„Moterų ir vyrų lygių galimybių klausimai dar nėra prioritetas mūsų valstybėje“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė. Moterų organizacijos siūlo vykdyti darbo ir šeimos derinimo politiką: užtikrinti valstybės finansuojamą vietą vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o vaikams iki 16 metų – vietą popamokinės veiklos įstaigose.

Taip pat skatinti jaunų moterų verslumą, pensinio amžiaus moterų užimtumą, studijuojančias ir susilaukusias vaiko moteris atleisti nuo mokesčio už studijas, skatinti tėvus eiti vaiko priežiūros atostogų, įtvirtinti, kad vyrai eitų tokių atostogų bent 3 mėnesius. „Daugiau reikalaujant iš tėvų, kad jie eitų vaiko priežiūros atostogų arba daugiau atsiduotų šeimai, užsienio šalių praktika rodo, kad tokiose šeimose mažėja skyrybų“, – teigė J.Šeduikienė. Taip pat siūloma mažinti skirtumą tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. „Didelė problema yra nevienodas darbo užmokestis už vienodos vertės darbą. Lietuvoje moterų atlyginimas yra beveik 17 proc. mažesnis už vyrų. Todėl mes paremtume tą partiją, kuri savo programoje įsirašytų, kad ji prisiima atsakomybę ir sieks, kad šis skirtumas būtų kuo mažesnis“, – kalbėjo J.Šeduikienė.

Siūloma ir kurti efektyvią pagalvos smurto aukoms sistemą, pavyzdžiui, šeimos teisėjus, turėti kiekvienoje apskrityje instituciją smurto aukoms reikalingoms paslaugoms teikti, be to, įtvirtinti moterų skaičiaus kvotas sprendimus priimančiose institucijose. Kvotas siūloma įtvirtinti ne visam laikui, jų esą užtektų kelioms kadencijoms, kol „visuomenė apsiprastų su moterimis politikėmis“ ir jų skaičius išaugtų. „Moterys sudaro darbo jėgos, pusę visų absolventų, netgi didesnę pusę, jų išsilavinimas yra aukštesnis, todėl mes manome, kad moterims turi būti atstovaujama tolygiai visuose sprendimus priimančiuose organuose ir kad vienos lyties atstovų tokiose institucijose neturėtų būti mažiau kaip 40 procentų. Galbūt tam padėtų kvotų sistema, kuriai daugelis partijų labai prieštarauja“, – sakė ji. „Siūloma, kad kvotos būtų priimtos visuose lygiuose – kalbame ir apie Ministrų kabinetą, ir apie uždarųjų akcinių bendrovių valdybas. (…) Kalbama apie visą valdančią struktūrą – nesvarbu, ar tai privati sfera, ar valstybės“, – teigė J.Šeduikienė.

Moterų organizacijos jau susitiko su daugeliu didžiųjų šalies partijų ir pristatė savo pasiūlymus, o vėliau žada analizuoti partijų programas ir stebėti, ar jų pasiūlymai į jas įtraukti. Anot J.Šeduikienės, kol kas tokios analizės, kurios partijos savo programose panašius dalykus yra įtvirtinusios, moterų organizacijos neatliko. „Vasarą Lietuvos moterų lobistinė organizacija atliks visų partijų programų analizę ir pasiūlys balsuoti už tas partijas, kurios yra palankios šioms nuostatoms“, – teigė Moterų informacijos centro direktorė. Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną, rinkimų kampanija jau yra prasidėjusi.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jseduikiene-lietuvoje-moteru-atlyginimas-yra-beveik-17-proc-mazesnis-uz-vyru.d?id=58722571#ixzz1uwGaG89y

Atsižvelgdamos į Europos Komisijos 2010-2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją ir savo darbo praktiką, kvietė politines partijas kurti lyčių lygybės principais grindžiamą visuomenę. Tyrimai rodo, kad šių principų ignoravimas neigiamai veikia šalių ekonomiką, todėl siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t.y. pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, moterų potencialas turi būti išnaudojamas daug geriau ir veiksmingiau. Mūsų siūlomi veiksmai grindžiami lyčių aspekto integravimo metodu (t.y. lyčių aspekto įtraukimu į visas politikos sritis). Siūlome ypač atsižvelgti į šias sritis:

1. Vienoda ekonominė nepriklausomybė

-       vykdyti darbo ir šeimos derinimo politiką, visų pirma suteikiant kokybiškas ir nebrangias vaikų priežiūros paslaugas: užtikrinti valstybės finansuojamą vietą kiekvienam vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o vaikams iki 16 metų mokyklų popamokinėje veikloje.

-       skatinti moterų, ypač jaunų, verslumą ir savarankišką darbą: taikyti kvotų sistemą suteikiant kreditus verslo pradžiai, skatinant įsikurti verslo inkubatoriuose.

