačiau darželio pedagogai sako, kad, priešingai, taip tėvai tik dar labiau mokėsi atsakomybės už save ir savo vaikus. „Tavo vaikas“ svečiavosi šiame darželyje ir kitame numeryje pasakosime įspūdžius iš pirmų lūpų. Laukite tęsinio.
Projekto partneriai: Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos Vilniaus universitetas Vilniaus lopšeliai–darželiai „Kurpaitė“, „Mažylis“ ir Vilniaus r. Pagirių darželis „Pelėdžiukas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
2007 gruodis
Šeima ir darbas – suderinami
Kai Vilniaus r. Pagirių darželyje „Pelėdžiukas“ prieš dvejus metus buvo įkurta naktinė grupė, skeptikų netrūko: „O, tėvai dabar galės numesti vaiką darželiui visai savaitei...“ Tačiau taip nenutiko. Priešingai, darželio pedagogų pastangomis tėvai mokėsi atsakomybės už vaikus ir labiau suartėjo su jais.
4 faktai apie projektą „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“
1. Projektas, skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvoje įgyvendinamas nuo 2005–11–07 iki 2007–12–31 2. Projekte dalyvauja Vilniaus miesto lopšeliai–darželiai „Mažylis“ ir „Kurpaitė“ bei darželis „Pelėdžiukas“ iš Vilniaus rajono 3. Darželiuose įsteigtos prailginto darbo grupės (vaikus galima pasiimti iki 21.30), o „Pelėdžiuke“ keturias dienas per savaitę veikia naktinė grupė. Taip pat projekto iniciatyva darželiuose dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai 4. Projektą inicijavo Moterų informacijos centras.
Pasakoja Moterų informacijos centro atstovė ir projekto vadovė Jūratė Šeduikienė:
„Projektas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms, kurios: *turi mažas pajamas; *nėra vieno iš tėvų; *dirba ar mokosi toli nuo gyvenamosios vietos, pamainomis ir panašiai; *yra smurto bėdų; *neturi darbo; *neturi kvalifikacijos arba turi nepaklausią profesinę kvalifikaciją; *turi socialinių, psichologinių rūpesčių; *negali patikėti vaikų priežiūros artimiesiems, auklėms.
Per projektą pagerėjo šeimų tarpusavio santykiai, atsirado daugiau pasitikėjimo, atvirumo. Tėvai išmoko geriau suprasti savo vaikus, ėmė skirti jiems daugiau laiko. Tuo pačiu metu sumažėjo tėvų atskirtis nuo visuomenės, darbo rinkos.“ Pasakoja Pagirių darželio „Pelėdžiukas“ direktorė Edita Gujienė ir pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė
Darželis – prabanga Į Pagirių darželį kas rytą skuba ne tik šio miestelio vaikai, bet ir aplinkinių kaimų pypliukai. Deja, vis dar yra šeimų, kurioms vaikų darželis – prabanga. Tuo įsitikino darželio pedagogai, prieš vienas Kalėdas su dovanėlėmis nusprendę aplankyti darželio nelankančių vaikų šeimas. Tai, ką pamatė, sukrėtė, nuvylė, išgąsdino. Girtaujantys, niekur nedirbantys tėvai. Net plika akimi matomas skurdas, tušti vaikų pilvukai. Gerai, jei namuose gyvena močiutė, kuri „ir auklėja, ir lavina“ vaikaitį. Tačiau neretai vaikas auga tik su kačiuku, šuniuku ar paršiuku... Kita šeima gal ir norėtų leisti atžalą darželin, bet prastas susisiekimas tarp kaimo ir miesto – kaip mažiuką laiku nuvežti ir parsivežti? Dar kitoje šeimoje dirba tik tėtis, o bedarbė mama nedrįsta leisti vaiko – ką kaimynai pasakys?... Žodžiu, gerosioms pedagogėms ne juokais susopo galva, kaip prisikviesti tokius vaikučius lankyti darželį. Juk čia gautų šilto maisto, auklėtojos apglėbtų dėmesiu, o tarp bendraamžių ir lavinimo priemonių vaikas ugdytųsi ir augtų kaip asmenybė.
Naktiniai „pelėdžiukai“ Svajonės tapo tikrove, kai „Pelėdžiuko“ darželis įsitraukė į projektą „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“. Darželyje suburta eksperimentinė 20 vaikų grupė. Daugiausia mažylių į ją atėjo „iš gatvės“, t. y. anksčiau nelankę darželio. Jauku, šviesu ir marios žaislų – toks įspūdis besidairant po darželio grupę. Keturias dienas per savaitę grupės vaikai gali nakvoti darželyje. Aišku, jei jų tėvai nepasiima namo. Iš 20 mažylių nakvoti lieka pusė ar dar mažiau. Tam tėvai turi pristatyti pažymas, kada ir kodėl negali pasiimti mažylio. Piktnaudžiauti nevalia! Štai vieniša mama dirba pamaininį darbą iki vidurnakčio. Kitos šeimos tėtis išvažiuoja į ilgas komandiruotes. Trečia gyvena už keliasdešimties kilometrų ir vakare neturi kuo parvažiuoti namo. „Neslėpsime, yra tėvų, norinčių, kad vaikai būtų ir būtų darželyje. Tačiau mūsų tikslas – prižiūrėti vaikus ir padėti tėvams kažką keisti savo gyvenime. Įsidarbinti, įgyti išsilavinimą, persikvalifikuoti. Labai prašome nepalikti vaiko visai savaitei. Skaudu matyti, kaip sunkiai jie prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų“, – pasakoja pašnekovės.
Reali pagalba šeimai Ir vaikams, ir tėvams apsiprasti su nauju gyvenimu padėjo darželio psichologė bei socialinė darbuotoja. Tai kita projekto „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ veiklos kryptis – kompleksinė pagalba šeimai. Specialistės organizavo susitikimus ir diskusijas su tėvais, kalbėjo asmeniškai. Įtikinėjo, kad vaikams savaitė be tėvų yra didžiulė bausmė. Jei negali pasiimti nakčiai, ateik aplankyti dieną. Pamažu tėvai atvėrė širdis ir ėmė patys ieškoti pagalbos. Skyrybos, smurtas šeimoje ar bedarbystė – specialistai pagelbėjo ne vienai į bėdą patekusiai šeimai.
Kas toliau? Projektas baigiasi, bet dėmesys nepaprastoms idėjomis neblėsta. Į „Pelėdžiuką“ skambina tėvai iš gretimų rajonų, direktorė surinkusi pluoštą norinčių tėvų prašymų. Vilniaus rajono savivaldybės švietimo skyrius palankiai vertina pradėtus darbus. Tad darželio kolektyvas tiki, kad visapusę pagalbą šeimai galės teikti ir vėliau.
Tėvų atsiliepimai apie projektą „Forward! Šeima ir darbas suderinami“ • Tiesą sakant, nelabai patikėjau, kad gali būti toks stebuklas, mat pas mus mažai ką daro dėl žmonių. Užsirašiau, atranka buvo nemaža. Atsimenu, anksčiau iš paskutinių reikėdavo bėgti po darbo, o dabar ateidavau 7 val. ar 6.30 val. vakaro paimti vaiko. Labai palengvėjo. Toliau dar ir psichologas, ir socialinė darbuotoja – visi ateina patogiu suderintu laiku. Žinote, mes gal ir nepratę prie psichologo, bandome visas problemas spręsti pačios su draugais. Bet paskui, žiūriu, ir tėvai susirenka. Man asmeniškai su vaiku yra problemų. Su psichologo pagalba jas išsprendėme ir dabar su dukterimi puikiai suprantame viena kitą. Mano darbas su klientais ir reikia ilgai dirbti, bendrauti. Pastaruoju metu 9 val. vakaro paimu, jau uždususi atlekiu iš darbo. Aišku, vėliau sąžinė graužia, kad vaikas darželyje, bet ką padarysi, kad aš viena auginu vaiką, ir taip jau yra.
• Dukrelę auginu viena, dirbu ir mokausi VU trečiame kurse. Todėl po darbo dar suspėju ir į studijas. Žinau, kad dukrelė prižiūrima pedagogų pažįstamoje aplinkoje. Dėkoju projekto organizatoriams ir labai norėčiau, kad jis tęstųsi.
• Labai naudinga psichologo pagalba. Projektu esu labai patenkinta, mat padėjo man užsitikrinti savo darbo vietą, patobulinti kvalifikaciją ir, svarbiausia, suteikė dukteriai geresnes gyvenimo sąlygas.
• Šeimoje santykiai labai įtempti. Tėvas agresyvus, muša mane ir vaiką. Grupėje vaikas pavalgęs ir saugus, nemato blogio. Vaikas labai gerai prižiūrėtas, ypač patinka, kad yra dienotvarkė. Aš rami, nes dirbu pamainomis. Vaikas labai mielai eina į darželį. Ačiū projektui.
Pasakoja Valerija Reikertienė, Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorės pavaduotoja
„Įprasta, kad darželiuose dirba auklėtojai ir ugdytojai, kurie rūpinasi vaikais. Tačiau vaiko emocinė būsena ir gerovė priklauso nuo visos šeimos gerovės. Taigi, ar tėtis ir mama dirba, ar gerai sutaria. Kai sprendžiamos suaugusiojo problemos, tarsi savaime gerėja jo santykiai su vaikais. Tėtis ir mama skiria vaikui daugiau dėmesio, džiaugiasi laimėjimais. Gerėja vaiko nuotaika ir savijauta, jis mažiau serga. Projektas „Forward! Šeima ir darbas – suderinami“ suteikė galimybę „Mažylio“ ir „Kurpaitės“ lopšeliuose– darželiuose dirbti psichologui ir socialiniam darbuotojui. Manau, kad toks modelis reikalingas visuose darželiuose. Projekte dalyvavo ir kaimo darželis „Pelėdžiukas“. Tėvų bėdos panašios, tik keli kaimiški skirtumai – šeimos gyvena toli, susisiekimas prastas, todėl įkurta savaitinė grupė. Jautėme, kad visuomenė ją gali priešiškai sutikti. Iš tiesų tai buvo vienas sprendimo būdų. Didžiulį darbą nudirbo socialinis darbuotojas. Tai, kad tėvai nepalieka vaiko nakčiai ir ateina pasiimti, – jau didelis laimėjimas. Prailginto laiko grupės darželiuose sukurtos ne tam, kad tėvai turėtų kur „numesti“ vaiką. O tam, kad vaikas turėtų kur saugiai pabūti, kol tėvai susitvarkys savo gyvenimą ir bėdas.“
Projekto partneriai: Moterų informacijos centras Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos Vilniaus universitetas Vilniaus lopšeliai–darželiai: „Kurpaitė“ ir „Mažylis“ Vilniaus r. Pagirių darželis „Pelėdžiukas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
Apie projektą "FORWARD! Šeima ir darbas-suderinami" rašo žunalas "Nuo...Iki" 20071221
Prieš kelias savaites Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, pagal kurias motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieneri metai būtų 100 proc., iki vaikui sueis dveji metai – 85 proc. atlyginimo. Kitaip tariant, valstybė dabar nusprendė remti vaiko priežiūros atostogas nebe vienerius, kaip buvo iki šiol, o dvejus metus.
Kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad kol kas Seimas nepritarė pasiūlymui vaiko priežiūros atostogų mokėjimą pratęsti iki trejų metų. Tačiau nemažai tėvų piktinasi, kad Seimas prieš rinkimus neskyrė laiko nuodugnesnei visuomenės nuomonės analizei – nepatenkintųjų tokiomis parlamentarų pataisomis toli ieškoti nereikia. Ne tik Birutė Vėsaitė per posėdį piktinosi, kad vyrai nori moteris uždaryti namuose.
Mamos verčiamos dirbti auklėmis
„Atgimimo“ kalbintos mamos Aistės nuomone, šios įstatymo pataisos ne tik nepadidina Lietuvos moterų ir vyrų, norinčių turėti vaikų ir juos auginti, galimybių suderinti šeimos poreikius su darbo ir karjeros siekiais, bet netgi padaro jiems meškos paslaugą – ne mažiau nei dvejiems metams priverstinai įdarbina vaikų auklėmis ir namų šeimininkėmis.
„Jau iki šiol mama, oficialiai grįžtanti į buvusią darbovietę dar nesibaigus vaiko priežiūros atostogoms Lietuvoje, buvo reta išimtis, nors tokių, kurios įsidarbindavo kitoje darbovietėje ir naudodavosi įstatymo spraga gauti išmokas ir atlyginimą, turbūt buvo apstu. Tiesiog jos, kaip ir visur Europoje, ne mažiau nei vyrai skiria dėmesio karjerai, aktyviai veiklai, savęs tobulinimui bei visiems kitiems dalykams, kurių nenorėtų atsisakyti augindamos vaikus“,– sako jauna mama, auginanti dvi mažametes mergaites.
Aistė taip pat mano, kad nėra taip, jog visuomenėje vyrautų du ekstremumai – moterys, pasiryžusios auginti vaikus ir atsisakančios karjeros, ir vaikų negimdančios karjeristės. Ji mano, kad kaip ir kitur Europoje, Lietuvoje daug moterų nori suderinti ir šeimą, ir darbą. Tačiau nei darbdaviai, nei valstybė joms nelabai linkę padėti.
Paklausta, kodėl reta moteris grįždavo į darbą anksčiau, nei vaikui sukaks vieneri, Aistė atsako, kad priežastis yra labai racionali – grįždama į darbą mama automatiškai savo sprendimu sumažina šeimos pajamas.
„Vaiko iki vienerių metų nėra kam palikti, išskyrus auklę. Apskaičiuokime paprastai: sakykim, mano darbo užmokestis yra 2000 Lt ir vienerius metus būdama su vaiku gaunu 100 procentų savo buvusio atlyginimo. Grįžusi į darbą aš iš tų pačių 2000 Lt ne mažiau nei 1000 Lt turiu atiduoti auklei, kuri prižiūrės mano vaiką. Mano pasirinkimas dirbti savo mėgstamą darbą, tobulėti, siekti karjeros šeimos biudžetui kainuoja pusę mano pajamų.
Tai lygu užgaidai, kurią reta kuri moteris Lietuvoje galėtų sau leisti. Kiek moterų po tokių Seimo priimtų įstatymo pataisų galės sau leisti grįžti į darbą iki vaikui sukaks vieneri ar net kai jam sukaks dveji? Juk net gaunama 85 proc. darbo užmokesčiui lygi pašalpa bus didesnė nei sumokėjus auklei iš atlyginimo liekantys pinigai“,– samprotauja Aistė.
Jaunos mamos nuomone, būtų geriau, jei valstybė remtų ne vaiko priežiūros atostogas, bet skirtų daugiau paramos vaiko auginimui per išmokas, palikdama jo tėvams laisvę pasirinkti, kiek laiko skirti priežiūrai namuose. „Kodėl negaliu, užuot buvusi su dvejų metų vaiku, dirbti, o skiriamą paramą išnaudoti vaiko poreikiams?“ – klausia moteris.
Ką valstybė galėtų padaryti
„Atgimimo“ kalbinta Aistė mano, kad esama ir daug įvairių būdų, kaip paremti tėvus, auginančius vaikus. Ir esą galima būtų rasti labiausiai subalansuotą ir tinkamą šiandienėje visuomenėje.
„Kai Švedijoje gimsta vaikas, tėvui ir motinai kartu suteikiama 400 dienų atostogų, kurias jie gali išnaudoti, kol vaikui sukaks aštuoneri metai: nori – augink vaiką iki metų, nori – iki dvejų, nori – grįžk į darbą ir nedirbk penktadieniais arba dirbk visada keliomis valandomis trumpiau. Kitos valstybės turi vaiko priežiūros krepšelį.
Vaiko priežiūros atostogos kai kur baigiasi ir tada, kai vaikas sulaukia trijų mėnesių, tačiau valstybė suteikia tam tikrą pinigų sumą, kurią gali išnaudoti kaip nori – samdyti auklę, leisti į privatų ar valstybinį darželį. Galų gale likti su vaiku namie ir pinigus išleisti vaiko priežiūrai“, – sako jauna mama.
Aistė taip pat nesupranta, kodėl Lietuvoje vaiko priežiūros problema sprendžiama ne atnaujinant ar plečiant priežiūros įstaigas, o ilginant vaiko priežiūros atostogas. „Turbūt nustebsite, kad Lietuvoje dar yra lopšelių–darželių, kurie priima vaikučius ir nuo vienerių metų! Vedu savo vaiką į lopšelį ir matau, kad žmogiškos šilumos čia netrūksta, bet pažiūriu į duobėtą kelią, langus, baldus, indus ir suprantu, kad niekas čia nebuvo keista, remontuota gal nuo tada, kai jį atidarė“,– sako Aistė.
Anot jaunos mamos, už tuos pinigus, kuriuos Seimas aną savaitę numatė skirti pailgintoms vaiko priežiūros atostogoms, t.y. papildomus 200 mln. litų per metus, galima būtų ne tik atnaujinti lopšelius–darželius, bet ir įsteigti naujų.
„Apskritai galbūt daug kas pasikeistų, jei mūsų visuomenėje pats vaikas būtų labiau vertinamas? – svarsto Aistė.– Kodėl valstybė, užuot teikusi motinystės ar tėvystės atostogas, negalėtų remti patį vaiką, numatyti pinigų vaiko auginimui ar taikyti mokestines lengvatas tiems, kurie turi vaikų? Šiandien trijų, keturių ar daugiau asmenų šeimos turi patenkinti tokius pačius poreikius, kaip ir dviejų asmenų šeima, nusprendusi atidėti planus turėti vaikų.
O vaiko poreikiai ne mažesni nei suaugusiojo. Kiek šiandien kainuoja būreliai, baseinas, bilietas į kino teatrą, mėgstamos knygos? Visavertiškai auginti vaiką šiandien ne visos šeimos įstengia, o jei tėvai girtauja, tai tokie vaikų poreikiai visai pamirštami. Todėl Lietuvos vaikai ir jaučiasi nelaimingiausi visoje Europoje“, – mano Aistė.
„Atgimimo“ pašnekovė sako, kad turbūt nemažai bus manančiųjų, kad didinant išmokas vaikui tuo gali pasinaudoti girtaujantys tėvai. „Bet tai – socialinės rizikos šeimų patikimumo auginti vaikus ir disponuoti vaiko pinigais priežiūros klausimas“, – sako ji.
Vaikams reikia tėvų ilgiau
Bet esama ir kitokių nuomonių. Psichologai, vaiko raidos specialistai bene vieningai sutaria, kad vaiko raida nuo gimimo iki dvejų metų, asmeniniai santykiai yra pagrindas, iš jų išsirutulioja ir savęs, ir kitų samprata. Esą būtent šiuo laikotarpiui yra ypač svarbus ne tik emocinis, bet ir fizinis mamos buvimas kartu. Mama arba šalia nuolat esantis tėtis yra vaikui visas pasaulis, tarsi tarpininkas tarp išorinio pasaulio ir vaiko psichinės savijautos.
Tokia filosofija augindama vaikus remiasi kita mama – Šarūnė, kuri mano, jog nei dažnai besikeičianti auklė, jau savo gyvenimo didžiąsias jėgas išnaudojusi močiutė, nei darželio–lopšelio personalas vaikui tėvų nepakeis. „Aš net nedrįsčiau lyginti mamos galimybių ugdyti vaiką, suteikti žmogiškąją šilumą su visiškai ar iš dalies svetimų žmonių priežiūra. Taip jau gamtos sutvarkyta“, – sako ji, džiaugdamasi, kad vėl turi gali nedirbti ir auginti vaikus.
„Galima būtų abejoti, ar tikrai būtent šis Seimo sprendimas yra veiksmingiausias. Galbūt būtų tikslinga sudaryti galimybes dirbančioms mamoms, auginančioms mažus vaikus, dirbti mažiau valandų per savaitę. Taip pat turbūt suprantame priešrinkiminį šio sprendimo foną ir neaišku, ar ilgai toks įstatymas gyvuos. Tačiau tikrai neteisūs yra tie ir tos, kurie Seimo sprendimą pailginti metais vaiko priežiūros atostogas laiko vos ne prievartiniu mamos įkalinimu namuose.
