Pagrindinis Instituciniai mechanizmai

Instituciniai mechanizmai

Lyčių lygybės įgyvendinimo mechanizmo kūrimo Lietuvoje istorija

Šio mechanizmo kūrimas prasidėjo 1994 m. kovo 11 d., kai Vyriausybės kanceliarijoje buvo įsteigta Valstybės konsultanto moterų klausimais pareigybė. 1996 m. balandžio mėn. ši pareigybė buvo pakeista į patarėjo moterų ir šeimos klausimais pareigybę, paskirta referentė ir sekretorė. Tų pačių metų lapkričio mėn. Vyriausybė pritarė pirmajai Lietuvos moterų pažangos programai ir sudarė Komisiją moterų klausimais. Jai vadovavo patarėja moterų ir šeimos klausimais, nariais buvo paskirti Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Užsienio reikalų, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Statistikos departamento bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Komisija turėjo vadovauti Moterų pažangos programos įgyvendinimui.

Po 1996 m. rinkimų suformuota vyriausybė panaikino minėtas pareigybes bei komisiją. 1997 m. pavasarį Vyriausybės kanceliarijoje vėl sukuriamas valstybės konsultanto (ryšiams su užsieniu ir nevyriausybinėmis organizacijomis), kurio pareigos apima ir moterų ir vyrų lygių galimybių klausimus. Nuo tada moterų ar lyčių lygybės klausimai pakeičiami į lygių galimybių. 1998 m. sausio mėn., Vyriausybė patvirtino Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo planą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo įkurtos dvi pareigybės ir suformuota komisija iš visų ministerijų atstovų. Atsakingu už lyčių statistiką buvo paskirtas atskiras žmogus Statistikos departamente. Tačiau reformų pasėkoje buvo panaikintas Motinos ir vaiko sveikatos skyrius Sveikatos ministerijoje.

Po 2000 m. rinkimų Vyriausybės kanceliarijoje niekas nebuvo paskirtas atsakingu už kurį nors aukščiau išvardytų kausimų, komisija nebuvo panaikinta, bet neveikė, tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Statistikos departamento pareigūnės toliau  tęsė savo darbą.

2001 m. įvyko politinės daugumos ir Vyriausybės pasikeitimas, Vyriausybės kanceliarijoje buvo įkurta Ministro Pirmininko patarėjo, atsakingo už lygias galimybes ir ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis pareigybė, lygių galimybių klausimai oficialiai buvo priskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, vėl pradėjo dirbti ministerijų atstovų komisija. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo palikta tik 1 darbuotoja, tiesiogiai dirbanti lygių galimybių srityje. Nauja moterų ir vyrų lygių galimybių programa buvo patvirtinta 2003 m., paskirtas finansavimas (nors ir menkas), ji buvo įgyvendinama.

Po 2004 m. rinkimų, suformavus naują Vyriausybę, vėl buvo panaikinta Ministro pirmininko patarėjos pareigybė…

Visa ši istorija rodo, kad po kiekvieno politinio pasikeitimo naujai suformuota Vyriausybė (išskyrus 12-ąją, nes 11-oji nieko nebuvo sukūrusi) pradeda nuo kurios nors nacionalinio lygybės mechanizmo dalies panaikinimo. Vėliau, spaudžiama nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinių įsipareigojimų, vėl atkūrinėja. Todėl lyčių politikoje nėra stabilumo ir pereinamumo.

Ištrauka iš: G.Purvaneckienė. Lyčių lygybės politikos būklė Lietuvoje // Viešoji politika lyčių lygybės aspektu. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005 – P. 91-99.

Dabartinis lyčių lygybės įgyvendinimo Lietuvoje mechanizmas

Institucinis moterų ir vyrų lygių galimybių, kaip horizontalaus prioriteto visose srityse, įgyvendinimo mechanizmas apima kelis tarpusavyje susijusius lygmenis: parlamentinį, vyriausybinį, akademinį, visuomeninį.

