Moterys ir rinkimai
Rinkimų teisė moterims Lietuvoje
Kada Lietuvos moterys gavo rinkimų teises? Įvairiuose leidiniuose galima rasti įvairių datų. Dažnai šios teisės siejamos su Lietuvos valstybės konstitucija (1922 m.). Tačiau mano nuomone, tai yra neteisinga.
Pirmojo konstitucinio teisės akto “Lietuvos Valstybės Konstitucijos pamatiniai dėsniai“ (1918 11 02) 22 straipsnis skelbia “Visi valstybės piliečiai, vis tiek katros būtų lyties, tautybės, tikybos ir luomo, yra lygūs prieš įstatymus”. 27 straipsnis sako, kad “Steigiamasis Seimas yra renkamas visuotiniojo, lygiojo, tiesiojo ir slaptojo balsavimo pamatais”. Remdamasi šiuo teisės aktu, 1919 10 30 Valstybės Taryba priėmė Lietuvos Steigiamojo rinkimų įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnis teigia “Rinkimuose dalyvauja visų tikėjimų ir tautų Lietuvos piliečiai, vyrai ir moters, kuriems rinkikų sąrašus statyti pradedant suėjo 21 metai”, o 5 straipsnis numato: “Renkamas gali būti Lietuvos pilietis ar pilietė, kuris (kuri) paskutinę sąrašams įduoti skirtą dieną bus pabaigęs(-usi) 24 metus…”. Kaip žinome, savo rinkimų teise pirmą kartą Lietuvos moterys pasinaudojo visuotiniuose rinkimuose į Steigiamąjį Seimą (1920 04 14-15), kuriuose dalyvavo ir kaip rinkėjos, ir buvo išrinktos į Steigiamąjį Seimą. Todėl, mano nuomone, reikėtų laikyti, kad Lietuvos moterys rinkimų teises gavo 1918 11 02.
Giedrė Purvaneckienė,
Socialinių mokslų daktarė
Rinkimų teisės suteikimas moterims pasaulio šalyse
Šiame dokmente rasite informaciją apie rinkimų teisių suteikimą daugelyje pasaulio šalių.
Rinkimų teisės suteikimas moterims pasaulio šalyse
Lyčių kvotos
Argentinoje 1991 m. lapkritį buvo priimta rinkimų įstatymo pataisa. Ji nustato, kad proporcinėje rinkimų sistemoje į kandidatų sąrašus privalo būti įtraukta mažiausiai 30 procentų kandidačių moterų, ir taip sudaryti galimybę moterims būti išrinktoms. Kandidatų sąrašai, kurie neatitinka šių reikalavimų, nebus laikomi oficialiais
Belgijoje 1994 m. gegužę buvo priimtas įstatymas, kuris nustatė kvotas kandidatų į parlamentą sąrašams. Nuo 1996 m. sausio 1-os dienos iki 1999 m. sausio 1-os dienos bent viena iš keturių, o nuo 1999 m. sausio 1-os dienos – bent viena iš trijų kandidatų į parlamentą turi būti moteris. Taip pat yra ribojamas ir kandidatų skaičius, pavyzdžiui: jei taikoma 1 iš 4 taisyklė, tai iš 25 kandidatų bent 6 turi būti moterys. Jei sąraše yra tik 4 moterys, 2 vietos turi likti laisvos. 2002 m. liepos 18 d. Belgijos rinkimų įstatymas buvo dar kartą pakeistas ir jis dabar numato, kad rinkimų sąrašuose turi būti pusė moterų, pusė vyrų. Tik tuo atveju, jei kandidatų skaičius yra nelyginis, kurios nors vienos lyties kandidatų vienu gali būti daugiau. Pirmieji du sąrašo kandidatai privalo būti skirtingos lyties.
Prancūzijos įstatymai neseniai buvo praturtinti priemonėmis, palankiomis moterų dalyvavimui politiniame gyvenime. Viešosios nuomonės skatinami, nuo 1997 m. Socialistų Partijos pažangos įtikinti, deputatai visų pirma pakoregavo Konstituciją, o vėliau nustatė kvotas tolimesniems rinkimams. 1999 m. birželį Kongresas (deputatai ir senatoriai) patvirtino 3-čiojo Konstitucijos straipsnio pataisą, kuri dabar skamba taip: “Įstatymas skatina vienodas moterų ir vyrų galimybes siekiant rinkimų mandatų ir užimant renkamas pozicijas”. Šis pakeitimas sudarė galimybes keisti rinkimų įstatymus. 1999 m. gruodį buvo priimtas įstatymo projektas dėl rinkimų tiek vienmandatinėje, tiek daugiamandatėje rinkimų sistemoje. Nuo to laiko, daugiamandatėje rinkimų sistemoje kandidatų sąrašus turi sudaryti lygus moterų ir vyrų skaičius. Tačiau svarbiausia yra tai, kad ir sąraše jie turi būti išsidėstę vienodai: tikrinamas kiekvienas šešetukas iš eilės: kiekviename iš jų turi būti 3 moterys ir 3 vyrai. Sąrašai, kurie neatitinka šio kriterijaus, nėra registruojami ir negali dalyvauti rinkimuose. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2001 m. vietinės valdžios rinkimų, išskyrus tas komunas, kuriose gyventojų skaičius yra mažesnis nei 3500, ir kur yra speciali rinkimų sistema. Vienmandatėje rinkimų sistemoje partijos taip pat turi iškelti po lygiai vyrų ir moterų kandidatų (didžiausias leidžiamas skirtumas 2%). Joje taip pat nėra leidžiama piktnaudžiauti kandidatų lyčių lygybe: įstatymas sukūrė specialią priemonę, kuri finansiškai baudžia tas partijas ar politines grupes, kurios negerbia balanso tarp moterų ir vyrų. Tokiu atveju partijai yra sumažinami valstybės suteikti visuomeniniai fondai. Pavyzdžiui, jei partija pristato 49% moterų ir 51% vyrų, ji dar nebus baudžiama. Nežiūrint į labai stiprų dešiniųjų partijų pasipriešinimą, 2000 m. gegužę šios rinkimų įstatymų pataisos buvo priimtos; jos parodo fundamentalų žingsnį į priekį modernizuojant Prancūzijos demokratiją.
Meksikos federalinis rinkimų įstatymas nustato, kad politinės partijos privalo skatinti didesnį moterų dalyvavimą šalies politiniame gyvenime. Todėl federaliniai įstatymai politinių partijų reikalauja šį principą įtraukti į savo sudedamuosius dokumentus. Federalinis rinkimų įstatymas taip pat numato taisyklę, kad visi kandidatų į Žemesniuosius ir Aukštesniuosius Rūmus sąrašai, kurie yra įregistruoti Federaliniame Rinkimų Institute, negali viršyti 70 procentų ribos nė vienai iš lyčių.
Vertė: Miglė Aleksonytė.
Šaltinis: http://www.socintwomen.org.uk/QUOTA/QUOTAEng1.html