Esu pastebėjusi, kad šeimose, kuriose moterys vos tik pagimdžiusios ar po kelių mėnesių iš karto palikdavo kūdikį auginti auklei, močiutei ar lopšeliui, įstatymų pakeitimai jokios įtakos nedaro. Tai yra jų pasirinkimas. Ir tai jos padarys, dažniausia bet kokia kaina. Šie pakeitimai gali turėti praktinės reikšmės toms mamoms, kurios visa širdimi jaučia, kad vaikui metukai yra tikrai netinkamas metas atsiskirti nuo mamos.
Tai yra galimybė šeimoms, vertinančioms sąmoningą tėvystę, suprantančioms, kad vaiko auginimas, rūpinimasis jo kūnu ir siela ištisą parą yra visavertė profesija“, – sako Šarūnė.
„Atgimimo“ pašnekovė taip pat mano, kad didžiausia bėda ta, kad moteris, mama pirmiausiai klausia savęs, kas bus reikalinga ir naudinga jai, ar tai apsimokės finansiškai, koks bus visuomenės požiūris, tačiau apie jos sprendimo poveikį kūdikiui dažnai mano, jog jis tiesiog... prisitaikys, nes vis tiek nieko nesupranta.
„Paprasti darbai, rūpinimasis kūdikiu, dvasinėmis vertybėmis neteikia pasitenkinimo savo gyvenimu. Toks dabartinis gyvenimas. Lietuvos visuomenėje moteriai yra tiesiog privalu daryti karjerą be sustojimo ir tikrai labai skeptiškai žiūrima į moteris, kurios yra tik mamos. Bet aš šiuo metu turiu galimybę pabūti tik mama.
Ir labai laiminga mama, padedanti augti savo vaikams, besidžiaugianti jų pažanga, matanti jų meilę ir pasitikėjimą ir dėkinga vyrui už supratimą ir palaikymą. Vaikai paaugs ir aš galėsiu tęsti savo karjerą“, – teigia „Atgimimo“ pašnekovė.
Moterims gali būti sunkiau įsidarbinti
Seimui priėmus įstatymo pataisas, Lietuva tapo Europos rekordininke pagal remiamų motinystės atostogų ilgį. Pailgintos vaiko priežiūros atostogos neabejotinai padeda ilgiau auginti vaikus, bet ar jos padeda mamos grįžti į darbą ir prisitaikyti prie rinkos diktuojamų taisyklių ir išlikti pageidaujamomis darbuotojomis, esama rimtų abejonių.
„Atgimimo“ kalbinti verslininkai vyrai sako, kad, dabar priimdami į darbą jauną moterį, kuri arba jau ištekėjusi, arba tik ketina ištekėti, nuo šiol pagalvos rimčiau. „Jei ji išeis į vaiko priežiūros atostogas ne metams, o dvejiems, mums visiškai neapsimoka į darbą priimti ją, o ne vyrą, kuris gal kiek ir prastesnės kvalifikacijos“, – sako savo vardo nenorėjęs skelbti darbdavys.
Taip pat yra manančiųjų, kad šis Seimo sprendimas sustabdys moterų kopimą karjeros laiptais ir jų atlyginimo, palyginti su vyrais, augimą – statistiškai šiais skaičiais Lietuva labai atsilieka nuo Europos šalių.
Pasaulyje seniai ir gana išsamiai atliekami tyrimai, kaip skirtingos vaiko priežiūros sistemos veikia gimstamumo dinamiką. Štai žurnalo „Economist“ analitikai prieina prie išvados, kad tose šalyse, kur moterų darbingumo lygis didesnis, pavyzdžiui, Švedijoje, JAV, gimstamumo lygis yra didesnis nei Italijoje ir Japonijoje, kur dirbančių moterų yra mažiau.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad, jei yra sudėtinga suderinti vaikų auginimą ir karjerą, vis daugiau moterų vaikų gimdymą atidėlioja. O valstybėse, kurios remia darbo ir vaikų suderinimo galimybes, gimstamumas auga. Štai neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad Vokietijoje, susirūpinus gimstamumo mažėjimu ir ėmus daugiau investuoti į vaikų priežiūros įstaigas, pagerėjo gimstamumo statistika.
Remiantis „Economist“ analitikais, išaugęs moterų darbingumas pastaruosius keletą dešimtmečių buvo svarbiausia turtingųjų šalių ekonomikos augimo varomoji jėga. Jau dabar moterys sukuria beveik pusę pasaulio BVP, tiesa, jos vis dar uždirba mažiau ir mažiau moterų užima vadovaujančius postus. Kai kurių ekonomikos analitikų teigimu, moterys – didžiausias nerealizuotas ekonominio augimo šaltinis ir jų veiksmingesnis įdarbinimas padėtų spręsti daugelį ekonominių klausimų.
Kai kurie mokslininkai drąsiai neigia skeptikų dvejones, kad didesnis moterų atsidavimas karjerai sumažins jų rūpestį vaikais. Štai JAV Merilendo universiteto profesorės Suzanne Bianchi 2003 m. atlikta studija rodo, kad mamos vidutiniškai su vaikais praleidžia tiek pat laiko, kaip ir 1965–aisiais. Laikas, skiriamas darbui ir karjerai, kompensuojamas jo mažiau skiriant namų ruošai, laisvalaikiui ir miegui.
Auginantys vaikus kviečiami įgyti mamos arba tėčio profesiją 20071217
Lietuvoje psichologai vis daugiau dėmesio skiria dvasinei vaikų gerovei, kurios stoka iššaukia nemažai mūsų visuomenėje matomų nepageidaujamų pasekmių. Paramos vaikams centras visus, auginančius vaikus, kviečia mokytis kaip reikėtų tinkamai bendrauti su savo vaikais ir keisti požiūrį, kad tėvų profesija yra įgimta.
„Buvimo geru tėvu arba mama negarantuoja nė vienas net aukščiausio lygio diplomas. Tėvų profesija yra itin sudėtinga ir nė vienas negimsta ją mokėdamas, tėvai taip pat turi gilintis į žinias, kaip auklėti savo vaikus atitinkamu jų augimo momentu“, - teigia psichologė, Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė.
Ateinantį pirmadienį Paramos vaikams centras rengia nemokamus mokymus tėvams, turintiems vaikus iki dešimties metų. Pasak psichologės A. Kurienės, pirmas dešimtmetis vaiko gyvenime daro esminę įtaką santykiui su savimi ir pasauliu. Paramos vaikams centro vadovė ragina nebijoti tobulinti savo tėvystės įgūdžių, išmokti suprasti savo vaiką bei jo poreikius ir nepamiršti, jog šeimos sukurtą vertybinį pagrindą vaikas nešis su savimi per visą gyvenimą.
Paramos vaikams centras – nevyriausybinė organizacija, kuri profesionaliai padėdama vaikams ir suaugusiems įveikti psichologines krizes, atsakingai dalyvaudama švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo specialistų švietime, siekia užtikrinti Lietuvos vaikų dvasinę gerovę.
Suderinti šeimą ir darbą – ir darželių pareiga 20071128
Turite mažamečių vaikų? O gal dar dirbate pamaininį darbą? Baigę darbą namus pasiekiate tik daugiau nei po valandos? Tuomet žinote, kad šeimos ir darbo reikalus suderinti itin sunku. Tačiau specialistų teigimu, pailginto darbo laiko darželių grupės – geriausia pagalba. Šių metų pabaigoje baigiasi antrasis Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projekto „FORWARD! Šeima ir darbas – suderinami“ etapas. Pagrindinis šio projekto tikslas – sudaryti sąlygas šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, dirbti ir savarankiškai užtikrinti savo šeimos gerovę. Todėl projekto iniciatyva trijose ikimokyklinio ugdymo įstaigose įsteigtos pailginto darbo laiko vaikų priežiūros grupės. Šios grupės atsirado dviejuose Vilniaus miesto darželiuose ir viename darželyje Pagirių seniūnijoje. „Pailginto darbo laiko grupės – pagalba tėvams, dirbantiems toli nuo gyvenamosios vietos arba dirbantiems pamainomis. Esant būtinybei, tėvai gali vaikus palikti ir nakčiai. Tačiau tokiu atveju, reikalaujame svarių argumentų dėl paslaugos būtinybės. Mat bijome, kad neatsirastų piktnaudžiaujančių tėvų“, – sako Rasa Karalienė, projekto „FORWARD! Šeima ir darbas – suderinami“ atstovė. Ji priduria, kad darželiuose tėvams teikiamos ir socialinio darbuotojo, psichologo bei teisininko paslaugos, sudarytos galimybės tobulinti profesinę kvalifikaciją. Ponios Karalienės teigimu, darbo sąlygos mieste ir kaime kiek skiriasi. Todėl abiem atvejais taikomi skirtingi projekto modeliai. „Kaimo vietovėse trūksta ikimokyklinių įstaigų. Vaikai dažnai gyvena su nedirbančiais, iš pašalpų besiverčiančiais tėvais. Todėl mūsų projekto specialistai važinėja po gyvenvietes ir kalbina tėvus atvesti savo atžalas į darželį bei pradėti ieškotis darbo“, – dažniausią kaimo problemą aiškina p. Karalienė. O projekto miesto modelis orientuotas daugiausiai į pamaininį darbą, ilgas darbo valandas dirbančius tėvus. Paslaugas projekte dalyvaujantys darželiai teiks iki šių metų pabaigos. „Vėliau mūsų likimas priklausys nuo savivaldybių sprendimo. Jeigu atsiras reikiamų lėšų ir toliau tęsime šią pagalbą tėvams“, – sako Edita Gujienė, Pagirių darželio „Pelėdžiukas“ direktorė. Pasak jos, prailgintų grupių steigimas itin pasiteisino. „Tėvai ne tik galėjo derinti darbo ir šeimos reikalus, bet ir kelti kvalifikaciją. Daugelis jų susirado darbą arba pakeitė jį į geresnį“, – sako direktorė. Ponios Karalienės teigimu, pailginto darbo laiko grupės yra reikalingos ir būtinos. „Pastebėjome, kad dėl mūsų projekto padidėjo tėvų pasitikėjimas savo jėgomis. Teikiama psichologo pagalba daugumai pagelbėjo bendraujant su vaikais. O socialinio darbuotojo konsultacijos padėjo išspręsti nemažai probleminių klausimų“, – vardija projekto naudą jo atstovė. Specialistė apgailestauja, jei pasibaigus projektui, turės užsidaryti ir pailginto darbo grupės. Todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigas ji ragina pačioms inicijuoti panašius projektus ar paslaugas. Šaltinis: manokarjera.lt
Projekto ''FORWARD! Šeima ir darbas - suderinami'' baigiamoji konferencija 20071126
2007 metų lapkričio 26 dieną įvyko projekto "FORWARD! Šeima ir darbas - suderinami" baigiamoji konferencija.
