Moterų atstovavimas

MOTERYS POLITIKOJE: AR SULAUKSIME PADAUGĖJIMO?

 Rasa Ališauskienė, Giedrė Purvaneckienė

Vilniaus universiteto Sociologijos katedra

Vilniaus universiteto Edukologijos katedra

Išvados

Remiantis moterų dalyvavimo politikoje statistika ir gyventojų nuomonės apie moterų dalyvavimo politikoje analize, galima padaryti tokias išvadas:

1. Demokratėjant politiniams procesams Lietuvoje, vis dėlto labai mažai moterų išrenkama į Seimą bei savivaldybes. Moterų dalis Lietuvos Seime turi tendenciją didėti, tačiau labai lėtai. Daugiamandatėje apygardoje išrenkama daugiau moterų nei vienmandatėse.
2. Politikos svarba Lietuvos moterų ir vyrų gyvenime nuolat mažėjo nuo 1990 m., ir 2009 m. tik 3 % moterų ir 5 % ji buvo labai svarbia gyvenimo sritimi.
3. Lietuvos gyventojų domėjimasis politika beveik nekito nuo 1994 m.. 2009 m. Politika domėjosi 37 % moterų ir 50 % vyrų.
4. Lietuvos gyventojų požiūris į moterų dalyvavimą politikoje tampa vis palankesniu, žymiai mažėja žmonių, galvojančių, kad moterys iš viso neturėtų dalyvauti politikoje. Tačiau didžiausia dalis moterų ir vyrų galvoja, kad moterys turėtų dalyvauti politikoje tiek pat, kiek dabar. Moterys dažniau galvoja, kad politikoje moterų turėtų daugiau, ir taip galvojančių padvigubėjo, lyginant su 1994 m. Tuo tarpu tokios nuomonės vyrų nežymiai mažėjo.
5. Tie moterys ir vyrai, kurie galvoja, kad moterys iš viso neturėtų dalyvauti politikoje, pagrindine kliūtimi moterims mato sunkumą suderinti darbo ir šeimos interesus. Nuostata, kad moterų pagrindinė priedermė gimdyti ir auginti vaikus, tapo mažiau svarbia. Šis pokytis patvirtina, kad patriarchalinės nuostatos lėtai, bet silpsta.
6. Net ir tarp žmonių, manančių, kad moterų politikoje turėtų būti daugiau, maža dalis pritartų radikalioms priemonėms pasiekti šiam tikslui – įstatymais įtvirtinti lyčių kvotas ar moterų visuomeninių organizacijų dalyvavimą rinkimuose atskirais sąrašais.
7. Dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad esant žymiai moterų daliai politikoje ir valdyme, įvairių sričių valstybės politika bei problemų sprendimas nepasikeistų nei į gerą, nei į blogą pusę. Nuo 1994 m. gyventojų dalis, manančių, kad valstybės politika ar problemų sprendimas pablogėtų, mažėja. Tuo tarpu didėja dalis, galvojanti, kad būtų galima sulaukti pagerėjimo, didėja, ypač daugėja taip manančių moterų. Lūkesčiai moterų politikių atžvilgiu tuo didesni, kuo aukštesnis gyventojų išsilavinimas, o dauguma moterų, įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą tikėtųsi politikos pagerėjimo daugelyje sričių.
8. Kadangi dauguma Lietuvos gyventojų nepasigenda moterų politikoje,  galvoja, kad žymi jų dalis nieko nepakeistų, ir šios nuostatos kinta labai lėtai, sunku tikėtis, kad artimoje ateityje moterų būtų išrenkama žymiai daugiau. Todėl galima daryti prielaidą, kad mažą išrinktų  moterų dalį apsprendžia dar vis patriarchalios gyventojų nuostatos. Tuo tarpu jų skaičiaus atskiruose rinkimuose svyravimams nuostatos praktiškai neturi įtakos, juos nulemia kiti veiksniai.
9. Lietuvos ir Baltarusijos gyventojų požiūriai į moterų dalyvavimą politikoje panašūs, tačiau baltarusių nuostatos artimesnės Lietuvos gyventojų nuostatoms 1994 m. Tas rodo, kad Lietuvos visuomenė demokratėja greičiau nei Baltarusijos.