Spausk ir sek visas aktualiausias naujienas! Mūsų puslapyje naudingos informacijos ras visi nuo institucijų atstovų iki NVO savanorių!

Anot jo, krūvis gruodį pradėjus įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą pareigūnams gerokai išaugo. Pareigūnai sulaukia tūkstančių iškvietimų dėl galimo smurto šeimose, per metus, manoma, bus pradėta daugiau nei 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų.

„Kada įstatymas buvo svarstomas, prognozavome, kad, ko gero, mes turėsime per metus 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų, panašu, kad šį skaičių mes ir viršysime. Bus papildoma našta, papildomas krūvis, ir įstatymo projekte rašyti, kad šio įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nereikalaus, yra, švelniai tariant, nesusipratimas“, – Lietuvos radijui antradienį sakė generalinis komisaras.

S.Skvernelio teigimu, vienas ikiteisminis tyrimas policijoje kainuoja nuo 1600 iki 1800 litų. Neskiriant papildomo finansavimo kovai su smurtu šeimoje, policijai teks perskirstyti savo lėšas, dėl to esą nukentės kitos policijos funkcijos.

„Kadangi papildomo finansavimo nėra, vadinasi, šiuos pinigus mes turime nuimti nuo kitų funkcijų, nuo kitų nusikaltimų tyrimų, nuo kito reagavimo, nuo areštinių ir taip toliau. Iš to bendro katilo, iš tos sumos, ką mes turime, mes negalime skolon gyventi. Mes iš tikrųjų manome, kad įstatymas, prevencija smurto artimoje aplinkoje yra labai svarbus, vadinasi, turėsime silpninti savo pozicijas kažkur kitur, bet tai irgi atsilieps visuomenės saugumui“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Visą straipsnį rasite čia.

Click here to view the embedded video.

                        Dėkojame visiems buvusiems kartu ištisus metus!

                        Nuoširdžiai MIC kolektyvias.

Ketvirtadienį įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Nuo įstatymo įsigaliojimo momento iki penktadienio 8 val. ryto policijoje buvo užregistruoti. Tarp smurtautojų yra ir viena moteris.

Policija tikisi, kad jau penktadienį apylinkių teismai ikiteisminio tyrimo bylose pagreitinto proceso tvarka priims pirmuosius sprendimus.

Policija ir vėliau visuomenei teiks aktualią informaciją, susijusią su Apsau

gos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu.

KVIEČIAME DALYVAUTI 2011 METŲ 16 AKTYVUMO DIENŲ RENGINIUOSE.

PROGRAMA

Trupametražių filmo konkurso „Kalbėkime apie smurtą prieš moteris“ dalyvių darbų peržiūra.

Lapkričio 25 d. 16 val. Nugalėtojų apdovanojimo vakaras. Laisvalaikio ir pramogų centras „Panorama“, Vilnius. (renginys nemokamas).

Lapkričio 25 d.  15 val. Laisvės al. 79, Kaunas. (renginys nemokamas)

Lapkričio 27 d.  14 val. Parko g. 16, Visaginas.  (renginys nemokamas)

Lapkričio 25 d. 17 val. Socialinė akcija „Jaukiuose namuose moterys kepa nanuose. Smurtui čia vietos nėra“ pakvies moteris prie obuolių pyrago – jaukių namų simbolio. Akcijos metu vyks Obuolių skanėstų receptų konkurso, globojamo Beatos Nicholson, nugalėtojų apdovanojimas.  (renginys nemokamas)

Improvizacija “Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės manifestas“. Variacijos G. B. Shaw pjesės „Šventoji Joana“ ir G. Verdi operos „Giovanna d‘Arco“ temomis.

Lapkričio 26 d., 18 val. Vilniaus Rotušė. (renginys nemokamas)

Gruodžio 03 d. 19 val.  Šv. Kotrynos bažnyčia

Gruodžio 10 d. 19 val. Šv. Jonų bažnyčia.