Bloga mama?! Agnė Ranonytė, "Viktoria" 2007.11.07 07:05 Šaltinis: Verslo žinios
Apie tai, ar įmanoma suderinti šeimą ir darbą, būti gera mama ir puikia darbuotoja, kalbama daug. Tačiau vykstant tokioms diskusijoms nuošalyje lieka vaikai. Šį kartą "Verslo žinių" leidžiamas žurnalas „Viktoria“ vaikų klausia, ar gera turėti nuolat dirbančią mamą?
Psichologai, kuriems pritaria ir moterys, skelbia vieną tiesą – svarbu, kad moteris jaustųsi laiminga. Nestinga moterų, kurios dėl įvairių priežasčių yra įsitikinusios, kad pasaulį valdyti turi būti palikta vyrams. Ir niekas geriau už motinas nepasirūpins šeima, namais, vaikais. O jei dėl vienų ar kitų priežasčių (iš esmės galime jas pavadinti tiesiog gyvenimu) tokia moteris yra priversta palikti kelių mėnesių kūdikį auklei ir eiti dirbti, vargu ar ji jausis labai laiminga. Sunku tikėtis, kad ir jos darbo rezultatai stulbins, mat, nors ji bus darbo vietoje, jos širdis – tarsi likusi namie.
Nesunkiai galime įsivaizduoti ir priešingą variantą: uždarykite energingą kaip ugnikalnis moterį namie ir ji ims ten trokšti, neigiamos emocijos kaupsis, o kokia forma jos prasiverš, prognozuoti sunku. Gal skrandžio opa, o gal nuolatiniais konfliktais namie ir galiausiai subyrėjusia šeima?
O vaikai? Ar jie bus laimingi, jei mamą matys porą valandų po darbo, savaitgaliais (ir nebūtinai abi dienas) , na, ir dar porą savaičių per metus, kai išsirengiama atostogauti? Dirbančios mamos turi sunkiai atremiamą argumentą: svarbu ne bendravimo kiekybė, o kokybė. Esą galima visą dieną leisti namie, vargiai persimetant vienu kitu žodžiu su savo atžala, o galima ir per tas kelias vakaro valandas aptarti naujienas ar mokyklos rūpesčius, padėti išspęsti vaikui sunkesnį uždavinį, drauge paskaityti knygą, nueiti į kiną. Jų argumentas: bendravimo kokybę lemia ne tai, kiek laiko praleidžiama su vaiku, o tai, kaip tas laikas išnaudojamas.
Kada pasėdėti ant kelių? „Tik pačios moters asmeninis reikalas, ar ji dirba turėdama šeimą ir vaikų. Labai dažnai vaikelio susilaukusios moterys jau po kokio mėnesio grįžta į darbą. Aš manau, kad geriau, jei mama bent metus pabūtų namie su vaiku, – nuomone dalijasi keturiolikmetė Elena Launikonytė, Aušros Launikonienės, dirbančios įmonėje „L'Oreal Baltic SIA“ Lietuvos filiale, dukra. – Mažam vaikui reikia šilumos ir meilės, norisi ne tik vakarais pasėdėti mamai ant kelių. O jei mama darbe arba jei tėvai išvažiuoja dirbti kur nors į užsienį, vaikui tai trauma. Geriau, kai tėvai su mažu vaiku būna namie iki tol, kol mažylis jau gali eiti į darželį.“
Keturiolikmetė įsitikinusi, kad moteriai dirbti reikia, tačiau tai geriausia daryti, kai vaikas jau gali eiti į darželį. Ir ne tik dėl to, kad darbas yra pragyvenimo šaltinis. Kita priežastis yra ta, kad darbas, jos įsitikinimu, teikia malonumą. „Darbas turi būti ne prievolė. Jis turi būti įdomus. Aš pati nenorėčiau visą dieną sėdėti prie kompiuterio. Norėčiau dirbti tokį darbą, kuris būtų prasmingas, sietųsi su menu“, – svarsto mergaitė.
Pasak jaunosios pašnekovės mamos Aušros Launikonienės, sykiais tėvai su vaikais bendrauja trumpokai ne tik todėl, kad suaugusieji pernelyg ilgai užtrunka darbe, bet ir todėl, kad mūsų dienomis vaikai irgi ne ką mažiau užsiėmę.
„Po pamokų porą valandų praleidžiu su draugais. Dainuoju „Liepaičių“ chore, šiemet pradėsiu lankyti parengiamuosius kursus į J. Vienožinskio dailės mokyklą ir mėginsiu stoti. Mokausi groti saksofonu. Taip pat norėjau mokytis prancūzų kalbos, bet šioms pamokoms neberadau vietos tvarkaraštyje“, – mamos žodžius patvirtindama beria Elena. Paklausta, kaipgi viskam randanti laiko, sako, kad taisyklė „kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji“ tikrai galioja. Prancūzų kalbos mergaitė pasakoja porą metų mokiusis Prancūzų kultūros centre. O dabar norėtų žinias tobulinti toliau. Į „Liepaičių“ chorą ją atvedė tėvai. Muzika Elenai taip patikusi, kad panoro išmokti groti dar kokiu nors instrumentu. Pasirinko saksofoną. „Dėl to saksofono jau reikėjo mus įkalbinėti. Atrodė, toks didelis, vyriškas instrumentas“, – juokiasi Elenos mama.
Elena padeda ir tėvams namie. Ji turi du jaunesnius brolius ir juos kartais reikia pagloboti. Kulinarija yra dar vienas merginos pomėgis. „Gaminti – man didelis malonumas. Randu kokį receptą, pasikviečiu draugų, jį išbandome. Dažniausiai tai būna saldumynai. Gal porą kartų esu pagaminusi valgyti ir visai šeimai“, – pasakoja ji.
Nors jau šiemet Elena sako svarsčiusi, kad vasarą reikėtų padirbėti, šiuos planus atidėjo kitiems metams. „Įsidarbinti galima, kai sueina keturiolika metų, o man tiek suėjo dar visai neseniai. Tačiau kitą vasarą būtinai dirbsiu. Labiausiai norėčiau prižiūrėti vaikus. Taip, būtų labai sunku, o su mažais vaikais reikia daug kantrybės, bet man būtų įdomu. Norėčiau pamatyti, kaip gyvena kitos šeimos“, – apie planus pasakoja Elena.
Nors, merginos nuomone, jos mama dirba daug, pabendrauti jiedviem laiko pakanka. „Pasikalbame rytais, vakarais. Gal kartais laiko ir pritrūksta, bet savaitgaliais visada būname kartu“, – šypsosi Elena, tačiau ji neabejoja, kad nėra gerai, kai suaugusieji pernelyg įsitraukia į darbus, vėlai grįžta vakarais namo, o sykiais dar ir savaitgaliais skuba į biurus. – Jei tėvai nebendrauja su vaikais, ryšys tarp jų gali visiškai nutrūkti. Gal tokie vaikai ir būna savarankiški. Bet gali nutikti ir taip, kad jie užaugs pernelyg nepriklausomi. Tada jie nebesitars su tėvais, viską nuspręs patys, jiems neberūpės tėvų nuomonė.“ Taip kalbėdama ji patikina, kad savarankiškumo nestinga ir jai pačiai.
Bendravimo prabanga „Vargu ar yra labai daug tėvų, kurie užimdami aukštesnes pareigas gali sau leisti prabangą darbą baigti 17 valandą ir eiti namo. Vaikai tada auklėjami telefonu, padeda seneliai, bet rezultatas nebūtinai būna blogas. Vaikai užauga savarankiški, moka savimi pasirūpinti“, – apie dirbančius tėvus ir namie paliktus vaikus sako Rasa Paulienė, UAB „Aibė Baltic“ rinkodaros vadovė.
Moteris pasakoja, kad, gimus jaunesniajam sūnui, jį kurį laiką augino pati namuose. „Kai grįžau į darbą, nebuvo nė vienos darbovietės, kurioje darbas baigtųsi 17 valandą. Dar įstojau mokytis į Tarptautinio verslo mokyklą. Tikriausiai todėl ir vyresnysis Justas užaugo toks savarankiškas. Jis pats viską susitvarko, valgyti pasigamina. Aišku, būna ir taip, kad su draugais vietoj pietų kemša bandeles arba skanėstus iš degalinių“, – pasakoja p. Rasa.
„Mama visą dieną būna darbe. Su ja pasikalbame vakarais, savaitgaliais. Neretai po pamokų lekiu pas ją į darbą „Europos“ verslo centre ir ten pietauju. Kai buvau mažas, namie mane prižiūrėjo auklė, vėliau lankiau mokyklėlę. Mama, kiek prisimenu, visada dirbo“, – pasakoja p. Rasos vyresnėlis aštuoniolikmetis Justas Dobrovolskas.
Vaikinas pripažįsta, kad sykiais sukirba noras ir į mokyklą nenueiti, bet pirmyn varo pareigos jausmas. Ir savarankiškumo jam iš tiesų nestinga.
„Būdavo, pasinaudojęs proga, kad namuose dieną tėvų nėra, prisikviesdavau klasės draugų. Paskui, bent jau man taip atrodydavo, viską sutvarkydavau, kad nė žymės neliktų. Mama vis tiek teiraudavosi: kas čia pas tave buvo? Tvirtai atsakydavau, kad nieko. Tačiau pamatęs, kad tik išploviau, bet į vietas nesudėjau indų, nebesistebėdavau, kai mama klausdavo, ar aš vienas iš aštuonių stiklinių gėriau“, – pasakoja Justas.
Paprašytas papasakoti apie tai, ką veikia po pamokų, Justas sako, kad kaip ir dauguma bendraamžių ruošiąs pamokas, žaidžiąs žaidimus kompiuteriu, internetu bendraująs su draugais. Bet taip yra tik šiais metais, kai vaikinas liovėsi lankyti tautinių šokių kolektyvą „Ugnelė“. „Lankiau šokių būrelį dešimt metų, repeticijos vyko du kartus per savaitę. Ketinau lankyti ir šiais metais, bet vadovams nepavyko surinkti grupės“, – priežastis paaiškina Justas.