-       imtis aktyvaus senėjimo politikos ir konkrečių priemonių pensijų sektoriuje, kad į pensiją išėjusios moterys turėtų pakankamai pragyvenimo lėšų, visų pirma taikyti tuos pačius abiems lytims indeksus kaupiamuosiuose fonduose.

-       skatinti tėvus eiti vaiko priežiūros (motinystės (tėvystės)) atostogų: numatyti įstatymu privalomus tris mėnesius.

-       studijuojančias ir susilaukusias vaiko moteris atleisti nuo mokesčio už studijas.

2. Vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą

Nors šis principas yra įtvirtintas ES sutartyse, moterų ir vyrų valandinio bruto darbo darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra 16,9%. Todėl rekomenduojame partijoms mažinti šį skirtumą ir kviečiame:

-       sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą 10 procentų.

-       didinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą: visi turi žinoti kiek ir už kokį darbą gauna darbo užmokestį.

-       skatinti įmonių vienodo darbo užmokesčio iniciatyvas.

3. Lyčių lygybė priimant sprendimus

Nepaisant to, kad moterys sudaro pusę darbo jėgos ir kad daugiau nei pusė visų universitetų absolventų yra moterys, sprendimų priėmime, ypač aukščiausiu lygiu, dalyvauja vis dar per mažai moterų. Todėl kviečiame:

-       remti tikslines iniciatyvas lyčių pusiausvyrai priimant sprendimus stiprinti.

-       siekti, kad visuose renkamuose organuose būtų ne mažiau kaip 40 proc. vienos lyties atstovų.

4. Orumas ir smurto dėl lyties panaikinimas

Kas trečia moteris Lietuvoje bent kartą per gyvenimą yra patyrusi smurtą. Džiaugiamės, kad pagaliau priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Tačiau smurtas vis dar egzistuoja ir kovai su juo turi būti sukurta efektyviai veikianti pagalbos sistema, smurto problemą turinčiai šeimai, kuri užtikrintų:

-       Teisinę pagalbą: problemai spręsti būtini specialios kvalifikacijos – šeimos teismų – teisėjai.

-       Socialinę pagalbą: garantuoti reikiamas ir tinkamas paslaugas aukai jos gyvenamoje teritorijoje. Apskrityse sukurti efektyviai veikiančią kompleksinės pagalbos (trumpalaikės ir ilgalaikės) aukai sistemą. Sukurti paslaugų sistemą smurtinio elgesio asmenims.

-       Tarpinstitucinį bendradarbiavimą: sukurti  efektyviai tiek administraciniu, tiek nacionaliniu lygmeniu veikiantį tinklą.

Taip pat manome, kad būtina suskaičiuoti ir įvardyti smurto artimoje aplinkoje kaštus  asmeniui, šeimai, visuomenei ir užtikrinti įstatyme numatytų veiklų visišką finansavimą ir tuo pačiu nuoseklų įstatymo įgyvendinimą.

5. Lyčių lygybė švietimo sistemoje

-     užtikrinti lytiškumo ugdymo programos įgyvendinimą mokykloje.

-     užtikrinti, kad visi, siekiantys pedagoginio išsilavinimo išklausytų lyčių lygybės kursą.

Iniciatoriai:

LMLO iniciatyvą remia ES užimtumo ir socialinio solidarumo programos PROGRESS finansuojamas projektas „C.A.F.E. Keisk požiūrį – siek lygybės“

LMLO siekia, kad partijos atsižvelgtų į pateiktus pasiūlymus ir įtrauktų juos į savo rinkimines programas.

Kviečiame  į spaudos konferenciją, kurioje Lietuvos moterų lobistinės organizacijos narės pristatys parengtus pasiūlymus. Spaudos konferencijoje dalyvaus ir rinkimuose dalyvausiančių partijų atstovai.

Lietuvos moterų lobistinės organizacijos spaudos konferencija vyks gegužės  15 dieną 10 val. BNS spaudos konferencijų salėje  Jogailos g. 9/1, LT-01116 Vilnius.

Kviečiame dalyvauti.

LMLO iniciatyvą remia ES užimtumo ir socialinio solidarumo programos PROGRESS finansuojamas projektas „C.A.F.E. Keisk požiūrį – siek lygybės“

Renginyje dalyvaus Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, ministerijų, valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, lyčių studijų centrų, socialinių partnerių atstovai.

Sveikinimo žodį tars Seimo atstovas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir Europos lyčių lygybės instituto direktorė Virginija Langbakk.

Moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programą pristatys viceministras, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos pirmininkas prof. Audrius Bitinas.