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo priežiūrą jau 10 metų atlieka Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingas lygių galimybių kontrolierius, padedamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Į lygių galimybių kontrolierių gali kreiptis vyrai ir moterys, patyrę tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo srityse, socialinės apsaugos sistemose, patyrę priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą.

Vyriausybiniu lygmeniu koordinuoti moterų ir vyrų lygių galimybių politikos įgyvendinimą visose veiklos srityse pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o kiekviena ministerija ir savivaldybės Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu įpareigoti pagal savo kompetenciją rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas lygioms moterų ir vyrų galimybėms užtikrinti. Šiai įstatymo nuostatai įgyvendinti visų ministerijų kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais, mokslininkais, savivaldybėmis vykdoma tęstinė Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa. Programos įgyvendinimo koordinavimą, stebėseną ir atsiskaitomybę, ypač reikšmingus horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo valdyme, užtikrina Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, nuolat veikianti nuo 2000 metų. Šią komisiją sudaro visų ministerijų, Statistikos departamento ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Nevyriausybinės organizacijos pačios išsirenka ir deleguoja į šią komisiją iki 4 atstovų tikraisiais šios komisijos nariais. Ši komisija glaudžiai bendradarbiauja su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, universitetiniais lyčių studijų centrais, socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Akademiniu lygmeniu veikia lyčių studijų centrai, įsisteigę prie didžiausių šalies universitetų. Sukurtas neformalus lyčių studijų ir tyrimų tinklas, vienijantis 26 mokslininkus ir jungiantis pagrindinius universitetus.

Visuomeninį lygmenį sudaro moterų nevyriausybinės organizacijos, aktyviai veikiančios moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo klausimais įvairiose srityse. Plėtojant socialinį dialogą moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais, aktyviai veikia Moterų informacijos centras, kitos moterų organizacijos. Jau daug metų visų lyčių lygybės institucinių lygmenų horizontalųjį bendradarbiavimą užtikrina vienintelis Lietuvoje informacinis portalas moterims ir moterų organizacijų elektroninis tinklas, palaikomi Moterų informacijos centro. Šis portalas ir elektroninis tinklas vienija apie 130 politikų, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių atstovų, mokslininkų, kitų šios srities ekspertų. Panašų elektroninį tinklą visoje Europos Sąjungoje steigs ir palaikys Europos lyčių lygybės institutas. Šiuo greičiausiu ir veiksmingiausiu informacijos perdavimo būdu užtikrinama galimybė aptarti rūpimus klausimus, keistis idėjomis, patirtimi, pasiūlymais, kita reikiama informacija, skatinamas visų institucinio mechanizmo lygmenų bendradarbiavimas.

ES, tarptautiniai teisės aktai, kiti tarptautiniai dokumentai nustato, kad lyčių lygybės politikos įgyvendinimo sėkmę užtikrina tinkamai veikiančios institucijos, aiški jų struktūra, kompetencijos ir funkcijų pasiskirstymas, darbuotojų gebėjimas deramai spręsti lyčių lygybės klausimus, taip pat glaudus įvairių struktūrų bendradarbiavimas, veiklos poveikio stebėsena, rezultatų vertinimas ir reguliari atskaitomybė. Ypač skatintinas valstybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga remti nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes.

Svarų indėlį į institucinio mechanizmo funkcionavimą Europos Sąjungoje įneša Vilniuje įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas – pirmoji Europos Sąjungos agentūra lyčių lygybės klausimais. Instituto pagrindiniai tikslai: prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją stiprinti, ugdyti Europos Sąjungos piliečių sąmoningumą lyčių lygybės klausimais, teikti techninę pagalbą lyčių lygybės klausimais Europos Bendrijos institucijoms, visų pirma Europos Komisijai, ir Europos Sąjungos valstybių narių valdžios institucijoms.

„Parengta pagal Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. Nr. 530 (Žin., 2010, Nr. 56-2757)“