Vaikinas neneigia, kad entuziazmu šokti tryško ne visada. Antroką į „Ugnelę“ nuvedė mama, po kelerių metų noras šokti buvo gerokai priblėsęs, bet tėvai su kolektyvo vadovais sugebėjo įkalbėti nemesti šio užsiėmimo.
„O pastaraisiais metais jau buvo ir taip, kad repeticijas lankė ir sirgdamas: į mokyklą neidavo, o į „Ugnelę“ – būtinai. Visi šio kolektyvo vaikai užaugo labai gražūs: pasitempę, liekni, gražios laikysenos. Visiems patarčiau leisti vaikus arba šokti, arba sportuoti, nes mažajam augant tai labai svarbu“, – siūlo Justo mama.
Niekam ne paslaptis, kad vaikai mokosi iš tėvų. Todėl, psichologijos specialistų nuomone, labai tikėtina, jog dirbanti, gyvenime tikslą turinti moteris išaugins tokius pat ryžtingus vaikus. O ir vaikai tokią mamą gerbs. Daug sunkiau gali klostytis gyvenimas tų vaikų, kurie matė nelaimingas, kenčiančias mamas. Vargu ar tokios moters vaikas norės panašaus gyvenimo. Ir veikiausiai jam teks įveikti ne vieną kryžkelę, kol ras sektiną pavyzdį, suvoks, kas reikšminga jam pačiam.
Tad pokalbiui su vaikais pasisukus apie ateities planus, netrunka paaiškėti, jog teigiamas tėvų pavyzdys jiems yra rimta atspirtis.
„Pirmiausia mėginsiu stoti į Vilniaus universitetą verslo vadybos specialybę. Jei nepavyktų – į Teisės kolegiją. Abu mano tėvai versle, apie ekonomiką jau šiek tiek išmanau. Norėtųsi ir pačiam pabandyti“, – netolimais planais dalijasi Justas.
Ne kartą pas mamą darbe lankiusis Elena sako, kad panašus į mamos darbas patiktų ir jai. „Kai buvau mažesnė, man mamos darbe buvo labai smagu. Viską norėdavau išbandyti, pamatyti, labai patiko vartyti žurnalus. Be to, mama darbe daug bendrauja su įvairiais žmonėmis. Man labai svarbu, kad darbe galėčiau bendrauti su žmonėmis. Aš negalėčiau būti, tarkime, buhaltere. Susitikti su žmonėmis, tartis su jais dėl reklamos, derinti visokius reikalus man būtų daug įdomiau“, – apie norus pasakoja Elena. Iš tiesų – šeimoje visi mokomės vieni iš kitų.
32 savivaldybėse steigiami papildomi auklėtojų ir pedagogų etatai 20071009
www.delfi.lt ir ELTA informacija
Iki gruodžio mėnesio trisdešimt dviejų savivaldybių švietimo įstaigose turėtų būti įsteigta daugiau nei 90 ikimokyklinio ugdymo auklėtojo ir daugiau nei 30 priešmokyklinio ugdymo pedagogo etatų. Etatų įsteigimą ir išlaikymą keturis mėnesius finansuos Švietimo ir mokslo ministerija, o nuo sausio etatus išlaikyti įsipareigojo savivaldybės. Ministerija tam skyrė 800 tūkst. litų.
Pritarta Šeimos gerovės politikos priemonėms 2008-2010 metams 20070906
VYRIAUSYBĖS KOMUNIKACIJOS DEPARTAMENTAS VYRIAUSYBĖS SPAUDOS TARNYBA
Šeimos gerovės įgyvendinimo 2008-2010 metų priemonių tikslas - stiprinti šeimos institutą, sukurti palankesnę šeimoms ir vaikų auklėjimui aplinką, įveikti neigiamas šeimos raidos tendencijas, užtikrinti geresnę gausių šeimų gyvenimo kokybę. Siūloma skatinti tėvų, auginusių vaikus, grįžimą į darbo rinką, remti darbo vietų, pritaikytų šeimų su vaikais poreikiams, kūrimą; skatinti lanksčias užimtumo formas; didinti motinystės (tėvystės) pašalpas, suteikti ir apskaičiuoti jas palankesnėmis sąlygomis ir ilginti jų mokėjimo laikotarpį, kartu sudarant sąlygas dirbti ir panaudoti pašalpas apmokėjimui už vaiko priežiūrą; užtikrinti nenutrūkstamas socialinio draudimo garantijas tėvams, prižiūrintiems vaikus, taip pat neįgalių šeimos narių slaugytojams. Numatoma pagerinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą ir paslaugų kokybę (skatinant privačias iniciatyvas, steigiant pailgintos dienos grupes, organizuojant vaikų popamokinį užimtumą); suteikti nemokamą maitinimą pradinių klasių mokiniams; remti jau veikiančius kompleksinės pagalbos šeimoms centrus, kurti daugiafunkcinius ugdymo centrus kaimo vietovėse. Rengiamasi didinti neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus; didinti MGL (minimalaus gyvenimo lygį) ir VRP (valstybės remiamas pajamas); įgyvendinti išmokos vaikui mokėjimą vaikams iki 18 metų; padidinti išmokas vaikui gimus, įvesti išmokas vaiko priežiūrai; garantuoti pajamas vaikams, negaunantiems išlaikymo iš tėvų (įsteigiant Vaikų išlaikymo fondą); numatyti paramą studentams iš nepasiturinčių šeimų; kompensuoti šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidas ir kt. Priemonėms įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2008 m. papildomai reikės apie 553 mln. litų. Preliminarus lėšų poreikis Šeimos gerovės 2008-2010 m. priemonėms įgyvendinti sudarytų 1,32 mlrd. litų.
Motinystės atostogos Lietuvoje – bene ilgiausios ES 20070905
www.DELFI.lt informacija
Šeimos politikos ekspertai nesitiki, kad motinystės (tėvystės) atostogas prailginus iki pusantrų metų, kaip siūlo Vyriausybė, šeimos Lietuvoje gimdys daugiau vaikų. Anot Socialinių tyrimų instituto ekspertės prof. hab. dr. Vlados Stankūnienės, vaiko priežiūros atostogas ilgina ir pašalpas didina tik Europos Sąjungos (ES) naujokės. Senbuvės jau seniai suprato, kad tokios priemonės neefektyvios.
Pinigais nesišvaisto
Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, yra dvejopos vaiko priežiūros atostogos – motinystės bei motinystės (tėvystės). „Pirmųjų trukmė daug kur svyruoja nuo 14 iki 16 savaičių. Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose atostogos ilgiausios“, - teigė V. Stankūnienė.
Pas mus jos trunka 126 dienas – lygiai 18 savaičių. Tuo tarpu Belgijoje motinos gauna tik 15, Vokietijoje – 14, Austrijoje – 16 savaičių. Prancūzijoje už pirmą ir antrą vaiką taip pat suteikiamos 16 savaičių motinystės atostogos. Tik sulaukus trečio vaiko jos pailgėja iki 24.
Tiesa, kelios šalys motinystės atostogų trukme lenkia net Lietuvą. Štai Italijoje jos trunka 21 savaitę, Airijoje – 26. Tačiau pirmojoje moterys gauna tik 80 proc. buvusio atlyginimo, antrojoje – 70 proc. Pasak V. Stankūnienės, tik Estijoje už 20 motinystės atostogų savaičių mokama 100 proc. atlyginimo.
Geriausia sistema – Prancūzijoje
„O štai motinystės (tėvystės) atostogų įvairovė tokia, kad galima pasiklysti net tarp Baltijos valstybių, - tikino šeimos politikos ekspertė. - Kad motina arba tėvas iki pusės metų gautų 100 proc. buvusio atlyginimo, yra tik Lietuvoje, Slovėnijoje ir Latvijoje. Tiesa, latviai deklaruoja, kad jie moka tik 70 proc., tačiau sumą skaičiuoja nuo popierinio atlyginimo“.
Beje, Latvijoje pašalpos dydis nesikeičia, kol vaikui sukaks vieneri. Lietuvoje šešių mėnesių kūdikį prižiūrintis asmuo jau gauna tik 85 proc. buvusio atlyginimo. Tačiau ir tai nėra blogai. Daugelyje ES šalių, pavyzdžiui Graikijoje, Airijoje, Ispanijoje, Jungtinėje karalystėje, Portugalijoje, Olandijoje, šios atostogos yra, tačiau už jas nemokama. Iš esmės žmogui tik suteikiama galimybė grįžti į tą patį darbą.
Anot V. Stankūnienės, įvairiose valstybėse šių atostogų sąlygos gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Austrijoje iki dvejų metų vaiką prižiūrintis asmuo per dieną gauna po 14,5 euro. Belgijoje už vaiko priežiūrą mokama vos tris mėnesius. Mėnesinės pašalpos dydis – 537 eurai. Danijoje suteikiamos 32 savaitės, už kurias mokama 90 proc. atlyginimo, Suomijoje už 158 dienas (apie 22 savaites) mokama 60 proc. Iš senbuvių bene geriausia vaikus auginti Prancūzijoje. Kol vaikui sukaks treji metai, kas mėnesį jo globotinis gauna 495 eurus.
Reikia ne pašalpų, o darželių
„Įvairovė didžiulė, bet principas aiškus – labiausiai ilginti motinystės (tėvystės) atostogas ir mokėti didesnes išmokas linkusios naujosios ES narės. Senbuvės jau suprato, kad visos šios priemonės neduoda norimo rezultato, kuris siejamas su didesniu gimstamumu“, - įsitikinusi V. Stankūnienė.
Anot pašnekovės, Lietuvoje vis dar vyrauja tradicinis požiūris, kad norint padėti šeimai, reikia moteriai sudaryti sąlygas ilgiau pabūti namuose. Tuo tarpu užsienyje siekiama atvirkščio rezultato – padėti jai kuo geriau suderinti vaiko priežiūrą su darbu. Štai Skandinavijos šalyse dauguma darželių-lopšelių nemokami. Daugelyje šalių moterims sudaromos sąlygos dirbti ne visą darbo dieną.
