Užsienio šalyse
Lyčių lygybė Europos Parlamente (Lietuvos atstovavimas)
Lyčių lygybė Europos Parlamente
![Statistika. [Lyčių lygybės politika, kovo 8-ojo, Tarptautinė moters diena]](http://www.europarl.europa.eu/eplive/expert/photo/20080305PHT22852/pict_20080305PHT22852.jpg "Padidinti vaizdą")
31% EP narių – moterys
Kovo 8 d. daugelyje šalių švenčiama Tarptautinė moters diena. Nors pasaulio moterų padėtis palaipsniui gerėja, jos ir toliau susiduria su daugeliu kliūčių. Kaip šioje srityje sekasi Europos Parlamentui? Po pirmųjų tiesioginių EP rinkimų 1979 m. moterys tesudarė 17 proc. EP narių. Šis santykis pamažu didėjo – šiandieną tarp Europos piliečių atstovų yra 31 proc. europarlamentarių. Pasaulinis nacionalinių parlamentų vidurkis iki šiol tesiekia 17 proc.
Lietuvai Europos Parlamente atstovauja penkios moterys ir aštuoni vyrai. 39 proc. nėra blogas rezultatas ES kontekste – kartu su Prancūzija užimame aštuntą vietą.
Olandijos rezultatas – 52 proc., Estijos ir Liuksemburgo europarlamentarų tarpe – pusė moterų, tuo tarpu Malta ir Kipras į EP išrinko tik vyrus.
Moterys Europos Parlamente
Tarp 12 Europos Parlamento pirmininkų buvo dvi moterys. Europos Parlamentui yra vadovavusios prancūzės Simone Veil (1979-1982 m.) ir Nicole Fontaine (1999-2002 m.). Šiandieną Europos Parlamente dirba 246 europarlamentarės.
Europos Parlamento pirmininkas šiuo metu turi penkias pavaduotojas ir devynis pavaduotojus. Antroje šios parlamento kadencijos pusėje 6 komiteto pirmininkų postus iš 23 ir 13 delegacijų pirmininkų postų iš 37 užima moterys. Administracinius reikalus tvarko 2 kvestorės ir 4 kvestoriai.
Moterys Europos ir pasaulio politinėje arenoje
Pernai 27 ES valstybių parlamentuose moterys deputatės sudarė 24 proc., o prieš dešimtmetį jų tebuvo 16 proc. Manoma, jog siekiant užtikrinti pakankamą moterų atstovavimą ir įtaką, būtina peržengti 30 proc. atstovavimo barjerą.
Pasak Europos Komisijos parengtos studijos „Moterys ir vyrai sprendimų priėmime 2007 m.“, šį barjerą 2006 m. pabaigoje buvo peržengusios 20 pasaulio šalių, daugelyje kurių numatytos atstovavimo kvotos.
Aštuonios iš šių 20 valstybių priklauso Europos Sąjungai – tai Švedija (47%), Suomija (42%), Olandija (39%), o taip pat Danija, Ispanija, Belgija, Vokietija ir Austrija.
Septynių ES valstybių parlamentuose dirba mažiau nei 15 proc. moterų. Šiame sąraše randame Čekiją, Kiprą, Airiją, Slovėniją, Vengriją, Rumuniją ir Maltą.
Į Lietuvos Atkuriamąjį Seimą 1990 m. išrinkta keturiolika moterų, šiuo metu Seime darbuojasi 34 deputatės. Didelį dėmesį lygioms galimybėms teiks 2006 m. gruodžio 20 d. reglamentu įsteigtas Vilniuje besikuriantis Lyčių lygybės institutas.
Tarptautinės moters dienos renginiai
Tarptautinės moters dienos proga Europos Parlamento Moterų teisių komitetas 2008 m. kovo 6 d. surengė dvi konferencijas. Pirmoji buvo skirta moterų vaidmeniui plėtojant kultūrų dialogą, antrojoje aptartas lyčių aspekto integravimas į parlamentų darbą.
Aktyvesnis moterų dalyvavimas politikoje: Jūsų nuomonė
Prasimušti į politiką, kurioje tebedominuoja vyrai, moterims nėra lengva. Nors dauguma europiečių ES politikoje norėtų išvysti daugiau moterų, jie nepritaria privalomų kvotų įvedimui, sakoma Europos Parlamente šią savaitę pristatytos „Eurobarometro“ apklausos išvadose. Jūsų nuomone, ar dalį Europos Parlamento mandatų vertėtų rezervuoti moterims? Kokios priemonės padėtų užtikrinti lyčių lygybę politikoje?
Straipsnio komentarus galite rašyti 2009 m. rinkimams skirtoje EP svetainės skiltyje, spustelėję mygtuką „Diskusijos“.
Kovo 4 d. Europos Parlamente pristatytoje „Eurobarometro“ apklausoje ir ankstesnių apklausų tyrime nagrinėjamos moterų dalyvavimo politikoje ir europiniuose rinkimuose temos. Pasak EP pirmininko pavaduotojos Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, rezultatai suteikia nemažai žinių apie rinkėjoms rūpimus klausimus, ES suvokimą bei jų įsitraukimą į europinę politiką.
Kvotoms – ne, paskatinimui – taip
Nors kone pusė moterų mano, kad jų interesams ES atstovaujama nepakankamai ir jos norėtų, kad pusę ar daugiau Europos Parlamento narių sudarytų moterys, kvotų įvedimui pritaria tik 10 proc. apklaustųjų. Nepaisant to, dauguma jų mano, kad moterys turi būti aktyviai skatinamos dalyvauti politikoje.
Kaip parodė ankstesnių apklausų analizė, moteris europiniai reikalai domina mažiau nei vyrus, tačiau dalyvauti birželį vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą tvirtai apsisprendė praktiškai vienoda abiejų lyčių atstovų dalis.
Vyrų dominuojamas politikos pasaulis
„Demokratija, į sprendimų priėmimą neįtraukianti 52 proc. gyventojų, nėra jokia demokratija“, – pabrėžia Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström, griaudama stereotipų, teigiančių, jog moterims politikoje ne vieta, liekanas.
Absoliuti dauguma iš 40 tūkst. apklaustųjų mano, jog politika tebėra vyrų dominuojama sritis – tam pritaria 71 proc. vyrų ir 77 proc. moterų. Atitinkamai 76 ir 83 proc. europiečių yra įsitikinę, jog aktyvesnis moterų įsitraukimas leistų pakeisti politikos veidą.
Ko nori moterys?
Ko iš Europos Parlamento tikisi jo rinkėjos? Joms rūpi lyčių lygybės įtvirtinimas šeimoje ir visuomenėje. Moterys norėtų, kad vaikų auginimo laikotarpiai būtų įskaitomi apskaičiuojant senatvės pensiją bei būtų sudarytos tinkamos sąlygos pasinaudoti darželių ir vaiko priežiūros centrų paslaugomis.
Europos moterų nuomone, Parlamentas turi siekti, kad už tą patį darbą būtų mokamas vienodas atlygis, sustabdyta prievarta moterų atžvilgiu ir prekyba moterimis.
Tarp patirties ir politinės orientacijos
Renkant Europos Parlamento narius, moterims labiausiai rūpi kandidato patirtis Europos reikaluose (62 proc.), o jo politinė orientacija atsiduria antrame plane (51 proc.), tuo tarpu vyrai abiems veiksniams teikia vienodą reikšmę (apie 56 proc.). Kandidatų amžius ir lytis didelio vaidmens renkantis nevaidina.