Maloniai kviečiame Jus žiūrėti renginio tiesioginę transliaciją adresu: http://media3.lrs.lt/EIB_2012

Renginio įrašas bus patalpintas adresu: http://media3.lrs.lt/SEIMAS2010/2012/RENGINIAI/20120508_0900_LT.wmv

Projektą remia Europos Komisija.

Europos Komisija neatsako už šiame straipsnyje pateikiamą informaciją ir jo autorių mintis.

Moterų informacijos centras įgyvendina projektą ”Jaunimas Jaunimui – Kartu mes galime pasipriešinti smurtui prieš  mergaites ir merginas“. Pagrindinis projekto tikslas – kovoti su  smurtu prieš mergaites/merginas tarp paauglių kuriant saugią aplinką.

Balandžio mėnesį prasidėjo svarbiausias projekto etapas – mokymai moksleiviams. Mokymai vyksta: Žurnalistų būrelyje (Moksleivių rūmuose), Antakalnio vidurinėje mokykloje ir S. Stanevičiaus vidurinėje mokykloje.

Mokymuose „Ateities lyderiai“ dalyvauja patys aktyviausi ir iniciatyviausi  8-11 klasių moksleiviai. Šių mokymų tikslas yra supažindinti jaunimą su svarbiausiais lyčių lygybės principais jų svarba kasdieniniame gyvenime. Jaunimas taip pat supažindinamas su smurto lyties pagrindu problema, išmoksta kritiškai vertinti situacijas savo artimoje aplinkoje. Mokymų metu daug dėmesio skiriama smurto prevencijai aptarti, moksleiviai skatinami diskutuoti kaip laiku atpažinti smurtinį elgesį, kaip tinkamai taikyti smurto prevencijos priemones. Mokymų metu moksleiviai skatinami aktyviai diskutuoti ir dalintis savo nuomone apie lyčių lygybės užtikrinimo bei smurto prevencijos svarbą tiek visuomenėje, tiek jų pačių mokykloje. Kūrybinės užduoties metu moksleiviai meno kalba išreiškia savo požiūrį į lyčių stereotipus, smurtą tarp jaunimo.

Moterų informacijos centras jau kaupia kolekciją moksleivių darbų kurie kaip ir patys mokiniai labai įvairūs ir kūrybiški: nuo meninių tekstų iki socialinės reklamos plakatų ar piešinių!

Mokymų metu jaunųjų žurnalistų sukurti straipsneliai apie stereotipus ir  lyčių lygybę šiuolaikinėje visuomenėje (tekstas neredaguotas):

“Įprastas pirmadienio rytas dviejų skirtingose įmonėse dirbančių tačiau vienodą darbą atliekančių reklamos vadybininkų šeimose.  Ji atsikelia šeštą ryto. Pagamina pusryčius vyrui ir sūnui. Pažadina juos.Vėliau skiria valandą sau – dažosi, rengiasi, šukuojasi. Kai vyras peržvelgia spauda ji paima iš jo nešvarų kavos puoduką ir paduodą išlygintą kostiumą. Padeda apsirengti sūnui. Pakeliui į darbą nuveža jį į mokyklą.grįžusi namo po ilgos ir įtemptos darbo dienos ji nusispiria aukštakulnius ir skuba ruošti vakarienės išalkusiems namiškiams. Nors troškinys ir atrodo skaniai, pati graužia salotos lapą – juk reikia rūpintis figūra! Po vakarienės vyras išeina iš virtuvės, kai jis užtrenkia duris namuose įsivyrauja tyla. Sūnus pradeda triukšmauti, ji prašo liautis, tačiau jis neklauso. Jis nutyla tik tada kai iš kambario išnyra grėsminga tėvo galva. Ji daug kartų prašė nesielgti su sūnumi taip griežtai, bet vyras jai visuomet atšaudavo: – kai tu pradėsi uždirbti pinigus, galėsi skelbti savo taisykles.

Tačiau vargu ar ji kada nors uždirbs tiek pat, net jei dirbs dešimt kartų geriau.”

Kamilė K.

“X nelygu Y taip kaip ir vyrai nėra lygu moterims. Toks stereotipas įsigaliojo visame pasaulyje Šiandien viskas šiek tiek kitaip, nors lygybės ženklo tarp dviejų lyčių kol kas negalime dėti. Šios dvi lytys be galo skirtingos tiek savo išvaizda, tiek savo vidiniu pasauliu. Moterys prižiūri vaikus, gamina maistą , vyrai- šeimos galva uždirba pinigus. Požiūrį į vyra ir moterį suformuoja šeima, visuomenė, nusistovėję stereotipai. Kiekvienoje šalyje šie stereotipai skiriasi. Pavyzdžiui Graikijos kaimeliuose kiekvieną dieną susirinkę vyrai neina į darbą ir lošia kortomis, jie dirba tik tada kai reikia nuimti alyvuogių derlių. Ant moters pečių krenta sunkiausi darbai,ji turi išlaikyti šeimą. Mūsų šalyje viskas šiek tiek kitaip, vyrai – šeimos galva. Tačiau būtų geriausia kad visame pasaulyje tarp moters ir vyro galimybių būtų dedamas lygybės ženklas.“

Akvilė V.

“Kai reikia pristatyti vyrą ir moterį visi pradedame galvoti stereotipiškai. Koks yra vyras: stiprus, protingas, griežtas, daug pasiekęs moksle ir versle. O moterys -  graži, puošni asmenybė puikiai atliekanti mamos vaidmenį. Bet stereotipai dužta kaip stiklo šukės kaip palyginame juos su šiuolaikiniu pasauliu. Aukštuose valstybės postuose – moterų veidai, verslo įmonių koridoriuose stuksena kulniukai, o seselė operacinėje kelia aliarmą nes ant stalo pastebėtas ilgas blondiniškas plaukas. Stereotipams laikas išeiti į pensiją.

Vyrai tiek fiziškai tiek psichologiškai silpnesni. Kodėl moterys o ne vyrai rūpinasi vaikais šeima, atlieka namų ruošos darbus. Tai kainuoja kur kas daugiau pastangų nei pakelti 35kg. Svarmenį. O ir pačiais vyrais moterys rūpinasi kaip mažais vaikais norinčiais tik gražių žaislų.”

Laura S.

“Kodėl moterys dirbančios tą patį darbą kaip vyrai gauna žymiai mažesnę algą?Ar dėl to kad vyrų darbingumas yra žymiai didesnis nei moterų? Ar dėl to jog moterys mažiau Gabis darbe?

 Ne šio skirtumo niekas negali paaiškinti. Dėl šios situacijos kaltas stereotipinis požiūris į moteris darbo rinkoje.”

Jurgita K.

“Pripažinkime daugelis moterų, kai iš vyrų išgirsta: moters vieta virtuvėje, Ir tikrai nemažai pasipiktinimo sukelia faktas jog moterys uždirba mažiau bei sunkiai susiranda darbą dėl būsimo nėštumo ar jau turimų vaikų. Tačiau šiuos stereotipus formuojame mes patys. Būdami maži buvome įpratę kad vakarienę gamina mama, tėtis sugrįžta vėlai iš darbo pavargęs su portfeliu rankose ir dažniausiai sėdasi prie televizoriaus  įsijungia krepšinio ar futbolo rungtynes ir atsidaro alaus butelį. Yra daug sukurtų posakių apie stereotipus. Pvz: kodėl moterys į tualetą eina po dvi? Nes viena žino kelią į priekį kita atgal.  Nemanau kad tai turėtumėme priimti rimtai tai nėra diskriminacija, o tiesos pokštavimams. Galime pasidžiaugti jog šiuolaikinis jaunimas atsisako stereotipų ir labiau vertina vyrų ir moterų lygybę. Galbūt laikui bėgant visi manys jog gaminti valgyti normalu tiek vyrui tiek moteriai.”

Agnė V.

“Vyrų elgesys ir gyvenimas paprastas, lakoniškas, be išvedžiojimų. Moterys kitokios jos stengiasi ne tik atrodyti gracingai ir elegantiškai bet ir jų elgesys yra painus ir suprantamas tik joms pačioms. Nepaisant to jog moterų daugelis nesupranta, jos vertos lygių teisių su vyrais. Tam kad turėtų progą įrodyti jog ne tik vyrai, bet ir moterys gali daug pasiekti proto galių reikalaujančiose srityse.”

Justina Rinkutė

“Iš pristatymo ir asmeninio gyvenimo manau kad gyvenime moterys yra labiau vertinama už grožį ir elegancinį mąstymą o vyra už fizines jėgas ir protą. Vyrai ryžtingesni už moteris, be to dažniausiai verslu ir politika užsiima vyrai, o moterys dažniau būna reklamose ir žurnalų viršeliuose. Moterys dažniausiai rūpinasi vaikais ir palaiko švarą, o vyrai rūpinasi finansais. Taigi iš visko sprendžiant gali kilti įspūdis jog moterys turi ne tokia galimybes arba išsivysčiusį mąstymą apie profesiją, šeimos narių pareigas tačiau tai nieko nereiškia ir atvirkščiai dabartinė karta turi naikinti šias spragas jeigu jau atkreipė į tai dėmesį.”

Virginija K.

“Grožis protas

Buvo kalbėta apie didžiulius skirtumus visuomenėje tarp vyro ir moters.

Skirtingas vyro ir moters požiūris į gyvenimą.

Skirtingi poelgiai tam tikrose situacijose.