„Pas mus toks požiūris dar nėra populiarus, tačiau kaip tik dabar, kai trūksta darbo jėgos, pripratinti prie jo tiek darbdavius, tiek dirbančiuosius – pats tinkamiausias metas“, - tikino mokslininkė. Tiesa, prieš tai reikėtų įsteigti kokybiškų vaikų ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklą, koks yra daugumoje kitų ES valstybių. „Žadama, kad pirmuosius pokyčius šioje srityje pajusime 2009-2010 metais. Tačiau iš tiesų jų reikia čia ir dabar“, - apgailestavo pašnekovė.
Lietuvės nori auginti vaikus
Vis dėlto ne vienai svetur gyvenančiai lietuvei europietiška vaiko priežiūros atostogų tvarka kelia nemenką šoką. Štai Airijoje gyvenančios Audros sūnui greitai sukaks šeši mėnesiai. Tai reiškia, kad moteris nebeteks pašalpos, todėl turės grįžti į darbą.
„Airijoje yra geri lopšeliai, tačiau ten atiduoti vaiką man nejauku. Juk jis dar toks mažas. Greičiausiai dar tris mėnesius pasiimsiu nemokamų atostogų, - DELFI pasakojo cheminio valymo firmoje dirbanti moteris. - Pavydžiu lietuvėms, galinčioms savo vaikus auginti ilgiau. Keista, bet airės iš to problemos nedaro. Jos dirba iki paskutinės minutės, pabūna su vaiku keletą mėnesių ir lekia į darbą. Lietuvės – kitokios. Mūsų įmonėje vienas kūdikis kartu su mama, taip pat lietuve, taip ir auga. Kadangi moteris labai gerai dirba, darbdavė leidžia jai čia pat, tarp pertraukėlių, pamaitinti vaiką“.
Tuo tarpu Olandijoje gyvenanti Monika pastebėjo, kad šios šalies moterys stengiasi į dekretines atostogas išeiti kuo vėliau, kad ilgiau pabūtų su kūdikiu ir galėtų pačios jį maitinti. Darželiai šioje šalyje labai brangūs – net už pusę dienos mėnesinė įmoka siekia apie 1000 eurų. Tiesa, su mūsiškiais jų nepalyginsi. Moterys į juos drąsiai veda net sergančius vaikus.
Pusantrų metų namie: prabanga ar būtinybė? 20070904
"Kauno diena", www.delfi.lt informacija
Atžalų neseniai susilaukusiems ar dar tik besidairantiems gandrų – gera žinia. Netrukus vaiko priežiūros atostogos gali tapti ilgesnės. Trūksta tik vieno žingsnio – Seimo pritarimo Vyriausybės sprendimui.
Valdžios vyrai ir moterys balsuoja už, ir nuo kitų metų pradžios auginti mažylius namuose bei už tai gauti motinystės (tėvystės) pašalpą bus galima iki tol, kol vaikui sueis pusantrų metų. Kol kas vis dar galioja senoji tvarka: pinigai mokami iki pirmojo gimtadienio.
Prieš tris savaites sūnų Andrių Simoną pagimdžiusiai televizijos laidų vedėjai Livijai Gradauskienei idėja pratęsti vaiko priežiūros atostogas atrodo labai patraukli. Kita garsi moteris – dviejų mažylių mama Ligita Žakevičienė – neprieštarautų, jei šios atostogos būtų dar ilgesnės, bent jau iki trejų metų.
Kol Lietuvos mamos džiūgauja, emigracijoje gyvenančiosios neslepia pavydo – nemažai Europos Sąjungos šalių tokios prabangos nėra.
Vieni metai – per mažai
„Kiek kalbėjausi su vaikus auginančiomis draugėmis ir psichologais, visi vienbalsiai tvirtina, kad pusantrų metukų bamblį galima daug ramiau išleisti į darželį ar palikti su aukle nei metinuką. Vieni metai vaikučiui paaugti namuose su mama ar tėčiu – tikrai per mažai“, – neabejoja L.Gradauskienė.
Pačios Livijos darbo grafikas lankstus ir motinystę derinti su vaikų auginimu jai nesudėtinga. „Kai prieš septynerius metus pagimdžiau Liepą, jau po mėnesio ėjau į darbą. Bet mano darbo diena tada buvo tokia, kad su dukra išsiskirdavau tik kokioms trims valandoms, tad didelio diskomforto nejautėme. Kitoms vaikus auginančioms mamoms sunkiau – daugelis juk turi dirbti nuo ryto iki vakaro. Bet kokiu atveju, pirmieji pusantrų metų labai svarbūs ir vaikui, ir mamai, todėl labai gerai, kad atsiras galimybė su mažyliais pabūti ilgiau“, – įsitikinusi L.Gradauskienė.
Kol kas ji neketina skubėti į darbą ir palikti dar nė mėnesio nesulaukusio sūnelio Andriaus Simono. „Valgom kas valandą ar dvi, todėl nėra jokios galimybės ilgesniam laikui pasitraukti nuo mažiuko. O ir reikalo tokio nėra“, – šyptelėjo Livija.
Kuo ilgiau, tuo geriau
Sūnų Taurą ir dukrą Eleną auginanti televizijos laidų vedėja Ligita Žakevičienė neabejoja: dar nė vienam vaikui nepakenkė tai, kad jis ilgą laiką augo su mama. „Mano nuostata šiuo klausimu vienareikšmiška. Nesuprantu tokių moterų, kurios ryte pasidažiusios prieš veidrodį, pakšteli savo mažiui į nosytę ir išlekia visai dienai į darbą. Mano mažajai Elenai dabar vieni metai ir devyni mėnesiai, bet nemanau, kad ji pasiruošusi gyventi matydama mane tik ryte ir vakare“, – įsitikinusi L.Žakevičienė.
Ligitos nuomone, jeigu šeimos tėvui užtenka proto, jis skatins žmoną kurį laiką nedirbti, nesiekti „mistiškos“ karjeros ir dėl jos aukoti vaikų saugumo bei komforto jausmą. „Psichologai visada akcentuoja, kad vaikui su mama geriausia augti iki trejų metų. Tačiau tokią prabangą sau gali leisti tik pasiturinčios šeimos. Bet jeigu Lietuvoje bus sudaryta galimybė mamai ar tėčiui su vaiku praleisti bent pusantrų metų – puiku. Kai pasikalbėjau su savo drauge, gyvenančia Izraelyje ir sužinojau, kad ten motinystės atostogų ji gali išeiti tik keturiems mėnesiams, pašiurpau“, – pasakojo Ligita.
L.Žakevičienės teigimu, gerai, kad Lietuva neina kitų šalių pramintu taku, ir vaiko priežiūros atostogas ne trumpina, o ilgina. „Bent vienas protingas valdžios sprendimas per pastarąjį laikotarpį – pailginti atostogas, o ne kažką drausti ar trumpinti, kaip pas mus įprasta. Beje, daug kas kalba, kad sėdėdama su vaiku motina pasidaro irzli, nepakanti, suvaikėja. Esą, tegul drožia į darbą – bus geriau ir vaikui, ir jai. Nesąmonė. Iki metų ar pusantrų mažylis yra visapusiškai priklausomas nuo mamos ir jam reikia suteikti galimybę būti su ja kaip įmanoma ilgiau“, – mintimis dalijosi dviejų vaikų mama.
Emigrantėms – sunkiau
Prieš pusmetį Londone sūnelį pagimdžiusi lietuvė Kotryna „Kauno dienai“ pasakojo, kad vaiko priežiūros atostogos Didžiojoje Britanijoje gerokai trumpesnės nei Lietuvoje. „Mokamas atostogas vaikui auginti britai suteikia tik pusmečiui. Į šį laikotarpį įskaičiuojamos ir nėštumo atostogos, taigi susidaro ne tiek ir daug“, – apie anglų tvarką pasakojo lietuvė.
Kotrynos teigimu, „atostogauti“ būsimoji mama gali pradėti nuo septinto nėštumo mėnesio, bet daugelis moterų dirba ilgiau. Ne pinigus taupo, o laiką, nes po gimdymo liktų tik keturi mėnesiai vaiko priežiūros atostogų.
Aišku, svarbu ir pinigai. Vaiko priežiūros atostogų išėjusios dirbančios moterys gauna ne 100 proc. buvusio atlyginimo, o tik 80–90 proc. ir tik šešias savaites. Vėliau kūdikį prižiūrinčiai mamai mokama fiksuota, maždaug 400 svarų per mėnesį pašalpa.
Anot Kotrynos, pasibaigus atostogų laikui, mama ar tėtis dar gali pasiimti papildomai pusę metų nemokamų atostogų. Per jas darbdavys privalo tik išsaugoti darbo vietą, tačiau jokių pinigų už šį laikotarpį tėvai jau nebegauna.
Pašalpą skaičiuos kitaip
Kaip „Kauno dieną“ informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, įsigaliojus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis iki vaikui sueis metai būtų 100 proc. uždarbio dydžio, vėliau, iki pusantrų metų, ji siektų 85 proc.
Motinystės (tėvystės) pašalpą siūloma didinti atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių: gimus dvynukams – du kartus, trynukams – tris kartus ir t. t. Ministerijos atstovų teigimu, šiuo metu kūdikio priežiūros atostogose esančios mamos ar tėčiai taip pat galės pasinaudoti ilgesnėmis atostogomis, jeigu vaikui dar nebus suėję pusantrų metų.
Planuojama, kad minimali motinystės (tėvystės) pašalpa bus 452 litai. Šiuo metu ji tesiekia 339 litus.
Vieša paslaptis, kad motinystės (tėvystės) pašalpą kai kurie tėvai dirbtinai pasididina – susitaria su darbdaviu, o šis kilsteli draudžiamąsias pajamas vienam ketvirčiui, pagal kurį ir apskaičiuojamas kompensuojamas uždarbis. Valdininkai nuo šiol bus gudresni: pašalpos dydį netrukus lems pajamos, gautos dar gerokai prieš nėštumą.
Vyriausybė nepritarė penkiskart didesnei paramai gimus vaikui 20070903
www.delfi.lt informacija
Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą dėl siūlymo penkiskart didinti vienkartinę išmoką šeimoje gimus vaikui. Šiuo metu šeima už kūdikio gimimą gauna 1040 Lt vienkartinę išmoką, o Seimo nario Juliaus Veselkos pasiūlytose Padėkos šeimoje gimusiam vaikui įstatymo pataisose raginta išmokėti trijų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio padėkos išmoką, šiuo metu tai sudarytų 5213,4 Lt.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio tvirtino, kad šiam siūlymui nepritarta todėl, kad dabar yra rengiama kompleksinė programa dėl šeimos gerovės, kuriai pritarti planuojama iki rugsėjo.
