Šis dokumentas išleistas finansiškai padedant Europos Komisijai, Švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui. Čia
išdėstytos visuomeninės asociacijos "Moterų informacijos centras" pažiūros
ir pozicija, ir dėl to jos jokiu būdu negali būti traktuojamos kaip oficiali
Europos Komisijos nuomonė.
Supported by: European Commission - Directorate General for Education and Culture.
The sole responsibility on the content lies with the author and
Commission is not responsible for any use that may be made
of the information contained therein.
|
Redaktorės žodis
Svajonė - turėti darbą ir šeimą
Norėčiau dirbti, tačiau neturiu kur palikti vaikų, - sako 30-metė Vida, turinti du mažylius ir negalinti grįžti į darbą kepykloje, kadangi ten reikia dirbti pamainomis, o tokiu režimu veikiančių vaikų priežiūros įstaigų nėra. Tačiau moteris mato, jog vyrui sunku vienam išlaikyti šeimą. Dabar ji jau gailisi, kad sužinojusi jog pastojo antrą kartą, nusprendė išsaugoti nėštumą. Nemaniau, kad bus taip sunku, - tyliai guodžiasi. Dar blogiau, kad ir namuose santykiai pašlijo. Šokinėdama apie du mažuosius, Vida labai pavargsta (o juk kasdien dar reikia ir namus sutvarkyti, ir sukti galvą, kaip iš labai skurdaus biudžeto pagaminti namiškiams pilnaverčius pietus) todėl norėtų, kad grįžęs iš darbo vyras įvertintų jos veiklą. Tačiau šis mano, jog žmona veltėdžiauja ir kaip nevengia pasakyti: kartu su vaikais sėdi ant sprando.
Pažįstama situacija?
Vaikai problema?
Turėti darbą, šeimą ir vaikų moteriai šiais laikais tikrai nelengva. Juk kaip bekalbėtume apie lygias lyčių teises visose srityse, tačiau kai po darbo namo grįžta abu sutuoktiniai, žmonai, kur kas svarbiau, ar pavalgė vaikai, ar sutvarkyti namai, ar visi turės švarių drabužių rytoj apsirengti. Juk jei tuo metu netikėtai užsuks svečių, niekam net į galvą nešaus mintis apkaltinti nevalyvumu vyrą. Todėl uždaras ratas. Ir ar reikia stebėtis, jog moterys nenori gimdyti vaikų? Jos nenori užsikrauti papildomų rūpesčių. Nes net ir turėdama galimybę dirbti ir patikėti vaikų priežiūrą auklei ar darželiams, mama patiria diskomfortą galvodama ar viskas gerai jos atžaloms.
Darbdavių požiūris
Kita problema darbdavio požiūris į motiną su vaikais. Galima kiek nori deklaruoti atžalų turinčių mamų teises ir privilegijas, darbdaviai mieliau renkasi bevaikes ar bent jau paaugusių vaikų turinčias darbuotojas. Suveikia senas stereotipas: maži vaikai dažnai serga, jiems reikia daugiau priežiūros ir toks darbuotojas vargu ar galės dirbti iš visų jėgų. Ar visada galima juos kaltinti? Iš tikrųjų, nedaug uždirbanti šeima vargu ar gali pasisamdyti brangiai kainuojančią auklę ir suteikti tinkamą priežiūrą savo vaikui, o dienos priežiūros įstaigos dirba tik tam tikromis valandomis, todėl apie viršvalandžius ar pamaininį darbą kalbėti tampa dar sunkiau. Verslo moterims irgi ne lengviau. Todėl kad šioje srityje viskas keičiasi labai greitai ir praleidus vos pusmetį, gali nebesuspėti paskui įvykusį progresą. Veiklios moterys ir taip kiek galėdamos stengiasi sutrumpinti vaiko auginimo atostogas, dirba namuose ir stengiasi kuo mažiau atitrūkti nuo darbo.