Apie stiprius stereotipus įsišaknijusius mūsų galvose”

Teodoras Žukas

“Protingi vyrai ir gražios moterys. Šeimininkaujančios ir rūpestingos moterys bei apsileidę tinginiai vyrai. Tokių ir dar kitokių stereotipų apie lytis girdėjau, tokių dar daug girdėsime. Tačiau vaikų stereotipiškas požiūris buvo šiek tiek naujas dalykas. Jau dvimetis keturmetis žino kad Barbė tvarkys namus o kenas eis į darbą. Gal dėl to ir atsiranda lyčių nelygybė, jei jau vaikai gyvena stereotipiškame pasaulyje.”

Vilmantas V.

“Aš pamenu… Moterys dažniau pavaizduotos žurnaluose nei vyrai. Vyrai vaizduojami žurnaluose kaip mokslininkai, moterys- dėl savo grožio. Vyrai mažiau laiko skiria šeimai ,jie labiau mėgsta grįžę iš darbo eiti pailsėti. Vyrai dažnai remontuoja kažką namuose arba būna darbe. Moterys daug liko praleidžia gamindamos valgyti ar tvarkydamos namus, arba darže jei gyvena kaime. Ar tikrai moterys ir vyrai labiausiai mėgsta tokius užsiėmimus? O kas jei viskas apsivestų ir moterys grįžusi iš darbo rastų vyro skaniai pagamintą vakarienę? Argi jie abu nebūtų laimingesni jei visus darbus dalintųsi po lygiai?”

Danielius D.

Moterų informacijos centro lektorės džiaugėsi jau įvykusių mokymų rezultatais bei vaikų aktyvumu ir sąmoningumu ir dėkoja moksleiviams už aktyvų įsitraukimą. Taip pat lektorių kolektyvas nuoširdžiai dėkoja mokyklų administracijai be kurių aktyvumo ir iniciatyvumo mokymai nebūtų įvykę.

Daugiau informacijos apie projektą bei mokymus Jums mielai suteiks:

Kamilė Butkevičiūtė

Moterų Informacijos centro projektų vadovė

Tel: +37052629003

El.paštas: kamile@lygus.lt

Tuo tarpu Europa, neoficialiais duomenimis, kasmet pasipildo 180 tūkst. šią procedūrą patyrusių moterų ir mergaičių.

Lietuvės buvo visiškai patenkintos savo vyrais

Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Kornelija Mačiulienė teigė per pastaruosius šešerius metus susidūrusi su dviem lietuvėmis, kurioms buvo atlikta pirmo laipsnio (mažiausia) apipjaustymo procedūra – pašalintas klitoris. Jos abi buvo ištekėjusios už vyrų, kilusių iš tų šalių, kuriose toks apipjaustymo būdas yra paplitęs.

„Šiais atvejais procedūra buvo atlikta kokio nors kaimo gydytojo ar felčerio, nes buvo tvarkingai susiūta. Būna, kad ir su stiklo šuke apipjausto, tuomet lieka dideli randai. Moterys niekuo nesiskundė, tad ir aš negalėjau klausinėti, kodėl jos leidosi taip su savimi pasielgti. Kai klausiau, ar jų vyrai geresni nei lietuviai, jos tikino, kad nepalyginamai. Jos tikrai mylėjo savo vyrus ir stengėsi pritapti prie jų kultūros, pavyzdžiui, dėvėjo skaras. Beje, tai buvo jų antros santuokos. Gal tiesiog pirmieji jų vyrai buvo blogi?“ – sakė pašnekovė.

Dar viena moteris į medikus kreipėsi prašydama išimti auskarą, kuris buvo surakinęs jos lytines lūpas. Šis būdas kai kuriose šalyse praktikuojamas, kad moterys negalėtų turėti lytinių santykių be vyro žinios.

„Tas vienas auskaras neturėjo didelio efekto – jis iš esmės netrukdė moteriai turėti lytinių santykių. Kadangi žiedas nebuvo labai profesionaliai įsegtas, gana nesunkiai jį iškrapštėme. Kai paklausiau, kam ji tą žiedą įsidėjo, ši sakė, kad nieko negalėjo padaryti – kai per atostogas nuvyko pas vyro tėvus, jį įsegė anyta. Bet ji buvo neapipjaustyta“, – pasakojo K. Mačiulienė.

Pasaulyje egzistuoja keturi moterų apipjaustymo laipsniai, kiekvieno jų metu išpjaunama vis daugiau lytinių organų. K. Mačiulienei teko susidurti su Lietuvoje gyvenančia pabėgėle, kuri buvo atvežta dėl didelių pilvo skausmų. Mergaitei lytiniai organai buvo taip užsiūti, kad medikams vos pavyko rasti skylutę, pro kurią jie nutekino per keletą mėnesių susikaupusį menstruacinį kraują. Kadangi kraujavimas apipjaustymo metu paprastai stabdomas kupranugarių mėšlu, iš mergaitės lytinių organų krito ir pastarasis, sumišęs su žemėmis.