„Vienkartinė parama gimus vaikui dar nereiškia, kad jokios kitos paramos šeimoms, auginančioms vaikus, nereikia per visą daug ilgesnį vaiko auginimo laikotarpį, kita vertus, būna atvejų, kai vienkartinė pašalpa ne visada panaudojama pagal paskirtį", – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Finansų ministerijos skaičiavimu, šis J. Veselkos siūlymas šalies biudžetui papildomai kainuotų daugiau nei 160 mln. Lt per metus.
Išmokos vaikams bus mokamos iki 12 metų 20070902
Ministrų kabinetas pritarė siūlymui pratęsti išmokos vaikams mokėjimą iki 12 metų Šis Vyriausybės nutarimas galios nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., nes vadovaujantis 2007 m. birželio 5 d. Seimo priimtu Išmokų vaikams įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymu, nuo 2008 m. sausio 1 d. išmoka vaikui bus mokama visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose.
Šiuo metu kiekvieną mėnesį išmoką vaikui gauna apie 350 tūkstančių Lietuvos vaikų iki 9 metų. Nuo rugsėjo 1 d. šia valstybės parama, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, galės pasinaudoti dar apie 105 tūkstančiai vaikų.
Išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Kreiptis dėl šios išmokos reikia į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių.
Nuo 2004 m. liepos 1 d. išmoka vieną ar du vaikus auginančiose šeimose buvo pradėta mokėti iki vaikui sukaks 7 metai, o daugiau nei tris vaikus auginančioms šeimoms – kiekvienam vaikui iki 18 metų ir vyresniam, jei jis mokosi dieninėje mokymosi įstaigoje, tačiau ne ilgiau nei iki 24 metų.
Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. 0,4 MGL dydžio išmoka vaikui mokama vaikams nuo 7 iki 9 metų.
Dabar šeimai, auginančiai vieną ar du vaikus, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo vaiko gimimo dienos iki jam sukaks 3 metai, skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį (97,5 Lt), o vaikui nuo 3 iki 9 metų – 0,4 MGL (52 Lt) per mėnesį dydžio išmoka.
Šeimai, auginančiai tris ir daugiau vaikų, kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį (143 Lt), o vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniems, jei jie mokosi dieninėje mokymosi įstaigoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų – 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį (52 Lt).
Vaikų bumas Vokietijoje 20070803
"The Financial Times", "Euronews", LŽ informacija
Pastaruoju metu kai kuriuose Vokietijos miestuose ėmė sparčiai daugėti naujagimių. Vokiečiai net juokauja, kad šalis atsidūrė ant demografinio sprogimo slenksčio. Kas pasidarė vokiečiams? Ir ar gali iš jų pasimokyti lietuviai?
Vokietijos miestų gatvėse nėščią moterį išvysi retai, nebent lankantis Diuseldorfe. Kaip rodo šio miesto ligoninės "Kaiserwerther Diakonie" duomenys, jau pirmąjį šių metų ketvirtį šiame mieste gimė 15 proc. daugiau vaikų nei pernai, o pirmąją šių metų pusę gimstamumas padidėjo daugiau kaip 16 procentų. Gausesnis naujagimių skaičius pastebimas ir kituose Vokietijos miestuose - nuo Miuncheno iki Berlyno. Tokie pokyčiai teikia pagrindo pranašauti demografinį sprogimą. Ar pagrįstai?
Vokietijai tai nebūdinga
Padidėjęs gimstamumas glumina ekspertus, nes vokietės tradiciškai nėra linkusios gimdyti. Prieš 30 metų Vokietija galėjo "pasigirti" žemiausiu gimstamumo lygiu Europoje. Dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus kai kurie skeptikai Vokietijai pranašavo gerovės valstybės ir sveikatos sistemos krizę.
Vienos demografijos instituto direktorius Wolfgangas Lutzas teigia: "Vokiškai kalbančiose šalyse gimdymas paprastai laikomas nenormaliu dalyku. Trečdalis jaunuolių iki šiol mano, kad apskritai nenori turėti vaikų."
Anomalija ar pokyčiai?
Kaip paaiškinti padidėjusį gimstamumą? Ar tai laikina statistikos anomalija, ar prasidėjo pokyčiai iš esmės? Demografijos ekspertų teigimu, prireiks nemažai laiko, kol bus nustatytos tikrosios padidėjusio gimstamumo priežastys. Šiaip ar taip, mokslininkai sutinka, kad šį reiškinį galėjo sukelti ekonominiai ir politiniai veiksniai.
Ekonominis veiksnys
Vienas iš populiariausių padidėjusio gimstamumo aiškinimų - Vokietijos ekonomikos atsigavimas. Dar devintajame dešimtmetyje Pietų Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Richardas Easterlinas pastebėjo, kad gimstamumą lemia gaunamos pajamos. Tad nenuostabu, kad pagerėjusi ekonominė padėtis paskatino Vokietijos gyventojus galvoti apie šeimos pagausėjimą, o ekonomiškai klestinčiame Diuseldorfe jau nuo 2000 metų gimstamumo lygis nuolat didėja.
Politinis veiksnys
Diuseldorfo statistikos biuro direktorius Manfredas Golschinskis mano, kad gimstamumą lemia išmintingai vykdoma valstybės socialinė politika. Pastaruosius septynerius metus Diuseldorfo miesto biudžetas buvo perteklinis, todėl likusios lėšos buvo perskirstytos mokyklų remontui ir vaikų darželių statybai.
Be to, Vokietijoje įsigaliojo nauja pašalpų sistema. Nuo šių metų sausio naujagimio tėvai gali gauti 67 proc. atlyginimo, jei išeina motinystės ar tėvystės atostogų. Makso Planko demografijos instituto laboratorijos vedėjos Gerdos Neyer teigimu, "Skandinavijos šalys ėmėsi šios praktikos dar 8-ąjį dešimtmetį, ir ji pasirodė esanti veiksminga". Nauja sistema, suteikianti puikią galimybę derinti darbą ir šeimą, taip pat užtikrina gimstamumą.
Feminizmo vėjai
Berlyno demografijos ir plėtros instituto direktorius Reineris Klingholzas mano, kad "Skandinavijos šalių praktikos įtaka pasireiškė ir tuo, jog vokiečiai sugebėjo radikaliai pakeisti nuomonę apie ekonominį moters vaidmenį".
Moterys Vokietijos darbo rinkoje dalyvauja daug aktyviau nei kitose Europos valstybėse. Kita vertus, šioje šalyje trūksta vaikų priežiūros paslaugų, todėl gimus vaikui moteriai vis sunkiau suderinti darbą ir šeimą.
R.Klingholzas įsitikinęs: "Vokietijos visuomenė visada buvo susiskaldžiusi į konservatyvių pažiūrų piliečius, manančius, kad moters vieta virtuvėje, ir kairiosios pakraipos šalininkus, nepalankiai žiūrinčius į gimdymą." Tačiau palengva toks požiūris ėmė keistis. Vokiečiai susimąstė - kas bus, jei moterys visą laiką trinsis virtuvėje arba nustos gimdyti? Galiausiai abiejų šalių atstovai susitarė, kad moterims reikėtų leisti dirbti tiek, kiek jos nori. Todėl šiandien Diuseldorfo "Diakonie" ligoninėje galima sutikti besišypsančią motiną Ulrike Ulrich. Su meile žiūrėdama į naujagimį Matsą, ji atsidūsta: "Dabar galiu šiek tiek atsikvėpti, nors neįsivaizduoju savęs visai nedirbančios."
Komisija sprendžia vyrų ir moterų atlyginimo skirtumo problemą 20070718
Europos Komisijos duomenimis, ES ekonomikoje moterys vis dar uždirba vidutiniškai 15 % mažiau nei vyrai. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje pateikiami būdai, kaip ES gali išspręsti šią problemą, kuri per pastarąjį dešimtmetį beveik nepasikeitė. Lyčių atlyginimo skirtumas parodo vidutinio moterų ir vyrų valandos atlyginimo prieš atskaitant mokesčius skirtumą visoje ekonomikoje. Šie skirtumai parodo tebevykstančią dažniausiai moterų diskriminaciją ir lyčių nelygiateisiškumą darbo rinkoje.
„Nors mokykloje mergaitės pasiekia geresnių rezultatų nei berniukai ir daugiau moterų nei vyrų patenka į darbo rinką turėdamos universitetinį išsilavinimą, 15 % atlyginimo skirtumas vis dar išlieka. Ši situacija yra absurdiška ir turi pasikeisti, – kalbėjo už užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių politiką atsakingas ES Komisijos narys Vladimiras Špidla. Atlyginimo skirtumas yra sudėtinga problema, susijusi su daug priežasčių. Kartais matome akivaizdžią diskriminaciją. Tačiau dažnai priežastys yra nematomos: moterys atlieka daugiau neapmokamo darbo, pvz., rūpinasi namų ūkiu bei kitais asmenimis; daugiau moterų dirba ne visą darbo dieną ir dažnai sektoriuose, kuriuose daugiausiai dirba moterys, atlyginimas yra mažesnis. Dabar mes turime tai pakeisti. Vienintelis būdas tai padaryti yra įtraukti vyrus ir moteris, nevyriausybines organizacijas, socialinius partnerius bei vyriausybes ir spręsti problemą visais lygmenimis“.
Lyčių atlyginimo skirtumo problema yra daug platesnė ir apima ne tik vienodo atlygio už vienodą darbą klausimą. Viena iš pagrindinių priežasčių yra moterų gebėjimų vertinimas lyginant juos su vyrų. Už darbus, kuriuose reikalingas panašus pasirengimas ar patirtis, atlyginama mažiau, jeigu šioje srityje dirba daugiau moterų nei vyrų. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse auklės uždirba mažiau nei automechanikai, prekybos centrų kasininkai mažiau nei sandėlio darbininkai, medicinos seserys mažiau nei policininkai.