Nelygybė namuose
Bet tai jau tolesni problemos sprendimo etapai. Visų pirmą dirbančiai moteriai reikia nugalėti kliūtis namuose. O šių, nepaisant visų statistinių duomenų, aiškiai liudijančių, jog moterys neša kur kas didesnį krūvį kuriant šeimos gerovę, yra labai daug. Net Amerikoje, kur tikrai retas kuris suabejotų savokos šeimyninė lygybė teisingumu, moterys dirba kur kas daugiau nei vyrai. Sakoma, jog jei anksčiau moterų namų darbas per savaitę trukdavo 30 valandų, o vyrų vos penkias, tai dabar šie jau 10 valandų plauna indus ar šluosto dulkes. Bet iki lygybės dar toloka.
Dirbančių šeimų privalumai
Dirbanti moteris ir Lietuvoje jau įprastas reiškinys. Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai dirba, turi ir nemažai privalumu prieš kitas. Didesnės pajamos reiškia aukštesnį pragyvenimo lygį: patogesnę buitį ir turiningesnį laisvalaikį, geresnį vaikų išsilavinimą Jei tokiose šeimose abu sutuoktiniai turi ir aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai pabrėžiamas privalumas moteris gali geriau save realizuoti.
Konfliktai šeimoje dėl pajamų
Dirbanti moteris tokia pati šeimos maitintoja, kaip ir vyras. Daugelis jų anksti keliasi, kad laiku ateitų į darbą ir pareina namo tik 7 valandą vakaro. Grįžus jų laukia begalė kasdienių buities darbų: nuo vaikų auklėjimo iki maisto gaminimo, skalbimo ir tvarkymo. Atrodo, turėtų būti logiška šią veiklą paskirstyti tarp abiejų sutuoktinių, tačiau taip būna retai. Sociologiniai tyrimai sako, jog net jei vyras ir žmona dirba visą darbo dieną, moteriai vis tiek tenka liūto dalis namų darbų. Ar tokios šeimos laimingos? Ar tai nėra konfliktų priežastis?
Uždirbu šiek tiek daugiau nei vyras. Tačiau vietoj to, kad abu džiaugtumėmės didesnėmis pajamomis ir atsiradusiomis galimybėmis pakeliauti ar įsigyti brangesnių daiktų, nuolat pykstamės. Dar blogiau, kad vyras visai nepadeda namuose. Man tai atrodo neteisinga. Bijau, kad šeima ima byrėti, - liūdnai konstatuoja 37-erių metų Simona.
Vienareikšmiai galima pasakyti, kad vyro darbo indėlis namie priklauso nuo uždarbio dydžio. Kuo šis didesnis, tuo daugiau laiko vyras praleidžia prie televizoriaus, manydamas, jog nusipelnė tokios teisės. Santykiai šeimoje dar priklauso ir nuo to, kaip sutuoktinis vertina dirbančią žmoną. Jei tai jam atrodo lyg įžeidimas, buities darbų atlikimą vertina taip pat. Jei žmona suvokia savo indėlį į bendrą šeimos ūkį, konfliktai tokiuose namuose neišvengiami ir vargu galima kalbėti apie santuokinę laimę.
Sutuoktinių požiūris
Todėl svarbu ne tik tai, kas ir ką veikia namuose tai tik dalis viso bendro vaizdo, kurį reikia papildyti. Ar abu sutuoktiniai mano, jog tokia situacija yra sąžininga ir teisinga? Atsakymas į šį klausimą yra be galo svarbus.
Amerikiečių psichologai padarė labai įdomų tyrimą. Jie ne tik apklausė tam tikrą skaičių šeimų, norėdami išsiaiškinti sutuoktinių požiūrį į darbą namuose, jie dar ir netikėtai skambindavo telefonu ir klausdavo, ką kuris tuo metu veikia. Išvada vienareikšmė: moterys namuose atlieka kur kas daugiau darbų. O kiek jų dirba vyras labai priklauso nuo socialinio statuso. Kuo šis žemesnis, tuo moteriškės dirba daugiau ir sunkiau ir, kas blogiausia, tokia padėtis joms atrodo teisinga. Kitos, nors bet kuriuo atveju, dirba namuose kur kas daugiau ne vyrai, tačiau dažniau ir konfliktuoja dėl šios priežasties.
Bet dar svarbiau ne išsilavinimas ir ne socialinė padėtis. Svarbiausia nuostatos ir stereotipai, kuriais vadovaujamės, konstruodami savo šeimos gyvenimą bei darbą.
Ugnė Siparienė
|
|
|
|