Anot ginekologės, kai moteriai išpjaunamas klitoris, ji netenka galimybės patirti klitorinį orgazmą, kuris tarp moterų vyrauja. Kai paliekama tik mažytė skylutė, kyla kur kas daugiau problemų – atsiranda didelės sąaugos, skausmai, šlapimo nelaikymas ir pan.

„Apipjaustymas – kultūrinio paveldo dalis, nors šalys, kuriose tai vyksta, kategoriškai neigia, kad tai susiję su religija. Blogiausia, kad Europoje moterys nieko neišmano apie tai ir pasiduoda aklai meilei bei anytų spaudimui, nieko nežinodamos apie galimas pasekmes“, – teigė K. Mačiulienė.

Europoje daugėja vyrų iš šalių, praktikuojančių moterų apipjaustymą

Europos lyčių lygybės institutas (ELLI) Europos komisijos užsakymu pradėjo studiją, kurios tikslas – surinkti visus įmanomus duomenis apie moterų genitalijų žalojimo atvejus Europoje. Po šios studijos, kurią ketinama baigti iki šių metų pabaigos, bus sprendžiama, ar reikalingos papildomos reguliuojančios priemonės, padedančios įveikti šią problemą. Neoficialiais duomenimis, kasmet Europoje apipjaustytų moterų ir mergaičių padaugėja 180 tūkst. Pirmiausiai tai vyksta dėl didėjančių migracijos mastų – daugelis moterų jau atvyksta į Europą sužalotos, o gyvendamos Europoje ieško būdų, kaip tą patį atlikti savo dukroms, tačiau daugėja ir mišrių santuokų, kai europietės išteka už vyrų, kilusių iš moterų genitalijų žalojimą praktikuojančių šalių, ir pasiduoda jų šeimos spaudimui.

Kaip DELFI pasakojo ELLI ekspertė Jurgita Pečiurienė, Iš Europos šalių labiausiai su šia problema susiduria Prancūzija, Italija, Olandija, Didžioji Britanija, Ispanija, Vokietija, Belgija, Šveicarija. Afrikos šalys, kuriose šios procedūros praktikuojamos, – Sudanas, Burkina Fasas, Džibutis, Eritrėja, Egiptas, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Malis, Somalis, Siera Leonė.

„Jau dabar galime pasakyti, kad oficiali statistika nėra vedama. Duomenys labai fragmentiški. Kol kas turime informacijos, kad Europoje su šia problema dirba 521 organizacija. Dalis jų užsiima švietėjiška veikla, dalis per bendruomenių centrus ir medicinos įstaigas teikia pagalbą moterims, kai jos kreipiasi į medikus, kyla komplikacijų gimdymo metu ir pan. Taip pat yra šalių, kuriose bandoma šį smurto aktą identifikuoti pokalbio metu – medikai žino tam tikrus klausimus, kuriuos užduoda bendraudami su paciente. Lietuvai šiuo metu problema dar nėra aktuali, bet didėjant migracijai situacija keisis. Juk visai nebūtina, kad moteris būtų kilusi iš Afrikos, dar ir trečia karta, kurios tik seneliai gyvena Afrikoje, gali praktikuoti apipjaustymą“, – aiškino pašnekovė.

Moterys neretai neprisimena procedūros ir mano, kad taip gamta jas sukūrė

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė taip pat įsitikinusi, kad Lietuvoje ši problema „stovi ant slenksčio“ ir liečia jau ne vien migrantes. Visgi daug progų apie tai diskutuoti dar nėra. Tuo tarpu kitose šalyse netgi vykdomos socialinės kompanijos prieš šį reiškinį.

„Švedijoje neseniai kilo skandalas, susijęs su socialine menine akcija. Buvo iškeptas didžiulis tortas, vaizduojantis juodaodę moterį. Jis buvo pjaustomas moters genitalijų vietoje. Tai sukėlė daugelio šalių ir bendruomenių pasipiktinimą. Buvo pažymėta, kad toks būdas kovoti su problema nėra tinkamas“, – pasakojo Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