Atlyginimo skirtumas taip pat rodo nelygybę darbo rinkoje, su kuria susiduria daugiausiai moterys – ypač su sunkumais derinant asmeninį ir profesinį gyvenimą. Moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną ir jų karjera dažniau būna su pertraukomis, o tai neigiamai veikia jų profesinę raidą. Kalbant apie vadovaujamas pareigas, moterys šias pareigas vis dar užima rečiau nei vyrai ir tęsdamos savo karjerą susiduria su daugiau kliūčių ir didesniu pasipriešinimu. Todėl moterų karjera yra dažniau nutraukiama, lėtesnė ar trumpesnė ir dėl to mažiau apmokama nei vyrų. Statistikos duomenimis, atlyginimo skirtumai didėja didėjant amžiui, išsilavinimui bei darbo stažui – 50–59 m. amžiaus grupėje atlyginimas skiriasi daugiau nei 30 %, o jaunesnių nei 30 m. amžiaus grupėje – 7 %; skirtumas yra daugiau kaip 30 % tarp trečios pakopos išsilavinimą įgijusių žmonių ir 13 % tarp žmonių, turinčių žemesnės pakopos vidurinįjį išsilavinimą; 30 metų darbo patirtį turinčių darbininkų atlyginimas skiriasi net 32 %, o dirbusiųjų įmonėje nuo vienerių iki penkerių metų grupėje šis skirtumas yra 10 % mažesnis (22 %).
Siekdama išspręsti šią problemą, Komisija numato keturias veikimo sritis: užtikrinti geresnį esamų teisės aktų taikymą (analizuojant, kaip esami teisės aktai galėtų būti pritaikyti, ir geriau informuojant); spręsti atlyginimo skirtumo problemą kaip valstybės narės užimtumo politikos dalį (išnaudojant visas ES finansavimo galimybes, ypač iš Europos socialinio fondo); skatinti darbdavius mokėti vienodą atlyginimą, ypač pasinaudojant jų socialine atsakomybe; remti keitimąsi gera praktika Europos Sąjungoje ir įtraukti socialinius partnerius.
Lyčių atlyginimo skirtumo mažinimas yra vienas svarbiausių klausimų, įtrauktų į „Moterų ir vyrų lygybės veiksmų planą 2006–2010 m.“ Be to, 2007 m. sausio mėn. Eurobarometro apklausos duomenimis, dauguma europiečių mano, kad daugiau moterų turėtų užimti vadovaujamas pareigas (77 %) ir tapti Parlamento narėmis (72 %). 68 % europiečių nuomone, šeiminiai įsipareigojimai moterims trukdo užimti vadovaujamas pareigas, o 47 % mano, kad moterys, turinčios tokį patį pasirengimą kaip ir vyrai, turi mažesnę galimybę būti paaukštintos. Šiandienos Komunikatu siekiama išanalizuoti atlyginimo skirtumų priežastis bei nustatyti galimas veikimo sritis ES lygmeniu. Jame pabrėžiama, kad atlyginimo skirtumas gali būti sumažintas tik veikiant visais lygmenimis, įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis bei susitelkiant ties juos sukeliančiomis priežastimis.
Vilniaus lopšeliai-darželiai nebesutalpina mažylių ir skundžiasi auklėtojų stoka, o provincijos ikimokyklinių įstaigų darbuotojai ieško būdų, kaip prisivilioti vaikų ir neprarasti darbo
Vilniuje lopšelių-darželių trūksta, vaikus į juos vedantys tėvai dėl didelių atstumų ir automobilių spūsties laiku nespėja į darbą. Už darželių auklėtojams mokamą tūkstančio su trupučiu atlyginimą sostinėje niekas nebenori dirbti, mat čia nesunku susirasti geriau mokamą darbą.
Tačiau likusioje Lietuvos dalyje, pavyzdžiui, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, visai kita padėtis. Kad išsilaikytų provincijos lopšeliai-darželiai, o jų auklėtojos gautų išsvajotąjį tūkstančio litų atlyginimą, šių ikimokyklinių įstaigų darbuotojai vaikšto į vaikus auginančias šeimas, įrodinėja savo lopšelių-darželių pranašumus ir ragina jiems patikėti mažylius. Kompaktiškuose periferijų miestuose ir gyvenvietėse nesunku į darželius laiku nuvesti ir iš jų atsiimti vaikus.
"Darboholikai" ir bedarbiai
Didžiulius skirtumus tarp Lietuvos regionų itin vaizdžiai pajuto Panevėžio apskrities švietimo įstaigų darbuotojos, atvykusios į kolegių Vilniuje pristatomą projektą "Pirmyn! Šeima ir darbas suderinami".
Projekto vadovė Jūratė Šeduikienė neslėpė: Lietuvos gyventojus šiuo metu galima suskirstyti į dvi kategorijas. Tie, kurie turi darbą, yra taip į jį įnikę arba taip išnaudojami savo darbdavių, kad dirba neskaičiuodami viršvalandžių, be laisvadienių. Gana daug žmonių priversti rinktis darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis. Paprastai dėl to nukenčia jų šeimos gyvenimas, be tėvų dėmesio būna palikti vaikai. Antroji kategorija - vaikus auginantys, bet nedirbantys žmonės. Tarp daugelio pasiteisinimų, kodėl nedirba, šie dažnai nurodo, kad įsidarbinti trukdo vaikai.
Būtina prisitaikyti
Kita vertus, Šeduikienės teigimu, vis daugiau randasi šeimų, kuriuose vaikus augina tik vienas iš tėvų. Vieni vaikus augina nebūtinai vieniši tėvai. Vieni auginti vaikus yra priversti ir tie asmenys, kurių sutuoktiniai ar sugyventiniai išvyko užsidirbti į užsienį. Pastebėta, kad vienas vaiką auginantis žmogus ne visada pajėgia jo išleisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes jo darbo grafikas skiriasi nuo lopšelio-darželio darbo valandų.
Projektas "Pirmyn! Šeima ir darbas suderinami" parengtas ir įgyvendinamas norint įrodyti, kad mažylių ugdymo įstaigos turi ir gali taikytis prie tėvų darbo valandų, o įsitikinimas, kad neturi kur palikti vaikų, tėvams neturėtų būti akstinas nedirbti ir gyventi iš pašalpų.
Projektas pasiteisino
Įvertinę šią Vilniuje ir Vilniaus rajone susiklosčiusią socialinę situaciją Vyriausybės bei europinių fondų pinigų skirstytojai rado lėšų paremti projektą, pagal kurį sostinės lopšeliai-daželiai "Mažylis" ir "Kurpaitė" trimis valandomis pailgino darbo valandas, o Vilniaus rajone, Pagiriuose, esantis darželis "Pelėdžiukas" papildomai dirba keturias naktis per savaitę.
Ilgesnį nei įprasta laiką šiose ikimokyklinėse įstaigose praleidžia vaikai, kurių tėvai įrodė iš tiesų dirbantys, be to, jų darbo grafikai skiriasi nuo įprastų.
Negana to, su atrinktomis šeimomis pradėjo bendrauti psichologai ir socialiniai darbuotojai. Pabrėžta, kad tai pirmiausia padėjo atskleisti ir pradėti spręsti didžiules šeimose tvyrančias problemas.
Dėl to pagerėjo santykiai šeimose, atkuto vaikai. Projekte dalyvavusios šeimos pripažino, kad joms labai pravertė lopšelių-darželių darbo valandų pailginimas. Išsiaiškinta, kad tokių paslaugų poreikis Vilniuje - didžiulis. Projekto rengėjos bei vykdytojos ragino ir kitus regionus sekti jų pavyzdžiu - padėti žmonėms darbą suderinti su šeima.
Bėdos kitos, bet pagalbos reikia
Patirtimi su Panevėžio apskrities kolegėmis pasidalijusios vilnietės prisipažino pasijutusios taip, tarsi šnekėtų su kitos valstybės gyventojomis. Paaiškėjo, kad nei Panevėžyje, nei Kupiškyje, nei Pasvalyje, Biržuose ar Rokiškyje darželių tikrai netrūksta. Paskelbus auklėtojų paiešką ateina kelios dešimtys pretendenčių.
Be to, Panevėžio regione ilginti ikimokyklinių įstaigų darbo valandų nėra reikalo - tėvai spėja iš darželių laiku pasiimti vaikus. Keletas Panevėžio darželių darbo valandas pailginę jau senokai, šios įstaigos tenkina miesto gyventojų poreikius.
Panevėžio apskrities rajonų kaimuose lopšelių-darželių likę labai nedaug, tačiau maža tikimybė, kad tenykščiai gyventojai į juos vestų savo vaikus. Retas turi darbą, tad vaikus augina patys. Neabejojama, kad Panevėžio apskrityje, ne mažiau nei Vilniuje, socialinės bei psichologinės pagalbos šeimoms reikia. Deja, provincijoje labai trūksta specialistų, galinčių teikti tokią pagalbą.
Susipažinusios su padėtimi Panevėžio apskrityje, projekto vykdytojos prisipažino tą patį išgirdusios ir Šiauliuose. Pastebėti regionų skirtumai visus nustebino.
Neslėpė pavydo
Švietimo srityje dirbančios specialistės sakė iki tol girdėjusios vien teorinius samprotavimus apie regionų skirtumus, o dabar įsitikinusios, kad jų išties esama. Panevėžietės prisipažino negalinčios nepavydėti, kad Vilniuje nėra sunku gauti gerai mokamo darbo, kai Panevėžio apskrityje nedarbas - vis dar opus klausimas.
LIETUVOS ŽINIOS Nr. 98 (11735), 2007 gegužės 03 d. Daiva BARONIENĖ
Mieste vaikų darželiai - deficitas, kaime - prabanga 20070221
Mieste įprasta vos gimusį vaiką įrašyti į vaikų darželio eilę, tačiau dažname kaime ikimokyklinių ugdymo įstaigų tiesiog nebėra. Savivaldybių duomenimis, nepriklausomybės metais daugiausia darželių uždaryta Telšių (19), Vilkaviškio (7), Širvintų (5), Molėtų (4) rajonuose.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, nuo 1995 iki 2006 metų 4 nauji darželiai buvo pastatyti tik Vilniaus mieste, Neringos, Pakruojo ir Vilniaus rajonuose.
2005 metais 1000 kaime gyvenančių ikimokyklinio amžiaus vaikų teko 158 lopšelio-darželio vietos, mieste - 627 vietos.