Lapkričio 28 d. 11 val. Apskrito stalo diskusija „Jaunų žmonių požiūris į smurtą prieš merginas, bei jo sąsajos su lyčių stereotipais“. Vilniaus Antakalnio vidurinė mokykla (Antakalnio g. 29). (renginys nemokamas)

Gruodžio 07 d. 18 val. Teisinių žinių vakaras su UAB „FACTUM VILNIUS“ teisininku Beniumi Brazaičiu. Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas (Vytenio 45, Vilnius). (renginys nemokamas)

Akcijos iniciatorius: Moterų informacijos centras

Akcijos organizatoriai: 

Gabrielė MartironianaitėVilniaus miesto Motinos ir vaiko pensionasVšĮ „Meno ekspansija“UAB „Idea mecca“UAB „FACTUM VILNIUS“VU komunikacijos fakulteto Ryšių su visuomene studijų programos studentaiVŠĮ „Darni šeima“Kauno moteru draugija

Informaciniai partneriai:

Rėmėjai:

Prezidentės teigimu, Lietuva ir Suomija buvo vienos pirmųjų šalių Europoje, kur prieš šimtą metų atsirado moterų judėjimai ir moterims buvo suteikta balsavimo teisė. Dabar, praėjus šimtmečiui, moterų teisės ir lygios galimybės yra jau visuotinai pripažįstama norma.

Pasak Lietuvos vadovės, nors pažanga įteisinant ir įgyvendinant lyčių lygybę pasaulyje didžiulė: didėja moterų užimtumas, moterys aktyviai dalyvauja valstybės valdyme, versle ir visuomeniniame gyvenime; tačiau vis dar egzistuoja jų nelygybės ir saugumo problemos. Moterims už tą patį darbą mokamas mažesnis atlyginimas nei vyrams, jos patiria smurtą namuose ir nukenčia dėl visuomenėje vyraujančių pasenusių lyčių stereotipų.

„Kuo stipresnės žmogaus ir moterų teisės visuomenėje, tuo daugiau yra demokratijos ir gerovės mūsų valstybėse. Mes – vyrai ir moterys – esame vienodai atsakingi už tai, kad paspartėtų lygių galimybių visiems žmonėms procesas, nepaisant jų lyties, tautybės, religijos, išsilavinimo ar sveikatos“, – susirinkusiems kalbėjo Prezidentė.

Prezidentės teigimu, net pažangiausiems pokyčiams reikia laiko. Lietuvoje tik šiemet priimtas įstatymas dėl smurto šeimoje.

Pasak Lietuvos vadovės, asmeniniai sėkmingų moterų, pasaulio politikių pavyzdžiai ir laimėjimai yra geriausias paskatinimas kitoms moterims aktyviai siekti išsilavinimo, profesinės karjeros, dalyvauti valstybės valdyme.

Prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Tarja Halonen bendradarbiauja moterų teisių ir demokratijos klausimais Pasaulio moterų lyderių taryboje. Birželio 30 d. Lietuvos ir Suomijos prezidenčių iniciatyva Vilniuje įvyko tarptautinė moterų pasaulio lyderių konferencija „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai“. Šiemet Moterų Pasaulio lyderių tarybos narė, aktyvi moterų teisių ir taikos gynėja Liberijos Prezidentė Joan Sirleaf Johnson buvo nominuota Nobelio taikos premijai.
2011-10-29, Prezidentės spaudos tarnyba

Ar naktį užgesus šviesoms žingsniuodami tamsiais skersgatviais jaučiamės saugūs? Ar jaučiamės saugūs grįžę į savo namus? Pirmadienį prie Seimo rūmų JAV ambasada kartu su Moterų informacijos centru kvietė visus neabejingus susitelkti draugėn ir išreikšti protestą prieš smurtą šeimoje tyliomis eitynėmis „Grąžink saugią naktį“.

Eitynės bei jas lydintis koncertas baigia pirmadienį vykusią tarptautinę konferenciją, kuria siekta aptarti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo klausimus. Akcija „Grąžink saugią naktį“ skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų gyvavimo laikotarpį. Eitynės, prasidėjusios protestu prieš tamsoje nužudytą jauną moterį JAV ir išreiškusios solidarumą prieš smurtą, greitai tapo kasmetine tradicija daugelyje Europos valstybių.