Anot jos, jei moteris būtų apipjaustyta Lietuvoje, medikui grėstų baudžiamoji atsakomybė tik dėl sunkaus kūno sužalojimo, tačiau kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, priimti labai griežti teisės aktai, susiję konkrečiai su genitalijų žalojimu. Jeigu šeima susiranda vietinį gydytoją, kuris nelegaliai apipjausto jų dukrą, arba tai padaro Afrikoje, ir apie tai sužino specialistai, tėvams automatiškai gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Šeima sutrinka, nes jai ši tradicija yra normali. Iš tiesų tai didžiulė problema. Todėl sprendžiamas klausimas, ne kaip nubausti tėvus ir atimti iš jų vaikus, bet kaip juos įtikinti, kad jie to nedarytų, bent jau kitiems vaikams. Mokytojai Anglijoje mokomi, kaip atpažinti, kad mergaitei atlikta tokia procedūra – neretai tai įvyksta per moksleivių atostogas. Tokiais atvejais mokytojai kreipiasi į socialinius darbuotojus, kad šie aplankytų šeimą ir išsiaiškintų. Taip pat įkurta daug centrų, kurie kviečiasi iš Afrikos atvykusias šeimas, kalbasi su jomis, aiškina, kodėl to nereikėtų daryti. Žinoma, tai keičiasi lėtai, bet bent jau pavyksta įtikinti tuos žmones, kurie nebenorėtų to daryti, tačiau yra spaudžiami Afrikoje likusių tėvų ar senelių“, – teigė R. Butkevičiūtė.

Beje, jei apipjaustymas moteriai atliktas ankstyvoje vaikystėje, iki 5 metų, ji gali šio fakto net neatsiminti, todėl mano, kad jos lytiniai organai tokie ir turi būti.

„Apipjaustymo yra labai skirtingų rūšių ir jis nebūtinai daromas stiklo šuke. Teko matyti rusaičių nuotraukų, kurių lytinės lūpos surakinamos trimis ar keturiais žiedais, dėl kurių jos negali turėti jokių lytinių santykių be vyro žinios. Tai kita žalojimo forma, tačiau iš esmės moterys leidžia save žaloti iš meilės. Taip pat ir apipjaustymui jos ryžtasi iš meilės – norėdamos pritapti prie vyro šeimos. Taigi nebegalima sakyti, kad su šia problema susiduria tik moterys iš Afrikos. Santuokos vis dažniau tampa mišrios, migracijos mastai didėja ir net į Angliją emigravusi lietuvė gali sutikti vyrą iš tai praktikuojančios šalies. Tokių vyrų Europoje tikrai daug“, – tikino pašnekovė.

70 proc. egiptiečių moterų mano, kad vyras nori apipjaustytos merginos

Šalyse, kuriose praktikuojamas moterų apipjaustymas, manoma, kad į apipjaustytą mergaitę bus žiūrima kaip į skaisčią, vadinasi, trokštamą vyrų, todėl padidės šansai ją ištekinti. Į neapipjaustytą moterį žiūrima kaip į nepatenkinamą ir negalinčią ištekėti. Apipjaustymas paprastai atliekamas 3-8 m. mergaitėms, kai kur – 10-15 metų. Kadangi šios procedūros dažnai atliekamos neprofesionaliai, nemažai mergaičių jų metu miršta, kitos kenčia nuo komplikacijų.

Už moterų teises kovojančios musulmoniškų kraštų aktyvistės teigia, kad šventraščiuose aiškiai prieštaraujama šiai praktikai, kadangi juose teigiama, kad Dievas sukūrė klitorį lytiniam malonumui pajusti, ir neduodama jokių instrukcijų ar nuorodų, jog klitoris turi būti keičiamas chirurginiu būdu.

Jungtinių tautų Pabėgėlių konvenciją moterys laikomos pabėgėlėmis, jeigu tėvynėje joms gresia genitalijų sužalojimas. Tačiau tikrovėje tokie atvejai gana reti. Viena vertus, tik labai retai moterims iš skurdžių ir vyrų dominuojamų šalių pavyksta pasiekti Vakarus. Kita vertus, Vakarų šalys vengia tokių pabėgėlių, mat kasmet į prieglobstį teoriškai galėtų pretenduoti bent jau motinos su 2 milijonais mergaičių (manoma, kad tiek jų sužalojama per metus).

Spėjama, kad moterų lytinių organų žalojimas atsirado Egipte prieš 1400 metų, o kai kurie šaltiniai nurodo net 2000 metų prieš Kr. Pabrėžiama, jog tai ne religinė praktika, o tik kultūrinė tradicija.

Išskiriamos dvi procedūros formos. Vienu atveju mergaitė užpuolama visiškai netikėtai savo artimųjų ar globėjų ir jai atlieka gan žiauri apipjaustymo procedūra, po kurios gimdant reikia vėl šalinti audinius. Po gimdymo ir vėl atkuriama nekaltybė, o tai labai vertinama. Šis praktika paskutiniu metu paplito kaip moters finansinės priklausomybės nuo vyro ir santuokos pasekmė. Antrąja apipjaustymo forma pabrėžiama vyresnės moters viršenybė prieš jaunesnę merginą. Skausmą reikia iškęsti tyliai. Tokiu būdu mergina turi pereiti į suaugusiųjų pasaulį, o jos iškęstas skausmas – tarsi pasiruošimas gimdymui.

