Ar turėčiau atsiprašyti, kad nesu mama?

Generic filters
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in excerpt

Jos jaunos, drąsios, sveikos, išsilavinusios, daug siekiančios profesiniame ir asmeniniame gyvenime ir jos neturi vaikų. Tokių moterų sutiksite kasdien ir kasmet jų vis daugėja. Nors dvidešimt pirmas amžius įnešė naujų vėjų į technologijų, kultūros pasaulius, padaugėjo tolerancijos, į bevaikius žmones vis dar žiūrima kreivai, tačiau pasaulyje neturėti vaikų jau tampa savotiška mada.

Žmonės vis labiau abejoja, ar verta turėti vaikų, o JAV ir Europos vaisingumo lygis sparčiai mažėja. Pagal JAV „Pew“ tyrimų centro duomenis, 1 iš 5 žmonių niekada neturės vaikų. Nuo 1970 metų ši tendencija padvigubėjo. Šiuo metu JAV 48 proc. 18–44 metų moterų nėra motinos.

Moterys nenori turėti vaikų labiau nei vyrai

Anksčiau vaikai buvo laikomi būtinybe kiekvienai moteriai, tarsi jos būties ir kūno įprasminimas, tačiau pastaraisiais metais ši tendencija pasikeitė. Tai patvirtina prancūzų rašytojos Simone de Beauvoir mintį, kad „moteriškumas yra kultūros konstruktas: moterimi negimstama, ja tampama“ ir tai lemia daugelis dalykų, tokių, kaip šeima, auklėjimas, individualios asmenybės savybės. Vienas iš lemiamų kriterijų moteriškumui formuotis yra laiko kontekstas, nes keičiantis socialinei aplinkai, kinta ir savęs suvokimas.

Ankstyvojo feminizmo atstovės ypač populiarino frazę, kad motinystė yra didžiausios įtampos reikalaujantis darbas. Feminizmas, kuris kalbėjo apie tai, kad nepalaikoma motina gali tiesiog išprotėti, sukėlė nemažai sumaišties, todėl pasiaukojančios motinystės džiaugsmas buvo nuvertinamas.

Net ir šiomis dienomis vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, jog pakanka moteriai pagimdyti ir motinystės jausmas lydės ją visą gyvenimą. Kaip teigė psichoanalizės teorijos, šis jausmas nėra biologiškai determinuotas. Tai daugiaprasmis jausmas, neatsiskleidžiantis sekančią minutę po gimdymo. Būti motina biologine prasme nėra sudėtinga, tačiau būti motina – ugdyti ir auklėti savo vaikus – gana sudėtingas uždavinys.

Šiais laikais moterų nenoras turėti vaikų kartais tampa net skyrybų priežastimi. Mama nusprendusi nebūti Laura sako, kad paskutiniai jos vyro žodžiai prieš skiriantis buvo: „bet aš norėjau su tavimi turėti vaikų“. Moteris tikina, jog santuokoje buvo laiminga, turėjo gerą darbą, mylimą vyrą ir daug keliavo. Ji jautėsi nepasirengusi sustabdyti savo karjeros ir atsiduoti motinystei, nes pagaliau gavo taip ilgai išsvajotas vadovės pareigas. „Tai sužinojęs vyras siūlė man bent pagimdyti, o vaiką sakėsi užauginsiąs pats. Nenorėjau tapti savo pačios vaiko surogatine motina ir stebėti, kaip jį augina mano vyras. Be to, jo noras turėti vaikų atsirado po to, kai visi draugai pradėjo jų susilaukti. Vienintelė išeitis mūsų santuokai buvo pasukti skirtingais keliais“, – sako pašnekovė.

Amerikiečių psichologai pastebi, kad daug žmonių ryžtasi turėti vaikų būtent dėl to, kad nori pritapti prie daugumos arba iš baimės, kad praleis savo galimybę ir vėliau gailėsis. Angliškai šis reiškinys vadinasi FOMO – „fear of missing out“ (baimė praleisti). Tokiems psichologai dažnai primena, jog geri sprendimai priimami ne iš baimės, o iš meilės.

Norą būti tėvais lemia socialiniai aspektai?

Šią žiemą Kolumbijos pora viešai informavusi, kad jau niekada nebus tėvai, išgarsėjo visame pasaulyje. Nors šis jų pareiškimas sulaukė nemažai kritikos, Nathalie Gómez ir Andrés Molina mąstymas atspindi daugelio šiuolaikinių jaunų žmonių, kurie nori labiau patenkinti kitus savo lūkesčius, nei palikti palikuonis, mąstymą.

Sausio 29 dieną, kai A. Molina atliko vazektomiją, pora nusprendė įkelti įrašą informuodami: „Mes norime pasidalinti su jumis džiugia žinia, kad niekada nebūsime tėvais, mes galėsime keliauti be apribojimų, vaikščioti nuogi po namus ir dar daugiau“, – rašė jie. Prie pranešimo taip pat pridūrė, kad pagrindinė priežastis buvo ne savo gyvenimo atidavimas projektams įgyvendinti, bet noras prisidėti prie planetos, kuri jau ir taip yra perpildyta bei užteršta, išsaugojimo. Vasario 11 dieną šis jų įrašas sulaukė daugiau kaip 57 tūkst. bendrinimų.

Pora sakė pažįstanti dar tris kolumbiečių poras, kurios pasielgė taip pat, ir nė kiek nesigaili informacija pasidalinusi viešai, nes tai sukėlė diskusijas apie tėvystę ir jos atsakomybę. Tiesa, jie neslėpė, jog sprendimą priėmė tik daug apie tai galvoję ir apmąstę visus „už“ ir „prieš“. Nathalie Gómez ir Andrés Molina kartu gyvena daugiau kaip ketverius metus, užsieniečius moko ispanų kalbos, o keliaudami praleidžia 5 mėnesius per metus. Toks jų gyvenimo būdas, anot jų, niekaip nesuderinamas su pavyzdinga tėvyste.

Savanos universitetas atliko tyrimą, paaiškėjo, kad 59 proc. kolumbiečių nenori turėti vaikų, o jei jau turi, nenori turėti daugiau, nors Kolumbijoje egzistuoja tiesioginis ryšys tarp švietimo lygio ir vaikų skaičiaus. Ekspertai mano, jog šis rezultatas daugiausia susijęs su socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, kurias respondentai apibūdino kaip nepakankamas. Panaši situacija yra visame pasaulyje. Austrijos demografijos instituto paskelbtame tyrime teigiama, jog didelė tikimybė, kad vaikų trūkumas artimiausiais metais pasieks aukščiausią lygį.

Kuriasi nauji judėjimai

Nors praeityje beveik bet kurio žmogaus pagrindinis tikslas buvo sukurti didelę šeimą, užaugo naujoji karta, kuri turi naują gyvenimo filosofiją. Šiandien, dėl socialinių pokyčių, jaunimas mano, kad yra daugiau nei vienas būdas turėti šeimą. Vyrai ir moterys turi daugiau galimybių nuspręsti, kaip elgtis su savo kūnu, moterys nebijo siekti karjeros aukštumų. Bevaikiai žmonės turi atskirus fondus pensijai ir nesuka galvos, jog kas nors turėtų jais pasirūpinti senatvėje.

Pasaulyje jau egzistuoja socialiniai judėjimai, kuriuose pirmenybė teikiama vaikų neturėjimui dėl aplinkosaugos priežasčių, arba tiesiog todėl, kad du suaugę žmonės niekada neturėjo tokio noro. Labiausiai žinoma „No Kids“ subkultūra, suburianti 18–43 metų žmones, galvojančius, kad tėvystė planetai nėra naudinga.

Šie žmonės taip pat pripažįsta, jog neturėjimas vaikų vis dar yra tabu, o bevaikiai žmonės vadinami savanaudžiais, demonizuojami. Būtent dėl to vaikų nusprendusi neturėti Laura mano, jog reikia nutraukti šią baimę, garsiai apie tai kalbėti. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir pasirinkimas.

Parašykite komentarą