Pirmą kartą Lietuvoje organizuojama akcija subūrė Seimo, Vyriausybės, ministerijų, savivaldybės, ambasadų atstovus, jaunimą ir visus neabejingus skaudžiai problemai. Žvakelėmis apšviesdami gatves dalyviai žygiavo link Tauro kalno, kur muzikos ir menų laboratorijoje-klube „Propaganda“ visų dalyvių laukė nemokamas akustinis koncertas. Jame pasirodė Rokas Dobužinskas („Sweetsalt“ vokalistas) ir Kazimieras Likša („Karma“ vokalistas).

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pastarąjį dešimtmetį 15-64 m. amžiaus moterų neužimtumas stipriai sumažėjo – nuo 2000 m. buvusių 39,9 proc. iki 35,7 proc. 2009 m. Tai reiškia, kad dar penki milijonai moterų pradėjo dirbti. Palyginimui, 15-64 m. amžiaus vyrų užimtumas nedaug sumažėjo, nuo 2000 m. buvusių 22,8 proc. iki 22,2 proc. 2009 m.

Nepaisant ekonominės krizės, moterų užimtumas 2008-2009 m. laipsniškai didėjo, o 15-64 m. amžiaus moterų neužimtumo lygis mažėjo nuo 36,1 proc. iki 35,7 proc. Palyginimui, 15-64 m. amžiaus vyrų užimtumas šiuo laikotarpiu nedaug padidėjo – nuo 22 proc. 2008 m. iki 22,2 proc. 2009 m. Labiausiai padidėjo jaunų vyrų (nuo 1
5 iki 24 m.) užimtumas, kuris nuo 52,1 proc. 2008 m. pakilo iki 53 proc. 2009 m.

27 ES šalyse 2009 m. nedirbo 22,1 proc. 25-54 m. amžiaus moterų, o vyrų – 8,2 proc. Mažiausiai šios amžiaus grupės moterų bedarbių ES buvo Slovėnijoje (12,1 proc.), Švedijoje (12,9 proc.) ir Danijoje (13 proc.), tuo tarpu daugiausia šios amžiaus grupės bedarbių moterų buvo Maltoje (51,1 proc.), Italijoje (35,5 proc.), Rumunijoje (29,4 proc.) ir Graikijoje (29 proc.).

25-54 m. amžius yra pagrindinis darbo amžius, taip pat metas, kai sukuriama šeima ir auginami vaikai. Pagrindinė šio amžiaus moterų nedarbo 2009 m. priežastis buvo rūpinimasis šeima. 10,1 proc. moterų sakė, kad 2009 m. nedirbo, nes namuose rūpinosi šeima, tačiau šis rodiklis buvo skirtingas tarp didžiųjų ES šalių. Tik 1,4 proc. danių sakė, kad nedirba dėl rūpinimosi šeima, po Danijos ėjo Švedija (1,8 proc.) ir Slovėnija (3,6 proc.). Daugiausia moterų darbą į rūpinimąsi šeima išmainė Maltoje (40,4 proc.), Graikijoje (16,2 proc.) ir Liuksemburge (15,6 proc.).

Pagrindinės vyriausių ir jauniausių amžiaus grupių moterų nedarbo priežastys buvo mokslas ir pensinis amžius. 59,3 proc. 15-24 m. amžiaus moterų nedirbo, o šios amžiaus grupės vyrų – 53 proc. Mažiausiai šios grupės moterų bedarbių buvo Nyderlanduose (28,1 proc.) ir Danijoje (29,3 proc.), o daugiausia – Vengrijoje (78,5 proc.) ir Italijoje (76,1 proc.)

55-64 m. amžiaus moterų neužimtumo lygis 2009 m. siekė 60,1 proc., palyginti su 41,5 proc. vyrų bedarbiųrodikliu. Mažiausiai šios amžiaus grupės moterų bedarbių buvo Švedijoje (30,1 proc.) ir Estijoje (33,9 proc.), o daugiausia – Maltoje (87,9 proc.) ir Lenkijoje (76,8 proc.).

Šaltinis:  www.ve.lt