2005 m. atlikto tyrimo duomenimis, apie 70 proc. netekėjusių 15-49 metų amžiaus Egipto moterų įsitikinusios, kad būsimas vyras pageidauja apipjaustytos merginos, apie 60 proc. pritarė teiginiui, kad apsipjaustymas padės išlaikyti ištikimybę vyrui, apie 45 proc. moterų nemanė, jog procedūra turi neigiamų pasekmių moterų sveikatai.

13 val. „Kukis“  – premjera.
15 val. „Yp!”.

O vienas mamas kviečiame į M. Leigh seansą „Dar vieneri metai“ 17 val.

Gražiausią pavasario mėnesį skiriame Šeimos kinui. Visą gegužę „Skalvijos“ kino centro ekrane suksis patys gražiausi, smagiausi, jaukiausi animaciniai filmai, skirti vaikams žiūrėti kartu su tėveliais, seneliais, tetomis, dėdėmis ir kitais šeimos nariais. Jiems specialią programą paruošė „Karlsono kinas“.

„Vaikai nuolat nenustygsta vietoje, patiria gausybę pačių įvairiausių nuotykių, todėl jiems parengėme ne mažiau judrią, pilną įvairių netikėtumų ir atradimų filmų programą. Joje sau įdomų filmą atras ir norintieji veiksmo, ir labiau vertinantys fantazijas ar pasakas, ir mėgstantys stebėti gamtą. Be to, labai kviečiame į filmus vaikus ateiti ne tik su tėveliais, bet ir su seneliais, dėdėmis, kitais giminaičiais“, – ragina Goda Sosnovskienė, „Skalvijos” kino centro edukacinių programų koordinatorė.

Šeimos kino mėnesį „Skalvijoje“ atvers Mamos dienai skirti renginiai gegužės 6 d. Jau 13 val. šeimaos kviečiamos į premjerą – jas pasitiks „Kukio“ (J. Svěrák, Čekija, 2010), žaismingos lėlinės animacijos su vaidybiniais elementais, personažai. Nostalgiškoje pasakoje vaikams ir suaugusiems pasakojama apie astma sergantį berniuką Ondra. Kad ligos simptomai nesustiprėtų, jo mama išmeta Ondros mylimiausią žaislą – seną, pliušinį meškiuką, vardu, Kukis. Tą naktį berniukas sapnuoja, kaip Kukis nusprendžia bet kokiu būdu grįžti iš šiukšlyno.

Per Mamos dieną į „Skalviją“ užklys ir nepaprasta mergaitė –paukštė, vietoj rankų turinti sparnus. 7-12 metų vaikams su šeima skirta fantastinė drama „Yp!”(R.Horst, Eep!“, 2010) pasakoja apie netikėtai krūmokšniuose atrastą mielą būtybę, kurios kalba labiau primena paukščio nei žmogaus kalbą, o vietoj rankų ji turi sparnus.

Vasaros šiluma ir magiškais vaizdais šeimas pradžiugins kerintis „Tvenkinio paslapčių“ (C. Nuridsany, M. Perennou, La Clé des Champs, 2011). pasaulis. Filme intriguojančią tvenkinio gyventojų kasdienybę atranda du vieniši vaikai. Tvenkinys tampa slapta vaikų pabėgimo nuo suaugusiųjų pasaulio karalija: viena vertus, žaisminga ir pamokančia, kita vertus, bauginančia, pilna keistų būtybių.

Veiksmo ir nuotykius ištroškusieji kviečiami žiūrėti „Krokodilų“ (Ch. Ditter, Vorstadtkrokodile, 2009 m.). Draugystės ir simpatijos, tolerancijos, pasirinkimo bei neįgaliųjų integracijos klausimus paliečiantis filmas supažindins su Kajumi, neįgaliu berniuku, bandančiu įsitvirtinti naujoje klasėje.

Per Šeimos kino mėnesį vaikai kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir patys kurti animaciją, padedami animatorės Urtės Budinaitės. Gegužės 12 d. jie galės išmokti pasigaminti svajonių televizorių popierinio televizoriaus animacijos dirbtuvėlėse. Ant popieriaus ritinėlio vaikai pieš filmą, o baigtą istoriją pritvirtins ant dviejų pagaliukų ir vėliau žiūrės kaip per televizorių.

Bilietas į Šeimos kino seansus „Skalvijoje“ gegužę kainuos 6 lt, o suaugusiajam – 8 lt.

Tegul į Jūsų namus ji atneša švelnius saulės spindulius, pirmųjų pavasarinių gėlių kvapą, o kartu su margučiais finansinę stiprybę, meilę ir džiaugsmą.

Linkime gražios ir šiltos šventės!

Moterų informacijos centro kolektyvas