Pagrindinis Kas yra smurtas?

Kas yra smurtas?

Dažnas iš mūsų, girdėdamas terminą “smurtas”, įsivaizduoja šiurkščią prievartą, fizinės jėgos pavartojimą prieš asmenį, sukeliantį fizinį skausmą ar ribojantį nukentėjusiojo laisvę. Tačiau toks smurto suvokimas anaiptol nėra teisingas ir tikslus.

Psichologai teigia, jog smurtas – tai fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas, panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti; smurtas – tai prievartinis asmens laisvės suvaržymas, stipriai įtakojantis normalią egzistenciją Anot jų, smurtas pasižymi tuo, jog jo metu asmuo yra paverčiamas negyvu objektu ir smurto atveju yra tam tikras pavojus gyvybei – nuo nežymaus iki labai akivaizdaus.

Dažniausiai teisinėje literatūroje randame žodžių junginį smurtiniai nusikaltimai”. Be abejonės, smurtiniais yra vadinami nusikaltimai, susiję su smurtu. Taigi vėl iškyla būtinybė apibrėžti smurto sampratą. Prof. dr. G. Babachinaitė smurtiniais nusikaltimais įvardija nusikaltimus fiziniam asmeniui, kurie yra padaromi panaudojant įvairų smurtą: nužudymai, sunkūs kūno sužalojimai ir išžaginimai. Anot profesorės, prie smurtinių nusikaltimų reikėtų priskirti sunkiausius tyčinius nusikaltimus, kuomet yra sužalojama asmens sveikata, atimama laisvė, pažeminamas orumas, tai yra būtent trys aukščiau minėtos nusikaltimų rūšys. Šiuos smurtinius nusikaltimus vienija bendras pasikėsinimo objektas, patys sunkiausi padariniai, kadangi prarandama asmens gyvybė, sveikata, lytinė laisvė, taip pat nusikaltimo padarymo būdas kaip priemonė pasiekti nusikalstamą tikslą. “Smurtas” šiuo aspektu galėtų būti įvardijamas kaip fizinio asmens atžvilgiu padaromi neigiami veiksmai, kuriais yra sužalojama asmens sveikata, atimama laisvė arba pažeminamas orumas.

Taigi, pirmiausia reikėtų išskirti smurtą plačiąja prasme – tai fizinė, seksualinė, psichologinė prievarta, žmogaus nepriežiūra. Fizinis smurtas siaurąja prasme suvokiamas kaip prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas; psichologinis, emocinis smurtas – tai dažniausiai su fizine prievarta susiję įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai, gąsdinimai, kuriais yra siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare aiškinant anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatyto nusikaltimo (išžaginimo) sudėtį, teigiama, kad fizinis smurtas išžaginimo sudėtyje – tai mušimas, smūgių sudavimas, smaugimas, surišimas ir panašūs veiksniai nukentėjusiąjai, siekiant nuslopinti, palaužti jos pasipriešinimą arba išvengti pasipriešinimo ir lytiškai santykiauti, tenkinti lytinę aistrą nurodytais būdais prieš jos valią. Minėto straipsnio numatyto nusikaltimo sudėtyje smurtas suvokiamas kaip priemonė, kuria yra palaužiamas nenoras, rodomas ar tikėtinas pasipriešinimas. Grasinimai – taip pat smurtas, kitaip tariant, tai viena smurto rūšių –psichinis smurtas, pasireiškiantis grasinimu žodžiu (grasinimas sumušti, sužaloti, nužudyti) ar veiksmais (tai atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kuomet ketinimai aiškūs be žodžių). [1]

Analizuojant smurtą, būtina aptarti ir tam tikrus specifines smurto stadijas, kurios vienaip ar kitaip pasireiškia konfliktinėje aplinkoje. Taigi, smurtas – tai standartinė elgesio sistema, kurią paprastai sudaro keli ciklai, o kiekvienas iš jų turi tris stadijas:

  • augančios įtampos stadija,
  • aktyvaus smurto stadija,
  • meilės ir atgailos stadija.

1. Augančios įtampos stadija.

Asmuo paprastai reaguoja ramiai, stengdamasis sušvelninti aplinkybes arba apginti savo padėtį. Abi pusės gali teisinti smurtaujančio elgesį: reakcija į stresą darbe, dėl pinigų ir t.t. Didėjant įtampai, patiriančio smurtą balansavimo galimybės silpnėja. Kaip tik šioje stadijoje patiriančiam smurtą labiausiai reikia ieškoti efektyvios pagalbos ir palaikymo.

2. Aktyvaus smurto stadija.

Pykčio priepuoliai tokie stiprūs, kad skriaudėjas nebegali jų paneigti, o patiriantis smurtą nebegali ignoruoti smarkaus poveikio. Tačiau dažniausiai neigiamas incidento rimtumas, būtinybė kreiptis į policiją ar medicinos įstaigas. Šioje stadijoje būtina padėti patiriančiam smurtą suvokti, kad numatomo, spėjamo, laukiamo smurto akto galima išvengti: išeiti iš namų, pasislėpti, pasikviesti į pagalbą pažįstamus.

  3. Meilės ir atgailos stadija.

Šiuo laikotarpiu smurtautojas gali būti geras, mylintis, jaustis kaltas, žadėti niekada nebesmurtauti, arba atvirkščiai, apkaltinti smurto auką išprovokavus smurtą. Tokiu metu smurto auka jaučiasi laiminga, tiki to žmogaus pasikeitimu. Tačiau būtina nepamiršti – kartą patirtas smurtas, ateityje gali pasikartoti dažniau bei intensyvesne forma.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal smurto patyrimo vietą, jį galima suskirstyti į:

  • Smurtą, patiriamą šeimoje;
  • Smurtą, patiriamą už, šeimos ribų, t.y. dalyvaujant visuomeniniame gyvenime (pvz., darbo vietoje; bendraujant su pažįstamais ar nepažįstamais asmenimis; nukenčiant užpuolimo metu ir t.t.)

Smurtas visuomenėje yra suvokiamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria, dalyvaudamas visuomeniniame gyvenime. Tuo tarpu kalbant apie šeiminį smurtą, pažymėtina, jog smurto prieš asmenį sąvoka dažniausiai yra taikoma kaip kompleksinė, apimanti tris pagrindinius elementus: psichologinę, fizinę ir ekonominę prievartą. Pastebėtina, kad prievarta – tai vienas esminių terminų, vartojamų apibrėžiant smurtą.

Nuorodos į kitus šaltinius: