Laisvosios rinkos sistema teoriškai suteikia visiems Lietuvos piliečiams galimybę siekti ekonominio savarankiškumo. Bet praktika rodo, kad  taip dažnai nebūna ir viena iš pagrindinių kliūčių yra lytis. Moteris Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių susiduria su diskriminacija ieškant darbo. O vis didėjantis skaičius moterų pradeda savo verslą kaip šitos kliūties išvengti. Galima sakyti, kad smulkus verslas pasireiškia kaip instrumentas moterims siekiant ekonominio savarankiškumo. Moterų verslas turi tam tikras ypatybes: dažnai jis yra smulkus ir verslininkės yra linkusios įdarbinti kitas moteris savo versluose. Tai reiškia, kad šiuo atveju jos turi teigiamą ekonominę įtaką: jos kuriasi smulkųjį verslą, jos sukuria darbo vietas (ypač kitoms moterims).  Jos tampa ekonomiškai savarankiškomis. 1996 metais priimta Moterų pažangos programa, kuri konstatuoja, kad reikia “propaguoti bei remti moterų ekonominį savarankiškumą, skatinti moterų smulkų verslą bei asmeninę iniciatyvą”. Savarankiškumo jausmas, pasitikėjimas savimi yra vienas iš profesinio moters vadovės įvaizdžio veiksnių, kuris leidžia moterims modeliuoti darbą pagal savo poreikius bei kurti patogią darbo aplinką. Profesinės veiklos dėka joms atsiveria naujos galimybės kūrybinių sugebėjimų realizavimui, socialinių ryšių plėtimui, savo ir šeimos ateities planavimui.

Lietuvoje yra nemažai drąsių ir siekiančių karjeros moterų, kurios ryžtasi pačios sukurti darbo vietą sau ir savo šeimai, t.y. imtis verslo. Kyla klausimas, kokia yra moterų verslininkių padėtis Lietuvoje?

Iš 1pav. matyti, kad moterų vadovių lyginamasis svoris bendrajame vadovų skaičiuje kiekvienais metais didėja ir 2001metais siekė 40 proc.



Analizuojant duomenis, matome moterų vadovių dalies tarp bendro įmonių vadovų skaičiaus didėjimą: 1997 m. moterys vadovės sudarė 28,8 proc., 1998m. – 30,3 proc. (padidėjo – 1,5%), 1999m. – 33.9 proc. (padidėjo – 3,6%), o 2000m. jų skaičius gerokai išaugo, t.y. 5,7 proc., ir sudarė 39,6 proc. 2001m. moterų verslininkių tarp visų verslo vadovų buvo tik 0,4 proc. daugiau nei 2000m., t.y. jų buvo 40 proc.
 
Įdomu ir verta pastebėti kaip įmonių vadovai pagal lytį pasiskirsto užsienio šalyse (žr. 1 lent).



Kaip matyti iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, Latvijoje moterų vadovių, vadovaujančių individualiose įmonėse, 2001 metais buvo daugiausia lyginant su kitomis šalimis. Jos sudarė 55,7 proc. ir net 11,4 proc. daugiau nei vadovai vyrai šioje šalyje. Lietuvoje moterys vadovės 2000 metais sudarė 41,4 proc., o 2001 metais sudarė 41,1proc. (0,3 proc. mažiau).
Tačiau pasitvirtina ta nuostata, kad moterys vėliau nei vyrai “daro” karjerą. Analizuojant duomenis, kaip pasiskirsto verslininkai pagal lytį įvairiose amžiaus grupėse, išryškėjo tendencija – daugiausia moterų verslininkių buvo vyresnio amžiaus žmonių grupėje, t.y. turinčių 51 – 60 metų (žr. 2 lent.). Šioje amžiaus grupėje moterų verslininkių skaičius 2000 metais buvo net 3,8 proc. didesnis nei vyrų verslininkų .



Verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis turi didelės įtakos ne tik verslo steigimui bet ir profesiniam vadovo įvaizdžiui. Jei panagrinėsime moterų išsilavinimą, pastebėsime, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad jos negali vadovauti. Moterų turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius yra didesnis nei vyrų (atitinkamai 223 tūkst. ir 165 tūkstančiai). Tačiau aukštesnis moterų išsilavinimas negarantuoja geresnių nei vyrams karjeros galimybių.

Šiuolaikinis verslas tampa vis įvairesnis ir reikalauja tiek vyriškų tiek moteriškų bruožų bei sugebėjimų. Todėl ir moters vadovės įvaizdyje turėtų pasireikšti galbūt šiek tiek vyriškos vadovo savybės, bet kartu išlikti ir moteriškumo aspektai, nes tam tikros moteriškos savybės gali būti net privalumas vadovaujant. „Šiuolaikinės Lietuvos socialiniai procesai ir jaunimo tapatybės“ ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog vertinant veiklą, atliekamą viešojoje visuomenės sferoje, dauguma apklaustųjų atsakė, kad ji yra būdinga vyrams ir moterims. 84.4 proc. visų respondentų taip įvertino karjeros siekimą, 67.9 proc. pinigų uždirbimą. Bet kita vertus, vadovavimą vyriška veikla laiko net 42.3 proc. vaikinų ir 19.4 proc. merginų. Vadinasi vadovavimas laikomas veikla, kurią geriau gali atlikti vyrai. Kaip rodo duomenys, šie stereotipai mūsų visuomenėje dar pakankamai stabilūs, o tai sąlygoja neigiamą moters vadovės įvaizdį.

Populiariausia veiklos rūšis vyraujanti tarp moterų ir tarp vyrų verslininkų yra prekyba. Ja užsiima daugiau nei 30proc. vyrų ir moterų. Šis procentas yra kiek didesnis moterų. 2001 metais moterų, užsiimančių prekyba, buvo 4,4 proc. didesnis nei vyrų. Kita tarp moterų populiari veikla – viešbučių ir restoranų veikla. 2001 metais moterų, užsiimančių viešbučių ir restoranų veikla, buvo 13,3 proc. daugiau nei vyrų (žr. 3 lent.).



Moterys turi tendencija plėtoti lanksčius verslus, kurie pagrįsti jų asmenine patirtimi. Jos atsakingiau žvelgia į verslą, kaip į gyvenimo būdą, o ne kaip į pelningą nuotykį.

Tačiau moterys dalyvauja ne tik verslinėje, bet ir visuomeninėje veikloje. Suvokusios, kad tik vienybėje ir kartu jos gali įveikti vyrų patriarchines nuostatas, apginti savo teises, orumą ir lygiavertiškumą, kad tiktai jų pilietinio ir politinio aktyvumo dėka Lietuvoje gali būti sukurta reali demokratija, Lietuvos moterys buriasi į visuomenines organizacijas.  Visuomenine moterų organizacijų veikla siekiama moteriškosios lyties diskriminacijos panaikinimo.
Pagal visuomeninių organizacijų veiklos pobūdį jas galima suskirstyti į tris grupes: politiškai orientuotos moterų organizacijos, nevyriausybinės moterų organizacijos, moterų organizacijos įkurtos pagal nacionalines arba specifinius interesus. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja virš 90 moterų organizacijų .